Ukmergė. Ekologiniams ūkiams ypač svarbi ne tik dirvožemio kokybė, bet ir į jį beriama sėkla. Juo daugiau įdėta selekcininko darbo - tuo sėkmingesnis ūkininko rezultatas.

Apie tai kalbėta UAB „Agrolitpa“, bendradarbiaujant su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, surengtame ekologinio ūkininkavimo seminare.

Jį pradėdamas bendrovės „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas priminė, kad dabar ekologiniuose ūkiuose pasiekiami derliai kone prilygsta prieš dešimtmetį kultiems įprastiniuose. „Ekologiniame ūkyje dabar kulti keturias tonas javų nėra sunku, prieš dešimt metų tiek kuldavo įprastiniai ūkiai. Tai pasiekta dviem dalykais: gera draugyste su dirvožemiu ir augalų veislėmis, sėkla“ , - kalbėjo V. Kliučininkas.

Tiek jis, tiek bendrovės augalininkystės projektų vadovė Sofija Jankauskienė džiaugėsi galėdami Ukmergės rajone susirinkusiems ūkininkams pristatyti trijų Europos selekcijos institucijų atstovus. Apie selekcinę veiklą, ekologiniam ūkininkavimui tinkamas veisles, jų ypatumus kalbėjo Čekijos sėklininkystės įmonės „Selgen“ atstovas Janas Krouskis (Jan Krouský), Suomijos sėklininkystės kompanijos „Boreal Plant Breeding“ atstovas Pertis Parsinenas (Pertti Pärssinen) bei Vengrijos mokslų akademijos Žemės ūkio tyrimų centro mokslininkas Giula Vida (Gyula Vida).

Seminaro dalyviai po pranešimų buvo pakviesti apžiūrėti demonstracinių bandymų vieno pažangiausiai ekologiškai ūkininkaujančio V. Genio laukuose.

UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius V. Kliučininkas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad V. Genio laukuose laukuose augalai atrodo gerai, nors žemės našumas yra labai žemas

„Labai džiaugiamės, kad atvyko svečiai iš užsienio, net trys selekcininkai, kuriantys veisles, platinamas Lietuvoje. Tai buvo išsamūs pranešimai apie veisles, selekcijos stotis. Seminaro suma summarum – ūkininkas Valentinas Genys ir jo mintys. Konkurencija žemės ūkyje yra didelė, būna, kad vienas ką nors sužino, bet kitam nesako. Labai džiaugiamės, kad Valentinas dalinasi savo patirtimi“, - kalbėjo S. Jankauskienė.

Svečias iš Čekijos J. Krouskis, paklaustas apie ekologinių ūkių situaciją jo šalyje, tikino, kad toks ūkininkavimas Čekijoje nėra išsiplėtęs tiek, kiek mūsų šalyje, todėl būtent mūsų ūkininkų patirtis yra įdomi bei vertinga

Noriai su kitais besidalinantis savo žiniomis, patirtimis ir visa ūkininkavimo filosofija V. Genys kalbą pradėjo taip pat atkreipdamas dėmesį į selekcininkus. „Noriu padėkoti selekcininkams, nes jie išveda man gana produktyvias veisles. Atlikdamas tuos pačius veiksmus, aš gaunu derliaus priedą. Drįstu teigti, kad ne NPK lemia derliaus priedą, o kruvinas selekcininko darbas“, - kalbėjo V. Genys.

Šio ūkininko laukuose seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti ne tik įmonės „Agrolitpa“ siūlomų žirnių, avižų, sėmeninių linų, šakninių ridikų pasėlius, bet ir TGS (Terra Green Support) – taip vadinamojo žaliojo žemės aukso mišinių laukelius. Jau keletą metų ši įmonė siūlo TGS mišinius kaip žaliojo tręšimo priemonę.

„Agrolitpa“ augalininkystės projektų vadovė S. Jankauskienė išsamiai pristatė įmonės siūlomą įvairių kultūrų spektrą

Teigiama, kad TGS mišiniai pranašesni prieš pavienius žaliojo tręšimo augalus, nes padeda padidinti biomasės ir šaknų liekanų kiekį, o taip skatinamas mikroorganizmų aktyvumas ir humuso gamyba, padidėja bioįvairovė. Skirtingas įvairių augalų šaknų ilgis gerina dirvos struktūra, maisto medžiagų apykaitą, pagerėja aeracija, imlumas drėgmei, stabdoma erozija, nustelbiamos piktžolės. Padidėja atsparumas ligoms ir kenkėjams. O visa tai leidžia gerinti derliaus stabilumą ir kokybę.

Pasak kompanijos „Agrolitpa“ projektų vadovės, šiuo metu jie siūlo keturis mišinius skirtingam tikslui laukuose pasiekti. „Mūsų mišiniuose daugiausiai turime šešis augalus ir kiekvienas iš jų turi savo rolę. Reikia gerokai padirbėti, kol ištobulini augalų mišinio proporcijas, kad jie vienas kito nestelbtų. Bet planų plėsti TGS asortimentą turime“, - kalbėjo S. Jankauskienė. Anot jos, užsienyje tokių mišinių yra ir iš keliolikos dedamųjų.

TGS 1 mišinio sudėtyje - siauralapiai lubinai, pašariniai ridikai, bitinės facelijos ir baltosios garstyčios

Tikslas – 365 žalios dienos

V. Genys ilgą laiką vasarinių javų neaugino, struktūros keitimas buvo numatytas palaipsnis, dabartinių bandymų laukelių dirvožemis buvo ruoštas rugiams, tačiau pernykštė drėgmė planus pakoregavo, žiemai liko pūdymas, o pavasarį užsėtos vasarinės kultūros. Kaip jis sako, laukas supažindintas su vasarojumi.

Tai, kad ūkininkas visada atidžiai, per bandymus, eksperimentus, renkasi, ką įsileisti į savo laukus akcentuoja ir S. Jankauskienė. Pats ūkininkas tuo tarpu tikina, kad nuspręsti, kas tinka Ukmergės rajonui ir būtent šiems laukams, vienų metų maža, dabar padaryto veiksmo pasekmės bus matomos tik po 3-4 metų.

„Nors chemizuotų veislių tyrimų yra, mums dar toli iki to, kad valstybė pakeistų požiūrį ir imtųsi veislių, tinkančių ekologijai, tyrimų. Dabar mes tą darome savo iniciatyva, žinias skleisdami iš lūpų į lūpas....“, - didesnio mokslo indėlio pasigedo V. Genys, šiemet savo laukuose bandęs sėjamąsias avižas Max, Conway, Donna, Akseli, sėmeninius linus Festival, Octal, Kaolin, Galaad, Floral, sėjamuosius žirnius Rocket, Eso, Cysterski, Trendy. Seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti ir TGS 1, TGS2, šakninius ridikus Structurator, ne tik užauginančius didelę žaliąją masę, bet itin giliai įsiskverbiančius į dirvą bei taip gerinančius jos struktūrą.

V. Genys sako vėl grįžtąs prie linų auginimo, tik šįkart laukuose siūbuoja ne pluoštiniai, o sėmeniniai.

Seminaro dalyviams aktyviai domintis V. Genio patirtimi, jis akcentavo, kad galvojant, kaip sujungti dvi gamybos priemones – augalą ir dirvožemį – būtina prisiminti sėjomainą ir įsidėmėti, kad organinės medžiagos grįžtamumas į tą patį lauką turi būti teigimas. Tą jis sako išsprendęs per įsėlines kultūras ir daugianarius pasėlius. Taip pat labai svarbu turėti ir ilgalaikę viziją, nes kitu atveju gana lengva paklysti technokratiniuose reikalavimuose.

Nors pastaruoju metu kone visi turi nuomonę apie žemės ūkį, būtina prisiminti, kad veikia vis dėlto ne nuomonės. „Ar žinai, ar nežinai - dėsniai veikia. Daug ministro įsakymų, taisyklių skaičiau nuėjęs prie rugių lauko, bet nors nusišauk – rugys nesupranta. Jis gyvena savo gyvenimą. Arba pažįstu, arba ne. Prie tų dėsnių reikia liestis“, - ūkininkavimo filosofiją aiškino V. Genys.

Augalų veislių demonstraciniai bandymai apžiūrėti V. Genio ūkyje

Vaikščiodamas po laukelius jis atkreipė dėmesį, kad be visų kitų dėsnių jam reikšmingas ir darbų laikas. Ilgą laiką besivadovavęs fenologija, dabar jis remiasi ir Rudolfo Štainerio filosofija, atsižvelgia į Marijos Thun sėjos kalendorių. „Ir man pačiam buvo staigmena, ką reiškia diena. Galėčiau nuvežti į lauką, kur žirniai pasėti ne tą dieną – griūtumėt negyvi. Nuėmimo laikas sėklai irgi turi įtaką. Avižos pasėtos ne avižų dieną -  jos tokios, kokios yra ir kokios turi būti“, - vaizdą laukeliuose komentavo ūkininkas.

Dalyviams klausiant, koks vis dėlto yra esminis tokio ūkininkavimo taškas, V. Genys tvirtino, kad tikslas labai aiškus – žalias laukas 365 dienas per metus. O tam būtina turėti savą filosofiją, atrasti tinkamus augalus, jų santykį ir tinkamiausias veisles.

MŪ inf.