Akademija (Kėdainių r.). Kas yra kenksmingieji organizmai augalininkystėje, kiek ir kada turėtume juos kontroliuoti. Kur link juda augalų apsauga?

Apie tai kalbėta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) nuotolinėje diskusijoje, kurios metu mokslininkai taip pat pristatė naujausių augalų apsaugos tyrimų rezultatus.

Šiuolaikinėje augalų apsaugoje vis svarbesnė tampa integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė (IKOK). Dar 2009 m. Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl tausiojo pesticidų naudojimo. Šios direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Augalų apsaugos įstatymą. 2019 m. Europos Komisija atliko auditą ir Lietuvai pateikė rekomendacijų dėl IKOK principų taikymo. Buvo pakoreguotas Augalų apsaugos planas, kuris patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu.

Kaip sakė dr. Antanas Ronis, IKOK apibrėžimas pasiūlytas ES direktyvoje. Pagal jį pirmenybė turi būti teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams. Pesticidus būtina naudoti atsakingai, nes jie susiję su tam tikra rizika. Pesticidai turi tiek teigiamą, tiek ir kitą pusę. Pavyzdžiui, nuo pesticidų priklauso net 78 proc. vaisių derliaus, 54 proc. daržovių derliaus ir 32 proc. javų derliaus. Kita vertus, pesticidai turi neigiamo poveikio dirvai, gyvajai gamtai, aplinkai. Taigi, skatinama chemines augalų apsaugos priemones naudoti atsakingiau, pagal IKOK principus.

IKOK principai apima 8 žingsnius, kuriuos pasiūlė grupė mokslininkų. Šie principai nurodyti ir Augalų apsaugos plane. Pasak A. Ronio, pirmiausiai dėmesys skiriamas kenksmingųjų organizmų  prevencijai. Į ją įeina sėjomainos, pupinių, tarpinių augalų auginimas ir t.t.

Kaip pastebėjo mokslininkas, mūsų pasėlių struktūra nėra sveika, nes auginama per daug javų (61 proc.) ir mažai kitų augalų, kurie gerina dirvožemį.

Priešsėliai, žemės dirbimo būdas irgi turi įtakos kenksmingųjų organizmų plitimui ir kontrolei. Nėra gerai kviečius atsėliuoti tiek į neartą, tiek ir į artus laukus. Net ir naudojant daugiau augalų apsaugos produktų neužtikrinsime, kad atsėliuotų kviečių derlius bus didesnis.

Kitos prevencijos priemonės – atsparesnių veislių auginimas, padargų valymas, sertifikuotų sėklų naudojimas, tinkamo sėjos gylio ir laiko pasirinkimas ir pan.

„Yra veislių aprašymai, reikia žiūrėti jų savybes – atsparumą ligoms. Visos dabartinės veislės yra labai derlingos, todėl reikia įvertinti kitas jų savybes. Ligoms jautriose veislėse būtina naudoti fungicidus, kitaip derlius tikrai bus mažesnis“, – pastebėjo A. Ronis.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad netgi kalkinimas turi įtakos kenksmingiesiems organizmams. Pakalkintose dirvose mažėja piktžolėtumas. Optimalus sėjos laikas irgi turi įtakos derlingumui. Pavėluota sėja – mažesnis derlingumas, nes augalai jautresni ligoms.

Stebėjimas ir sprendimų priėmimas – sudėtingiausias žingsnis augalų apsaugoje, nes tam reikia domėjimosi, kvalifikacijos, informacijos. „Tik žinių bagažas padės priimti tinkamiausius sprendimus“, – pažymėjo A. Ronis.

Kaip parinkti tinkamą purškimo laiką fungicidais? Vienas būdų – pagal augimo tarpsnius. Jis nėra blogas, bet dar geriau atsižvelgti ir į konkrečią situaciją laukuose, lietų. Pesticidų normos vėlgi turi reikšmės efektyvumui. Atsparesnėms veislės galima naudoti mažesnes normas. Siekiant išvengti ligų sukėlėjų atsparumo vystymosi, patariama kaitalioti veikliąsias medžiagas, naudoti jų mišinius.

Siekiant apsaugoti aplinką, kai naudojami pesticidai, reikia atkreipti dėmesį į purkšimo įrangą, oro sąlygas, pagal jas parinkti lašelių dydį ir pan., kad būtų apsaugoti vandens telkiniai.

Yra sukurta įvairių kompiuterinių programų, padedančių prognozuoti kenksmingų organizmų plitimą ir priimti augalų apsaugos sprendimus. Viena tokia platformų, skirtų Europai,  – „IPM Decisions“, kurią kuriant dalyvauja ir LAMMC. Pasak A. Ronio, ateityje be tokių platformų neišsivers bet kokia augalų apsauga.

„IPM Decisions“ platformos idėją ir funkcijas pristatė doktorantas Aurimas Sabeckis. Ji prieinama ir lietuvių kalba, nemokama. Žemdirbiai kviečiami žiemą su ja susipažinti, o atėjus sezonui, kai pradės veikti sprendimų priėmimo modeliai, – išmėginti. Pasak mokslininkų, tai svarbus IKOK įrankis, padėsiantis sumažinti pesticidų naudojimą.

Agrotechnika irgi gali padėti kontroliuoti žaladarius

Siekiant mažinti pesticidų naudojimą ir kartu kontroliuoti žaladarių plitimą, galima pasitelkti ir įvairias agrotechnines priemones. LAMMC mokslininkai atlieka šios srities tyrimus. Vienas tokių – kviečių sėjos laiko įtaka kenksmingų organizmų plitimui.

Kaip sakė R. Semaškienė, kenkėjams didelės įtakos turi sezono orai. Pavyzdžiui, miežių geltonosios žemaūgės virusui, kuris pažeidžia ir kviečius, labai svarbios rudens sąlygos, nes virusą perneša amarai, o jų plitimą lemia orai.

Amarams palanki temperatūra +10–20 laipsnių ℃, tad esant šiltiems rudens orams jie dauginasi ir perneša virusą nuo užsikrėtusių augalų ant sveikų. Žemesnėje nei +10 ℃ temperatūroje amarų aktyvumas smarkai mažėja. Taigi, amarus kontroliuoti, o kartu ir mažinti virusų plitimą padeda agrotechnika – reikia vengti ankstyvos žieminių javų sėjos. Be to, reikia naikinti sudygusių javų pabiras, nes nuo jų amarai virusą perneša į pasėtus javus.

Pasak R. Semaškienės, klimato šiltėjimas pastebimas realiai, pavyzdžiui, dar prieš dešimtmetį nebuvo tikslo purkšti javuose insekticidus rudenį, nes tiesiog nebūdavo tiek kenkėjų. O dabar jau to prireikia.

Diskusijos metu buvo iškeltas klausimas, ar minimalus žemės dirbimas nepadidins kenksmingų organizmų plėtros? Mokslininkų nuomone, minimalus žemės dirbimas, tiesioginė sėja turi prasmę, jeigu taikoma gera sėjomaina, negalima kviečių atsėliuoti.

Be glifosato kol kas neišsiversime

Vienas pranešimų buvo skirtas populiariai herbicidų veikliajai medžiagai glifosatui, kuris pastaruoju metu sukelia daug prieštaringų vertinimų. Nuolat diskutuojama apie jo uždraudimą, kenksmingumą. Dabar Lietuvoje registruoti net 35 įvairių pavadinimų produktų su veikliąja medžiaga glifosatu. Jis plačiausiai naudojamas visų žaliųjų augalų naikinimui.

ES statistikos duomenimis, daugiausiai glifosato naudojama Danijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Norvegijoje.

Lietuvoje kiekiai, palyginti su minėtomis šalimis, maži, tačiau statistika nenauja. Pastaraisiais metais, manoma, glifosato sunaudojama daugiau, kadangi populiarėja bearimės technologijos, o jose šis herbicidas yra naudojamas dažnai.

Kaip sakė dr. Gražina Kadžienė, tyrimai parodė, kad be glifosato kviečių derlius sumažėtų, o auginimo kaštai išaugtų.

Glifosatas dažniausia naudojamas ne pasėliuose, o tarp pasėlių, po sėjos iki augalų sudygimo, ypač kai taikomos bearimės technologijos. Pasak mokslininkės, užsienio tyrimai parodė, kad glifosatas matomas ir kaip vienas būdų, padedančių pertraukti piktžolių atsparumo proceso vystymąsi kitiems herbicidams.

Neseniai priimtas sprendimas pratęsti glifosato naudojimą ES dar 10-čiai metų. Mokslininkų nuomone, per tą laiką reikia tęsti tyrimus ir kartu ieškoti kitų priemonių, ateityje galbūt pakeisiančių jį. Bet kol kas be glifosato šiuolaikiniai chemizuoti augalininkystės ūkiai neišsivers, nes efektyvių alternatyvų jam nėra.

Ar biologiniai produktai pakeis pesticidus?

Renginio vedėja dr. R. Semaškienė kvietė mokslininkus padiskutuoti apie biologinius produktus. Ar greitai mes turėsime efektyvių bioproduktų augalų apsaugai? Viena išsakytų nuomonių – greičiau bus prikurta sintetinio maisto negu efektyvių biologinių produktų. Kaip pastebėjo dr. Jūratė Ramanauskienė, bioproduktų rinkoje yra ir dabar, įvairių, bet dažniausiai mažo efektyvumo, jie neatstoja cheminių produktų.

Eksperimentai su biologiniais augalų apsaugos produktais dažniausiai atliekami uždaro grunto augalininkystėje, šiltnamiuose, kur jie dažniausiai ir naudojami praktikoje. Lauko sąlygomis jų poveikis labai sumažėja.  

R. Semaškienė pateikė pavyzdį, kad lauko bandymuose tiriamais biologiniais produktais augalus reikėjo purkšti 7 kartus, o cheminių produktų pakako 2 purškimų. Pasak mokslininkės, pasigendama apjungiančio požiūrio į bioproduktus ir pesticidus. Nors biologiniai produktai laikomi nekenksmingais gamtai, tačiau jų purškimas kelis kartus, važinėjimas su technika irgi didina CO₂ emisijas.

Taigi, diskusinių aspektų apie biologinę augalų apsaugą dar yra daug. Bioproduktai tyrinėjami ir LAMMC, pasak R. Semaškienės, mokslininkai mato, kad tyrimus dar reikia tęsti.

Tai, kad augalų apsauga yra labai svarbi žemės ūkio sritis, parodė ir prisijungusių į seminarą klausytojų skaičius – jų buvo daugiau kaip 100.

Šis susitikimas buvo pirmasis iš tris savaites truksiančio nuotolinių renginių ciklo – mokslinės ataskaitinės konferencijos „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“. Nuotolinės diskusijos, kuriose bus pristatomi ilgalaikių mokslo programų mokslinių tyrimų rezultatai, vyks skirtingomis temomis, o renginį užbaigs kontaktinė konferencija.