Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 m1
Renginiai
Skerdenos kokybę naudinga įvertinti iš anksto „Ką pasėsi... 2023“

Akademija (Kauno r.). Galvijų augintojas dar iki skerdimo gali žinoti, kokios kokybės, lengvai ar sunkiai kramtomą jautieną pasiūlys vartotojui. Tai leidžia įvertinti ilgojo nugaros raumens skenavimas.

Apie tai seminare „Mėsinių galvijų bandų formavimas remiantis ilgiausiojo nugaros raumens skenavimo rezultatais“ augintojams pasakojo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro mokslo darbuotojas, veterinarijos gydytojas dr. Audrius Kučinskas.  

Ilgojo raumens skenavimas leidžia įvertinti skerdenos kokybę gyvuliui dar esant gyvam. Skenuojant matuojamas įmitimo koeficientas, numatomas mėsos išeigos procentas, prognozuojama skerdenos kokybė.

Bioversija 2024 04 15 m7

Nuo įmitimo priklauso liesos mėsos koeficientas – geriausiai vertinama skerdena turi ploną riebalų sluoksnį, blogiausiai – skerdena, padengta storu išorinių riebalų sluoksniu. Mišrūnas mėsos kokybe gali nenusileisti grynaveisliam gyvuliui, taip pat yra pavyzdžių, kai ir pieninių veislių galvijų skerdena pasižymi labai geru raumeningumu ir marmuringumu.

„Yra du keliai auginti galvijus. Vienas jų – paprastai prižiūrėti, šerti, nuvežti į skerdyklą, gauti už buliaus gyvojo svorio kg apie 3,8 Eur vasario kainomis. Kitas – prižiūrėti, šerti ir stengtis užauginti kuo kokybiškesnį gyvulį, kad jo skerdenos kg kainuotų gerokai daugiau. Jeigu dar pats imiesi tolesnės veiklos, dirbi dėl mėsos kokybės, investuoji į tai ir gauni pridėtinę vertę, už antrekoto kilogramą gali prašyti ir 40 eurų“, – sako A. Kučinskas, jautienos kainas pastudijavęs internete.

Paskerdus gyvulį jo mėsos kokybės jau nepakeisi. Kai nuskenuoji jauno gyvulio ilgąjį raumenį, teigė lektorius, situaciją dar gali pakeisti – mėsos išeigą, iš dalies ir kokybę. Todėl naudinga tai daryti kuo anksčiau, kai tik metodika leidžia (skirtingų veislių galvijų ilgojo raumens skenavimo laikas skiriasi).

Skeneris gali išmatuoti galvijo subrendimą, fiziologinę būklę, individualias savybes, įvertinti veislinę vertę, o visa tai leidžia apskaičiuoti eilę duomenų, nustatyti skerdenos sudėtį ir kokybę, jos marmuringumą – tarpraumeninius riebalus.

Pasaulyje naudojamos kelios raumens skenavimo metodikos. „Mes pasirinkome dalinį skenavimą, nes norėjome palyginti, ką matome ekrane ir gyvai. Pats skenavimas trunka gerokai trumpiau negu gautų duomenų skaičiavimas“, – atkreipė dėmesį į svarbų darbą su duomenimis A. Kučinskas.

Skaitmeninio tyrimo technologija pasaulyje taikoma nuo 1950-ųjų, prognozės tikslumas dabar siekia apie 80 procentų. Bet duomenų bazė (skerdenos sudėties, kokybės, veislinės vertės ir kt.) Amerikoje pradėta kaupti apie 2000-uosius. Per du dešimtmečius joje sukaupta labai daug duomenų, kurie dabar derinami su genetiniais tyrimais.

„Palyginti Lietuvos ir kitų šalių duomenis, mūsų mėsos kokybės nereikėtų nuvertinti – labai normaliai atrodytume su savo gyvuliais ir gerų šalių rinkoje. Tik nereikia tikėtis, kad turėsime tokios marmuringos mėsos, kaip wagyu jautiena, nes tai specifinė veislė“, – teigė A. Kučinskas.  

Jis ragino dažniau skenuoti ilgąjį raumenį, kad būtų galima sukaupti kuo daugiau duomenų, kurie vėliau galėtų tarnauti ir genetiniams tyrimams. Pavyzdžiui, vokiečiai sukaupė begalę duomenų, tad jau atsisako skenavimo ir visiškai pereina prie genetinių tyrimų.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos