Joniškis. Lietuvoje bendras daržovių plotas šiemet augo kelias šimtais hektarų, bet ar proporcingai padaugės ir prekinės produkcijos? Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovybė tuo linkusi abejoti, mat dalis daržovių plotų gali būti fiktyvūs.

Lietuvoje šiemet deklaruota 10 746,22 ha bulvių ir 6 204,82 ha daržovių. Bulvių plotai pirmą kartą po daugelio metų padidėjo 206 ha. Lauko daržovių plotai šiemet yra padidėję 401,62 ha.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė pabrėžė, kad daržininkystės ūkiai, bent jau iki šiol, sėkmingai tvarkėsi su pandemijos sukeltais iššūkiais: buvo daromi visi reikalingi darbai, nenutrūko ir daržovių tiekimas į prekybos tinklus.

Tiesa, išryškėjo paradoksali situacija: nors atrodytų, kad žmonių Lietuvoje nesumažėjo ir valgyti jie turėjo tiek pat, bet daržovių pirkimai smarkiai krito – aiškiai pasimatė, kokia didelė produkcijos dalis būdavo realizuojama visuomeninio maitinimo sektoriui (mokykloms, ligoninėms, kavinėms). Per karantino laikotarpį padidėjo tik morkų pirkimas, o burokėlių ir kopūstų smuko labai pastebimai.

Burokėlių plotai šiemet sumažėjo daugiau negu 200 ha, o to priežastis – ir vėl pandemija, mat daug 2019 m. derliaus burokėlių liko neparduota. Toliau mažėja kopūstų plotai – šiemet jie nesiekia 600 ha. O štai česnakų plotai didėja, šiemet jų deklaruota 187 ha, yra labai daug smulkių česnakų augintojų.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija tradicinį kasmetinį vasaros seminarą šįkart organizavo žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“ gamybinėje bazėje

Deklaruota net 50 ha smidrų, ir seniai šias daržoves auginantys ūkininkai baiminasi, kad greitai gali pasijusti smidrų perprodukcija, mat šių daržovių realizacijos apimtys ribotos. Sumažėjo kalafiorų, brokolių, salierų, petražolių plotai – dažniausiai šias daržoves augina smulkūs augintojai, patys jas ir pardavinėjantys turgeliuose, didesniems ūkiams jos yra per daug rankų darbo reikalaujančios daržovės.

Nerimas dėl fiktyvių deklaruotojų

Kelinti metai daržininkams daug nerimo kelia vadinamieji fiktyvūs deklaruotojai: kyla įtarimų, kad jie deklaruoja pasėlius vien tik tam, kad gautų susietąsias išmokas, didesnę beakcizio kuro normą ar siekdami pasididinti ekonominį valdos dydį.

Abejotinų pasėlių padidėjimas šiemet yra 712 ha, pernai tų pačių daržovių padidėjimas irgi buvo analogiškas – 711 ha. Tai - baltieji ir juodieji ridikai, kurie užima 411 ha, moliūgai, kurie šiemet užima beveik 700 ha (tai daugiau negu auginame morkų ar kopūstų!). Skaičiuojama, kad realiai prekinė moliūgų produkcija auginama tik maždaug 40 ha plote. Neproporcingai dideli ir krapų plotai.

Pasak Z. Cironkienės, toks staigus plotų didėjimas gali būti signalas Europos Komisijai, kad nacionalinis daržininkystės sektorius jau nebeturi problemų, todėl susietąsias išmokas galima nuimti. Tokiu atveju nukentėtų sąžiningi augintojai.

„Taip pat reikėtų užkardyti nesąžiningus javų augintojus, kurie augindami pašarams žirnius ir pupas, kurie teikdami paraiškas paramai investicijoms į valdas, „pakeitė“ specializaciją ir tapo daržininkais, nes tai jiems garantuoja papildomus balus, didesnį paramos intensyvumą. Prekinės šviežiam vartojimui žirnių ir pupų produkcijos LDAA nariai augina tik apie 11 ha, o čia staiga kuliama produkcija tampa daržovėmis“, – piktinosi Z. Cironkienė.

LDAA direktorė Zofija Cironkienė žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui pabrėžė, kad daržininkystėje problemų yra ne mažiau negu gyvulininkystėje

LDAA valdyba taip pat siūlė peržiūrėti įstatyminę bazę, pagal kurią nusodintas vanduo po daržovių plovimo yra laikomas buitinėmis nuotekomis ir jo negalima paskleisti ant laukų – tai visiškai prasilenkia su paprasta ūkiška logika.

Kyla problemų ir dėl pakuočių tvarkymo – per klaidą deklaracijoje nurodžius ne tą kodą, skaičiuojama valstybei padaryta žala, pritaikant 10 kartų didesnę baudą, nors realiai jokios žalos nėra, nes augintojas buvo sumokėjęs valstybei už brangesnę pakuotę nei deklaravo. Augintojai tikisi amnestijos už neteisingai deklaruotas pakuotes, padarytas klaidas deklaruojant gręžinių vandens sunaudojimą ir apmokestinimą. Įstatymai painūs, regioniniai inspektoriai ir Aplinkos ministerija savo įstatymų nekomentuoja, todėl nestebina, kad augintojai padaro netyčinių klaidų.

Daržininkų seminare dalyvavęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad visi pertekliniai reikalavimai turėtų būti naikinami ir į juos reikia žiūrėti blaiviai, o žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad užkardant galimai fiktyvias deklaracijas, labai daug reikšmės turi pačių daržininkų iniciatyvumas, pastabumas, pasiūlymai.

Taip pat ministras užtikrino, kad bus skiriamas lėšų krepšelis konsultantams samdytis ir patys daržininkai spręs, kas bus tie konsultantai. Kai kurie gamybininkai jau turi sukaupę labai daug vertingos patirties, tad galbūt jų konsultacijos kolegoms būtų vertingiausios.

Nors situacija rinkoje labai neapibrėžta, stambūs daržovių augintojai (iš kairės) Linas Šateika, Virgilijus Kuprevičius ir Algimantas Morkūnas nepraranda optimizmo – kokybiškos daržovės ras savo pirkėją

Tai, kad valdžios institucijų pagalba veikia greitai ir užtikrintai, šiemet parodė situacija su ankstyvosiomis bulvėmis. Kasmet vos tik ūkiuose pradedamos kasti bulvės, turgavietėse atsiranda gausybė jų „augintojų“, kaip lietuviškas pardavinėjančių iš Lenkijos atgabentas bulves. Šiemet Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai tikrino ankstyviausių lietuviškų bulvių pardavėjus turgavietėse ir lygiagrečiai ūkius, iš kurių buvo deklaruojama, kad kastos ar pirktos bulvės.

„Rezultatai pasijuto iš karto. Jei visada būtų taip kruopščiai tikrinama, turgūs greitai atgautų savo gerą vardą ir vartotojų pasitikėjimą“, – pastebėjo Z. Cironkienė.

Laukuose pademonstruotos inovatyvios technologijos

Antra renginio dalis vyko ŽŪK „Jakiškiai“ laukuose. Kooperatyvo vadovas Darius Stonis sakė, kad 10 narių bendrai dirba 590 ha plotą. Daržininkyste kooperatyvas užsiima ne taip seniai – šiemet šešti metai. Augina tris pagrindines daržovių rūšis: burokėlius, svogūnus ir morkas. Burokėlių plotai siekia 140 ha, svogūnų – 135 ha, morkų – apie 4 ha. Morkų auginama mažiausiai, nes jos kol kas parduodamos neplautos, o tokių morkų realizacijos galimybės ribotos.

„Viename sandėlyje jau suplanuota įrengti morkų plovimo liniją, tada jų plotus didinsime 10 kartų. Parengtas projektas, įranga jau užsakyta, beliko sudėlioti visus taškus“, – artimiausiais planais dalijasi D. Stonis.

Žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“vadovas Darius Stonis sakė, kad gal jau kitąmet morkų plotai bus didinami 10 kartų, nes kooperatyvas turės šakniavaisių plovimo liniją

Šis auginimo sezonas Joniškio r. Gataučių apylinkėse buvo permainingas. Gegužės mėnuo gąsdino sausromis – iškrito tik 15 mm lietaus. Birželį buvo tokių naktų, kai per vieną naktį buvo 50 mm lietaus. Morkos labai prastos dėl techninių kliūčių: pradėjus ruošti žemę sėjai, sugedo freza ir ilgokai teko laukti reikalingos detalės. Tad morkų sėja smarkiai vėlavo. Vėliau paaiškėjo, kad Lietuvos rinkoje neliko morkų pasėliams reikalingo herbicido, tad kilo problemų dėl pikžolėtumo. Vis tik tikimasi, kad iki rudens morkos spės užauginti prekinį derlių.

Burokėliai šiuo metu jau pasiekę optimalią brandą ir galėtų būti nuimami. Boro veislės burokėliai buvo pasėti optimaliu laiku, o sėklos norma pasirinkta didelė – 640 tūkst. sėklų/ha. Palyginti tankiai auginami burokėliai turėtų duoti didelę masę optimalaus prekinio dydžio šakniavaisių.

Lauko bandymuose dėmesys buvo sutelktas į papildomo tręšimo ir automatinio purškimo agrodronais technologijas. Buvo pademonstruotas agrodronas, kuris per 10 min nupurškė 0,7 ha burokėlių plotą amino rūgščių trąšomis Vegenergy.

Renginyje dalyvavusius daržovių augintojus sudomino demonstruotas agrodronas – tai galimybė nupurkšti pasėlius saugiai ir ekonomiškai, be kontakto su dirva ir technologinių vėžių

Purškiama koncentruotu tirpalu, todėl tam pačiam efektui pasiekti reikia apie 90 proc. mažiau vandens (hektarui išpurškiama 15–20 l) ir 30 proc. mažiau produkto. Per dieną vienas agrodronas gali nupurkšti 30 ha. Vienas žmogus gali spėti valdyti 2 dronus, o kad jų darbas vyktų nepertraukiamai, reikia turėti pakankamą kiekį pakaitinių baterijų. Agrodronai plačiai naudojami JAV, Australijoje, Japonijoje, o Lietuvoje tai dar daugeliui žemdirbių yra naujiena.

Ir Lietuvos, ir Europos daržovių augintojai šiemet laukia neblogo derliaus, tik bijomasi dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos. Kol kas augintojai gali tik spėlioti, kaip tai paveiks rinką: neaišku, kiek naujo derliaus bulvių ir daržovių reikės viešojo maitinimo įstaigoms, kokios bus eksporto sąlygos ir t.t. Galų gale, ar liga nesutrukdys derliaus nuėmimo darbų ūkiuose.

MŪ inf.