Kėdainiai.Vakar Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose vyko „Kukurūzų diena 2016", kurią jau trečiąjį kartą organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su mokslininkais ir gyvulininkystės ekspertais.

Idėja organizuoti kukurūzų dienas gimė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriui Edvardui Makeliui, prieš kelerius metus svečiuojantis Palenkės vaivadijoje. „Žemdirbiams dabar būtina spręsti klausimą, kaip iš mažesnio ploto vieneto gauti daugiau pašarų - kukurūzai šiuo atveju yra puikus pasirinkimas. Nėra kito kelio, kaip tik eiti intensyvumo keliu", - pabrėžė E. Makelis.

(Iš dešinės) LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius, LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis ir ASU prorektorius Vidmantas Butkus

LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius pajuokavo, kad 2016-uosius apskritai būtų galima paskelbti kukurūzų metais, nes šio vegetacijos sezono orai idealiai atitiko kukurūzų poreikius: kai buvo sausa ir šilta, kukurūzai dygo, vėliau, prasidėjus intensyviam augimui, netrūko lietaus, o saulėta ir šilta rudens pradžia spartino brendimą.

Mokslininkų paskaitų klausytis visi buvo pakviesti į palapinę ir patogiai įsitaisė ant šiaudų spudulų

Šiemet Lietuvoje auga per 40 tūkst. ha kukurūzų. Pernai buvo prikulta 150 tūkst. tonų kukurūzų grūdų, gero derliaus galima tikėtis ir šiemet. Europoje kukurūzai auginami maždaug 4,5 mln. ha plote, 75 proc. iš jų naudojama pašarams.

Kukurūzai - vieni svarbiausių pašarinių augalų, iš kurių gaminamas silosas. Augindami kukurūzus, ūkininkai užsitikrina, kad iš jų gaus ekonomišką, gerą, stabilų, gerai virškinamą ir gyvulių noriai ėdamą pašarą - tai ypač aktualu dabar, kai pieno ūkiai patiria sunkmetį irieško efektyviausių būdų sutaupyti nepakenkiant gyvulių sveikatingumui bei produktyvumui.

Delegaciją iš Latvijos lauko dienoje priėmė LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Vytas Gudaitis(dešinėje) ir LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis

Iš vieno hektaro kukurūzų galima gauti daugiau kaip 60 tonų žaliosios masės, o iš vienmečių augalų mišinių - apie 20-30 tonų. Aukštos kokybės kukurūzų silosas yra puikus pašaras melžiamoms karvėms, prieaugliui ir penimiems galvijams. Palyginti su kitais žemės ūkyje ruošiamais pašarais, 1 t kukurūzų siloso paruošti reikia bene mažiausiai darbo sąnaudų. Skaičiuojama, kad iš vieno hektaro kukurūzų galima paruošti pašarų 3 karvėms metams.

„Žemdirbiams kartais sudėtinga nuspręsti, kokią kukurūzų veislę pasirinkti, kokias auginimo technologijas taikyti, kaip kokybiškai paruošti pašarą. Manome, kad šiame renginyje ūkių šeimininkai randa atsakymus į esminius klausimus," - sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus vadovė Daiva Gurauskienė.

LŽŪKT siūlo naudotis mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugomis - pademonstruota, kaip greitai ir tiksliai galima nustatyti siloso ritinyje kokybę

Renginyje buvo pristatyta visa kukurūzų pašaro gamybos technologija: nuo dirvožemio paėmimo ir ištyrimo, sėklos parinkimo, auginimo, iki pašarų gamybos, ištyrimo, pašaro kokybės įvertinimo, raciono sudarymo.

Svarbiausius kukurūzų auginimo aspektus apžvelgusi LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė Ona Auškalnienė pabrėžė, kad labai svarbu pasirinkti tinkamus hibridus, suformuoti reikiamo tankumo pasėlį, subalansuotai tręšti ir apsaugoti nuo piktžolių. Kaip žinia, kukurūzai itin jautrūs piktžolių konkurencijai pirmas 3 augimo savaites, nes po sudygimo tiek laiko jie faktiškai stovi vietoje.

Įmonės „Agrokoncernas" stende - nauji ir jau žemdirbiams gerai žinomi derlingi kukurūzų hibridai

Pagrindinės piktžolės kukurūzų pasėliuose mūsų šalyje yra baltosios balandos, paprastieji varpučiai, dirvinės usnys, kibieji lipikai, dirvinės našlaitės, paprastosios rietmenės, vijokliniai pelėvirkščiai, rūgtys takažolės, trikertės žvaginės, daržinės žliūgės, dirvinės aklės. Būtina žinoti, kokios piktžolės vyrauja konkrečiame lauke, nes tik taip galima tiksliau parinkti herbicidą (beje, kiekvienas purškimas herbicidais sukelia nemenką stresą kukurūzams!). „Kai kuriais metais neišvengiamai kukurūzus tenka herbicidais purkšti du kartus", - pastebėjo O. Auškalnienė.

Sėklininkystės kompanijos Pioneer hibridus pristatęs Tadas Pranskietis akcentavo silosinę kukurūzų veislę Benicia, kuri pernai buvo tokia populiari, kad net pritrūko sėklos

Įmonės „Chemcentras" sėklininkystės departamento vadovo Nerijaus Kaminsko nuomone, racionaliausia kukurūzų pasėliuose naudoti kombinuotą piktžolių kontrolę -purškimą herbicidais derinant su vienu arba trimis tarpueilių purenimais. „Tarpueilių purenimas gali būti atliekamas, kukurūzams esant nuo 2-jų lapelių tarpsnio iki kukurūzai pasiekia metro aukštį. Esant vėsesniems orams, pirmąją piktžolių bangą galima pristabdyti kultivatoriumi, taip išlaukiant palankesnių orų herbicidui išpurkšti", - paaiškino N. Kaminskas.

Šilutės rajone ūkininkaujantis Vytautas Alminauskis pasidalijo patirtimi, kaip apsaugo kukurūzus nuo šernų: „Susmaigstau aplink visą savo 12 ha kukurūzų lauką kas 10 m medinius kuolus ir užtempiu 1,2 m pločio tinklelį, kuris naudojamas ritinių presuose. Apačią dar sutvirtinu mažesniais kuoliukais ar kokį akmenį užmetu. 3-4 vyrai tokį darbą padaro per dieną, o efektas garantuotas. Prieš derliaus nuėmimą plėvelę gražiai vėl suvyniojame į ritinius ir tą pačią naudojame kitais metais"

Žemdirbystės instituto mokslininkė Audronė Mankevičienė priminė mikotoksinų grėsmę. FAO 2012 m. duomenimis, 50 proc. visų pasaulyje išaugintų javų derlius (tarp jų ir kukurūzų) užterštas mikotoksinais. 45 proc. visų mėginių užteršti daugiau negu vienu mikotoksinu. „Mikotoksininis užterštumas yra iššūkis dabartiniam toksikologijos mokslui, nes mikotoksinų tarpusavio poveikis yra labai sudėtingas procesas, juolab, kad atrandami vis nauji cheminiai junginiai", -sakė A. Mankevičienė.

Konsultuoti pasirengusi LŽŪKT Augalininkystės skyriaus komanda

Kaip sumažinti mikotoksinų riziką? Nevėlinti nuėmimo laiko jeigu vizualiai matosi įvairių patogenų pažeidimai. Nuėmus derlių kuo griečiau išdžiovinti ir išvalyti, kad toliau nekauptų mikotoksinų, sandėliuoti ne daugiau kaip 15 proc. drėgnio grūdus ir būtinai vėdinti. Stebėti temperatūrą, kad nekaistų. Labai užterštų laukų derliaus nemaišyti su neužterštais, nemaišyti seno derliaus su nauju, kontroliuoti vabzdžių plitimą.

Kukurūzus auginantys ir silosą ruošiantys žemdirbiai neapsieina be modernios technikos - jos demonstracija lauko dienoje sulaukė itin didelio susidomėjimo

Daug dėmesio lauko dienoje sulaukė žemės dirbimo ir pašarų gamybos technikos demonstravimas. Kukurūzai apskritai yra tokia žemės ūkio kultūra, kuri reikalauja itin aukšto mechanizacijos lygios - rankomis nieko neįmanoma padaryti. Techniką demonstravo kompanijos „DOJUS agro", „Audrokesta", „Chemcentras" ir „Agroteka". Pastaroji įmonė pristatė smarkiai populiarėjančią silosavimo paslaugą: tai garantuoja didesnį suspaudimo lygį, greitą oro pašalinimą, geresnę fermentaciją, aukštą siloso kokybę. Mažesniems ūkimas itin svarbu ir tai, kad prapjovus tokį ritinį, silosas palyginti ilgai išlaiko kokybę.

Demonstruota Kuhn tikslios sėjos sėjamoji Maxima 2 važiavo iš karto po juostinio kultivatoriaus ir preciziškai tiksliai įterpė sėklas į vagutes. Skaičiuojama, kad įdirbant tik sėjos eilutes, iki 50 proc. sumažinamos kuro sąnaudos ir gaunamas maždaug 24 proc. didesnis derlius

„Puiki proga pasidalyti patyrimu, pasikonsultuoti, susipažinti su technikos ir pašarų ruošimo technologijų naujovėmis. Tai galimybė pamatyti, kas pažangiausia, o paskui pritaikyti praktikoje", - vienbalsiai tvirtino renginyje dalyvavę žemdirbiai.

Renginio pabaigoje loterijos laimėtoju tapo ūkininkas Giedrius Lukauskas - jis laimėjo mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos atvykimą į ūkį. 48 melžiamas karves laikantis ūkininkas prisipažino, kad kukurūzų kol kas neaugina, nors jau dvejus metus tam ruošiasi ir kaupia žinias

Renginį rėmė Žemės ūkio ministerija, lauko dienos partneriai - bendrovės „Agrokoncernas", „Chemcentras", BASF, „Pioneer", „Dojus agro", „Žaibas", „DeLaval", „Agroteka", „Audrokesta", „Agrotaka", „Laumetris", „Naftėnas", „Dotnuvos eksperimentinis ūkis".

MŪ inf.