Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Renginiai
Šiuolaikiniai fungicidai: nuo ligų stebėsenos, veikliųjų medžiagų įvertinimo iki praktikos
Augalų apsauga daug lemia būsimą derlių, dėl to ūkininkams svarbios naujos žinios

Kaunas. BASF organizuotoje tarptautinėje konferencijoje augalų apsaugos ekspertai iš Vokietijos, Lenkijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės pasidalino mokslinių tyrimų rezultatais ir patirtimi, dirbant su javų bei rapsų fungicidais.

Prieš ketverius metus, 2020-aisiais BASF pristatė naują įmonės sukurtą inovatyvią veikliąją medžiagą Revysol, kuri, kaip tuomet teigta, sukels tikrą revoliuciją javų apsaugos nuo ligų rinkoje. Kaip teigė Dieter`is Strobel`is (Dyteris Strobelis), BASF javų fungicidų techninis Europos rinkos plėtros ekspertas (Vokietija), per ketverius metus Revysol įrodė savo veiksmingumą. Dabar BASF tęsia Revysol istoriją, šiemet pristatydama naują fungicidą rapsams Revydas, kuriame taip pat yra veiklioji medžiaga Revysol.

Pirmoje konferencijos dalyje ekspertai diskutavo apie Revysol ir kitas šiuo metu Europos rinkoje esančias veikliąsias medžiagas, remdamiesi projekto „EuroWeat“ ir įvairių bandymų stočių rezultatais, pasidalijo savo ilgamete patirtimi, dirbant su javų fungicidais.

Bioversija 2024 07 09 m7

Diskusijoje, kurią vedė D. Strobel, dalyvavo Aarhus universiteto vyresnioji augalų patologė Lise Nistrup Jorgensen (Lisė Nistrup Jorgensen) (Danija), Jungtinės Karalystės Pasėlių sveikatos ir apsaugos (CHAP) Agri-Tech inovacijų centro rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė dr. Rosie Bryson (Rozė Braison) ir BASF verslo plėtros skyriaus vadovas Jungtinėje Karalystėje Steve Dennis`as (Styvas Denisas). Kiekvienas šių specialistų turi 30-ies ar net ilgesnę patirtį augalų apsaugos srityje. Kaip pajuokavo D. Strobel`is, scenoje – 100 su viršum metų patirties.

Diskusijos dalyviai (iš kairės): BASF verslo plėtros skyriaus vadovas Jungtinėje Karalystėje Steve Dennis`as, Aarhus universiteto vyresnioji augalų patologė Lise Nistrup Jorgensen, Jungtinės Karalystės Pasėlių sveikatos ir apsaugos (CHAP) Agri-Tech inovacijų centro rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė dr. Rosie Bryson ir BASF javų fungicidų techninis Europos rinkos plėtros ekspertas Dieter`is Strobel`is

Žalingiausia liga – septoriozė

Kodėl svarbu kalbėti apie kviečius ir jų apsaugą? Kaip pažymėjo S. Dennis`as, Europoje labai geri kviečių augintojai, gebantys pasiekti 7,5–8 t/ha derliaus vidurkius, ir tai yra vieni didžiausių kviečių derlingumų pasaulyje. Todėl tiek daug dėmesio skiriama ir kviečių apsaugai nuo ligų.

Viena pagrindinių ir žalingiausių kviečių ligų yra lapų septoriozė. Ekspertai pažymėjo kad šios bei kitų kviečių ligų intensyvumas auga. Tą rodo ilgamečių stebėjimų duomenys, gauti vykdant nuo 2015 m. veikiantį „Euroweat“ projektą. Kaip sakė jam vadovaujanti L. Nistrup Jorgensen, šie stebėjimai leidžia suvokti, kaip kinta javų ligų vystymasis Europoje. Pasak ekspertės, skirtingose šalyse jis skiriasi. Lietuvoje situacija panaši kaip kitose Skandinavijos ir kaimyninėse šalyse.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kviečių septoriozės labai daug. Todėl svarbu stebėti ne tik ligų plitimą, bet ir rinkoje esančių veikliųjų medžiagų veiksmingumą. Bandymai rodo, kad kai kurių senesnės kartos veikliųjų medžiagų poveikis stipriai sumažėjo.

Kaip pastebėjo S. Dennis`as, Jungtinėje Karalystėje ligų sukėlėjų atsparumas kai kurių grupių veikliosioms medžiagoms vystosi greičiau negu kitur, tai lemia specifinės klimato sąlygos, nes žiemos palyginti šiltos, daug drėgmės. Ūkininkai javus augina labai intensyviai, fungicidai naudojami 3–4 kartus. Išsivystė ligų sukėlėjų atsparumas senesnės kartos strobilurinams, stebimas atsparumo didėjimas karboksamidams.

Vėliavinių lapų apsauga ir rekordiniai derliai

Pasak L. Nistrup Jorgensen, „Euroweat“ stebėsenos duomenys taip pat rodo, jog nuo 2016 m. azolų efektyvumas smarkiai sumažėjo. Nuo 2017 m. tiriamas ir Revysol, kurio ligų valdymas gerokai efektyvesnis, palyginti su senesnės kartos azolais. Kaip rodo tyrimai, šis aukštas poveikis vis dar išlieka.

Revysol veikliosios medžiagos įregistravimas buvo didelis laimėjimas“, – pažymėjo R. Bryson. Pasak jos, atsiradus šiam fungicidui, kviečių derlingumo prieaugis Jungtinėje Karalystėje siekė 1 t/ha, palyginti su protiokonazolu. 

B. Bryson išskyrė Revysol veikliosios medžiagos privalumą – kad ji turi ne tik apsauginį, bet ir gydomąjį poveikį, labai greitai įsiskverbia į augalų lapus ir pradeda gydymą. Specialistės teigimu, vėliaviniai kviečių lapai yra esminiai derliaus formavimui. Jie nelyginant saulės baterijos, gaminančios energiją derliui. Todėl būtina, kad šie lapai išliktų sveiki, o tam ir padeda Revysol.

Beje, Jungtinės Karalystės ūkininkui Tim`ui Lamyman`ui (Timui Lamymanui) pavyko užauginti rekordinį, į Gineso rekordų knygą įtrauką žieminių kviečių ir miežių derlių. Filmuotoje medžiagoje ūkininkas papasakojo, ko ir kaip jis siekė. Pasak ūkininko, pirmiausiai reikia išsiaiškinti derlių limituojančius veiksnius, o po to surasti būdus, kaip juos pašalinti. Prie rekordų britas artėjo ne vienus metus, kol galiausiai jam pavyko gauti 17,96 t/ha kviečių ir 16,2 t/ha miežių derlių. Aišku, prie to prisidėjo ir Revysol fungicidai.  

Atlikta tūkstančiai bandymų

D. Strobel`is pristatė Europos bandymo stočių duomenis, gautus vykdant „Curacrop“ projektą. Nuo 2013 m. visoje Europoje, taip pat ir Baltijos šalyse, BASF atliko 5,1 tūkst. bandymų su javų fungicidais, o nuo 2020 m. dar 3,5 tūkst. bandymų, kuriuose taip pat tirta Revysol veiklioji medžiaga ir kiti nauji BASF kuriami fungicidai.

Šių bandymų tikslas – įvertinti produktų poveikį ligų sukėlėjams ir pan., kad būtų galima ūkininkams pateikti geriausias rekomendacijas dėl fungicidų naudojimo. Ligų sukėlėjai tiriami pasitelkiant DNR analizes. 

Pasak D. Strobel`io, šie bandymai irgi įrodė ne tik apsauginį, bet ir gydomąjį Revysol poveikį. Pranešėjas pažymėjo, kad senesnės kartos fungicidų veikliųjų medžiagų veiksmingumas smarkiai sumažėjo po to, kai baigiasi šių medžiagų patentai, kai atsiranda daug generinių jų produktų ir prasideda masinis naudojimas.

D. Strobel`is dar pridūrė, jog bandymai parodė, kad net auginant septoriozei atsparią kviečių veislę, Revysol padėjo padidinti derlingumą 1,5 t/ha, kadangi ši veiklioji medžiaga geba pagerinti azoto įsisavinimą augaluose.  

D. Strobel`is (dešinėje) atsakė į ūkininkų klausimus. Jam padėjo BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys

Apie Revysol naudojimo patirtį Lietuvoje kalbėjo BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys ir agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis. Mūsų šalies rinkoje šiuo metu yra 3 fungicidai su Revysol veikliąja medžiaga: Balaya, Revytrex ir Revystar XL Pack. Per kelerius metus jų naudojimo mastas Lietuvoje pasiekė 400 tūkst. ha.

S. Nainys šių fungicidų naudojimą kviečių pasėliuose vertina kaip draudimą, kuris atsiperka išsaugotu javų derliaus potencialu. Taigi, net ir sausais metais fungicidus naudoti verta.

Revysol istorija tęsiasi rapsuose

BASF agrotyrimų skyriaus vadovas iš Lenkijos Jacek`as Brol`as (Jacekas Brolas) ir BASF produktų vadovas rapsams ir ankštinėms kultūroms Baltijos šalyse Tomas Karkazas pristatė naują fungicidą rapsams Revydas, kurio viena veikliųjų medžiagų – Revysol.

Naują fungicidą rapsams Revydas pristatė BASF agrotyrimų skyriaus vadovas iš Lenkijos Jacek`as Brol`as ir BASF produktų vadovas rapsams ir ankštinėms kultūroms Baltijos šalyse Tomas Karkazas

Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje rapsai plačiai auginami, nes jie praplečia sėjomainas, yra geri priešsėliai kviečiams. Tačiau rapsų augintojai susiduria su vis didesniais iššūkiais, kaip įveikti vis daugiau nuostolių padarančias ligas, tokias, kaip sklerotinis puvinys.

J. Brol`o skaičiavimu, į hektarą rapsų lenkų ūkininkai investuoja apie 1,2 tūkst. eurų. Pusę šios sumos tenka išleisti dar rudenį. Tačiau garantijų, ar pavyks užauginti planuojamą derlių, nėra. Rapsų auginime daug rizikų, pradedant iššalimo tikimybe ir baigiant ligų protrūkiais. Pasak pranešėjo, vien dėl sklerotinio puvinio galima netekti 1 t/ha derliaus.

Gera žinia rapsų augintojams ta, kad nuo šiol apsaugoti nuo ligų rapsus bus žymiai lengviau – sukurtas naujas fungicidas Revydas, kurio viena veikliųjų medžiagų – Revysol.

J. Brol`as pažymėjo ypatingą produkto formuliaciją, kuri leidžia padengti kiekvieną rapsų lapelį. O tai ypač svarbu, siekiant apsaugoti rapsus nuo ligos, kadangi šių augalų išvaizda visiškai skirtinga negu javų.

T. Karkazas įvardijo daug šio fungicido privalumų. Svarbiausi – pagerinta produkto formuliacija užtikrina geresnį fungicido įsisavinimą ir veikimą; suteikia nepriklausomybę nuo oro sąlygų; stabilus veikiant stipriems saulės spinduliams, užtikrina pasėlių apsaugą nuo žalingų ligų, palengvina ūkio darbų planavimą, nes ilgas laikotarpis, kada jį galima panaudoti; galiausiai – padidina rapsų derlių ir pelningumą.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje atlikti bandymai įrodė fungicido Revydas geriausią efektyvumą nuo sklerotinio puvinio. Be to, matomas šio fungicido poveikis mažinant verticiliozės žalą rapsams. Kaip paaiškino T. Karkazas, Revydas šios ligos negydo, tačiau bendras teigiamas poveikis prieš ją pastebimas.

Pernai kai kurie Lietuvos ūkininkai jau turėjo galimybę išbandyti naująjį rapsų fungicidą Revydas, o šiemet tokia galimybė atsiranda daugeliui.

Kauno Žalgirio arenoje vykusi BASF organizuota konferencija sulaukė didelio Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio specialistų dėmesio – į renginį atvyko keli šimtai žmonių.

Parengta: bendradarbiaujant su BASF
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos