Siekis – dirbti pelningai ir nekenkti aplinkai
2020-10-26
Prof. Vaclovas Bogužas

Kaunas. Ūkininkų grupė iš Žemaitijos diskusijoje su VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktoriumi prof. Vaclovu Bogužu gilinosi į tvaraus ūkininkavimo principus ir dirvožemyje vykstančius procesus.

Apie dirvožemių degradaciją kalbama jau daug metų, o ją skatina augalų kaitos principų nepaisymas, humuso atsargų mažėjimas, dirvožemio suspaudimas, rūgštėjimas ir t. t.

Dirvožemio kokybės indikatoriai yra organinės medžiagos kiekis, dirvožemio kvėpavimas, sliekai, infiltracija, pH, azoto kiekis, tankis, suspaudimas, elektrinis laidumas, struktūros patvarumas. Humusas yra pagrindinis kokybės rodiklis. Deja, tik 25 proc. Lietuvos dirvožemių turi optimalų humuso kiekį – 3 proc. ir daugiau.

Linas Agro 20 11 05

„Dirvožemį sugadinti galima greitai, o jam atkurti reikia labai daug laiko. Tręšimas mėšlu, žalioji trąša ir kitos agrotechninės priemonės tik truputėlį pagreitina procesus. Per vieno ūkininko ūkininkavimo laikotarpį dirvožemis atsistatyti tikrai nespėja. 2 cm storio armens sluoksnis susiformuoja per 1 000 metų“, – pabrėžė profesorius.

Dirvožemio derlumą palaiko keturios pagrindinės atramos: tinkama augalų kaita, tarpiniai pasėliai, į žemę sugrąžinamos augalų liekanos ir kitų organinių medžiagų šaltinių naudojimas.

„Tai tarsi keturios kėdės kojos. Jei kėdė lieka su trimis kojomis, ji praranda stabilumą, o jei su dviem ar viena, tai apskritai griūva“, – vaizdžiai palygino V. Bogužas.

Kokie augalai palieka dirvožemyje daugiausia organikos? Tai - daugiametės žolės. Nustatyta, kad dirvoje jos palieka daugiausia šaknų – iki 10 t/ha. Tai net 40 kartų daugiau negu bulvės, kurios 1 ha dirvos palieka tik ketvirtadalį tonos šaknų masės.

Palaikyti teigiamą humuso balansą

Skirtingi augalai daro labai nevienodą įtaką humuso balansui. Humuso balansas būna neigiamas auginant varpinius javus (-1,0 t/ha), linus (-1,1 t/ha), cukrinius runkelius (-1,8 t/ha), bulves ar laikant juodąjį pūdymą (-2,0 t/ha). Rapsai ir tarpiniai pasėliai turi nulinį poveikį humuso balansui, o, pavyzdžiui, liucernų ir raudonųjų dobilų mišinys humuso kiekį veikia teigiamai (+2 t/ha), pirmų naudojimo metų dobilų ir motiejukų mišinys duoda +1,5 t/ha.

Pasak V. Bogužo, palaikyti teigiamą humuso balansą didelių išlaidų nereikia, bet jei dirvožemis nuskurdintas, jį atkurti kainuos nepalyginamai brangiau. Profesorius patikino, kad skirtumas tarp pajamų iš derlingo ir nederlingo dirvožemio siekia 500 eurų/ha per metus. „Net ir nuomojant žemę vertą į ją investuoti. Raginu joje tvarkytis kaip savoje“, – patarė V. Bogužas.

Dirvožemio gerinimui investuotas vienas euras atneša tris eurus naudos – tokias investicijų grąžos proporcijas įvardijo VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius prof. Vaclovas Bogužas

Kaip sumažinti organinės medžiagos nuostolius? Stabdyti eroziją ir mažinti žemės dirbimo intensyvumą. Pastaruoju metu sparčiai populiarėjanti tausojamoji žemdirbystė leidžia suderinti du siekius: gauti didžiausią pelną ir išlaikyti stabilų dirvožemio našumą bei sveiką aplinką.

Svarbu stengtis, kad žemė kuo trumpesnį laikotarpį būtų „nuoga“ – be augalų dangos. Kol kas Lietuvoje dar iki 50 proc. žemės rudenį ir žiemą būna be augalų dangos, o, pavyzdžiui, Vokietijoje – tik nuo 5 iki 10 procentų.

Diskusijoje dalyvavo žemdirbiai iš Žemaitijos: Skuodo, Telšių, Mažeikių ir Plungės rajonų – ne vienas jų jau taiko tausojamąsias žemdirbystės technologijas savo ūkiuose, o kitų norą pereiti į neariamąją žemdirbystę kol kas stabdo investicijų naujai technikai stygius

Mūsų šalyje dirbami laukai palyginti gausiai tręšiami azoto trąšomis, bet nemaža dalis azoto taip ir lieka augalų nepanaudoti, būna išplaunami į gruntinius vandenis ir nuteka į Baltijos jūrą. Kai kurių tyrėjų duomenimis, per žiemą išsiplauna net 2/3 azoto. Tai ne tik gamtos teršimas, bet ir didelės sumos be reikalo išleistų pinigų.

Kas trukdo laikytis klasikinių sėjomainos reikalavimų

Profesorius davė daug naudingų patarimų, kaip sumažinti organinės medžiagos nuostolius ir pagerinti humuso balansą. Vienas svarbiausių reikalavimų – išlaikyti sėjomainą. Tinkama sėjomaina skatina dirvos mikroorganizmų veiklą, o tai padeda išvengti kenkėjų, piktžolių ir ligų plitimo. Daug metų vienoje vietoje gali būti auginamas tabakas (Lietuvai kol kas neaktualus augalas), atsėliavimą pakenčia ir kukurūzai, iš dalies rugiai, miežiai. Atsėliavimas visiškai netinka rapsams, kviečiams, žirniams, daugumai daržovių.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo biuro vadovė Karolina Mitkuvienė sakė, kad diskusijoje žemdirbiams buvo naudinga prisiminti pagrindinius agronomijos dėsnius ir pasvarstyti, ar viską taiko praktikoje – kartais ir nedideli pakeitimai gali atnešti apčiuopiamos naudos

Fitosanitarinės pertraukos kviečiams turi būti 2 metai, žieminiams rugiams – 0-1 metai, miežiams – 1-2 metai, avižoms, vikiams, pašarinėms pupoms – 3 metai, žirniams, linams, rapsams, raudoniesiems dobilams – 4 metai.

Klasikiniai sėjomainos sudarymo principai visiems aiškūs, tačiau praktikoje žemdirbiams iškyla klausimas – ką auginti, iš kur gauti tokią augalų įvairovę? Ne vienam žemdirbiui atrodo per didelė prabanga vieną sezoną skirti lauką, pavyzdžiui, sideraciniams augalams, nes už juos nebus gaunama pajamų. Siekdami dirbti rentabiliai, ūkininkai priversti auginti komercinius augalus, o tai gerokai susiaurina pasirinkimo spektrą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai