Akademija (Kėdainių r.). Akademijos kultūros centre vakar pagerbti 2016 m. Respublikinio rudeninio arimo konkurso nugalėtojai. Gėlės, dovanos, padėkos raštai ir gražūs sveikinimo žodžiai - visa tai buvo skirta geriausiems šalies arimo meistrams.

Jau dešimtus metus organizuotas švietėjiškas renginys kasmet įtraukia vis daugiau rajonų ūkininkų bei artojų. Šiemet apdovanoti 35 rajonų geriausi artojai, taip pat ir 10 daugiausia balų apskrityse surinkę arimo meistrai.

Sveikindamas šalies artojus žemės ūkio viceministras Saulius Cironka pasidžiaugė, kad renginys per 10 m. įgavo pagreitį, nes net 45 savivaldybėse patys ūkininkai, patys artojai susitiko pateikti arimus konkursui. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pabrėžė, kad, norint pasiekti gerų arimo rezultatų ir laukus išmokti arti tikrai kokybiškai, artojams teko suarti ne vieną šimtą hektarų žemės. Jis atkreipė dėmesį į aukštą žemdirbystės kultūrą Lietuvoje ir gerus mūsų artojų pasiekimus tarptautinėse varžybose.

Artojus sveikino žemės ūkio viceministrai (iš kairės) Albinas Ežerskis ir Saulius Cironka

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto prorektoriaus Vidmanto Butkaus, konkurse dalyvaujantieji formuoja žemdirbystės tradicijas ir pačios žemdirbystė kultūrą, o nedalyvavę artojai ir ūkininkai turi galimybę lygiuotis į pačius geriausius ir siekti aukščiausių rezultatų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius įžvelgė sąsają tarp artojų darbo ir šalies gerovės.

„Jei visi taip gerai dirbtume savo darbus, kaip artojai aria laukus, tai Lietuva klestėtų", - sakė Z. Dabkevičius, pasidžiaugdamas ir pozicijų konkurse neužleidžiančio centro filialo Šiaurės Lietuvoje laimėjimais. Mat Joniškėlio bandymo stoties artojas Vilius Tinteris - ne tik šiemet geriausiųjų dešimtuke, jis nemažai metų rajone bei Lietuvos artojų varžybose laimėjęs prizines vietas.

Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį į aukštą žemdirbystės kultūrą Lietuvoje ir gerus mūsų artojų pasiekimus tarptautinėse varžybose

Konkurso ir arimo reikšmė neįkainuojama

Konkurso nauda neabejojoKėdainių r. sav. administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis. Jo įsitikinimu, tiek konkurso, tiek rudeninio arimo reikšmė neįkainuojama. „Arimas - tai ne tik kitų metų derliaus, bet ir pačios žemdirbystės pagrindas, o konkursu kaip tik ir siekiama gerinti arimo kokybę. Kokybiškai suarus laukus, reikia naudoti mažiau chemijos. Be to, konkurse dalyvaujantys artojai skatina pasitempti ir aplinkinius rajono ūkininkus", - pastebėjo A. Pavolis, linkėdamas organizatoriams ir toliau tęsti šią tradiciją.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo direktorius Edvardas Makelis iškėlė retorinį klausimą, ar plintant naujoms technologijoms arimas ir toliau bus populiarus. „Jei nežinai, kaip rengtis, apsivilk klasikinį kostiumą ir atrodysi gerai. Jei kyla žemės dirbimo klausimų ar nesusitvarkai su ne vienus metus kamuojančiomis problemomis, geriausias sprendimas, užtikrinantis gerus rezultatus, - kokybiškas klasikinis arimas", - įsitikinęs E. Makelis.

LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja ir Agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė atkreipė dėmesį, kad šiųmetis konkursas buvo šiek tiek kitoks, nes ruošiantis vykti į rajonus vertinti arimų, prisnigo, tad nuspręsta apdovanoti 10 apskričių geriausius artojus. Ji priminė, kad konkursas vyksta trimis etapais. Pirmiausia rajono komisijos nariai ieško artojų, skatina juos dalyvauti konkurse ir vertina laukus. Antras etapas - ekspertų vertinimas, jie atrenka 10 artojų, iš kurių trečiuoju etapu respublikinė komisija, įvertinusi arimus, turi išrinkti pačius geriausius.

Konkurso rezultatus apibendrino Giedrė Butkienė

Pasak G. Butkienės, didžiausią ir sunkiausią darbą atlieka rajonų rudeninio arimo konkurso komisijos, kurios turi rasti konkurse norinčius dalyvauti artojus. Tad šventėje apdovanoti ir daugiausia artojų rajone atrinkę ir įvertinę specialistai. Tarp apdovanotųjų - Rokiškio r. LŽŪKT augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička, subūręs 19 artojų, taip pat mažai jam nusileidusi Šiaulių r. žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė, prikalbinusi dalyvauti 12 artojų. Neliko nepastebėtas ir Lazdijų r. LŽŪKT augalininkystės konsultantės Jolitos Rasimavičiūtės bei Jurbarko žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Tamulytės darbas.

Artojai - ne naujokai

Visi geriausiųjų dešimtuko artojai rudeniniame arime dalyvavo ne pirmą kartą, kai kurie jų išbandė jėgas ir Lietuvos artojų varžybose.

Alytaus regiono artojas Povilas Petruškevičius konkursu susidomėjo LŽŪKT Varėnos r. biuro organizuotoje arimo pamokoje. Pernai rudeniniame konkurse 26-erių metų mišraus ūkio savininkas laimėjo antrą vietą, o šiemet buvo pirmas.

Kauno regiono ūkininko Dainiaus Šlausto artojas šėtiškis Vilmantas Sereikis rudeniniame arimo konkurse dalyvavo trečią kartą ir pateko tarp geriausiųjų, be to, šiemet debiutavo ir Lietuvos artojų varžybose. Jo rudeninis arimas rajone buvo įvertintas 90 balų iš 100 galimų. Pasak LŽŪKT Kėdainių r. biuro augalininkystės konsultanto Haroldo Sapožnikovo, iki maksimalaus rezultato arimui pritrūko tikslesnio plūgo įleidimo bei išleidimo, visa kita jauno artojo darbe buvo be priekaištų. Šešerius metus V. Sereikis ūkininkauja 70 ha augalininkystės ūkyje, nors traktorių vairuoja jau bene du dešimtmečius.

Klaipėdos regiono nugalėtojas šilutiškis Artūras Eidėnas taip pat yra ne kartą jėgas išbandęs respublikinėse artojų varžybose ir rajono rudeninio arimo konkurse. Mišraus ūkio savininkas noriai dalyvauja ir LŽŪKT Šilutės r. biuro organizuojamose arimo pamokėlėse. Iš tėvų paveldėtame ūkyje, kuriame laikoma apie 70 mėsinių ir pieninių galvijų, A. Eidėnas ūkininkauja daugiau kaip dešimtmetį.

Geriausių artojų dešimtukas su LŽŪKT ir ŽŪM vadovais

Marijampolės regiono artojas Jonas Kupčiūnas pernai pateko į geriausių rajonų ir savivaldybių artojų trisdešimtuką, o šiemet įkopė ir į dešimtuką. Tikro meistro įgūdžius pademonstravo ardamas gana kalvotą lauką. Jis jau 26 metus ūkininkauja Kalvarijos savivaldybėje, o traktoriumi dirba per tris dešimtmečius.

Panevėžio regiono artojas Vilius Tinteris arimo specialistams žinomas jau ne vienus metus. Jis daugiau nei dvidešimt metų dirba LAMMC filialo Joniškėlio bandymų stotyje, tiek pat metų sėdi ir už traktoriaus vairo. Pasvališkis pernai rudeninio arimo konkurse buvo pripažintas geriausiu iš geriausiųjų.

Šiaulių regiono ūkininko Ginto Kriščiūno artojas Gintaras Tomkevičius rajono varžybose dalyvauja per 10 metų, noriai tobulinasi ir LŽŪKT Šiaulių r. biuro rengiamose arimo pamokose.

Tauragės regiono artojas Stanislovas Marcinkus - tituluočiausias rudeninio arimo konkurso dalyvis, taip pat garsiausias savo krašto ūkininkas, reprezentuojantis ne tik Juodaičius, bet ir Jurbarko rajoną visų lygių artojų varžybose. Respublikinėse artojų varžybose dalyvavo daugiau nei 10 kartų, ne kartą laimėjo prizines vietas. O šiemet pirmą kartą tapo tradicinių sportinių plūgų grupės nugalėtoju. Kitąmet jis drauge su Kaziu Genčiumi atstovaus Lietuvai Pasaulio arimo varžybose Kenijoje.

Telšių regiono artojas Kazys Rimkus - taip pat ne naujokas konkurse. Augalininkystės ūkio šeimininkas šiemet pasirinko arti smėlingą dirvožemio lauką, kuriame pasiekti gero arimo sėklos guolį gana sudėtinga, bet laukas buvo suartas puikiai. Kaip pastebi LŽŪKT Telšių r. biuro augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika, K. Rimkaus ūkis yra pavyzdinis. „Geri ūkininkavimo rezultatai, gražūs ne tik arimai, bet ir pasėliai. Sutvarkyti kiemai ir pastatai. Tokie žmonės rodo tą gerąją žemdirbystės kultūrą, kurios kartais labai pasiilgstama", - sako A. Mažeika.

Utenos regiono artojas Vytautas Vitkus Rudeninio arimo konkurse dalyvauja 4-ą kartą, tačiau iki šiol nepavykdavo laimėti. Anykštėnas beveik tris dešimtmečius ūkininkauja, jam ūkis yra ir darbas, ir hobis.

Vilniaus regiono artojas Zenonas Borovskij konkurse sėkmingai dalyvauja jau 5 kartą. Be to, jau daugiau kaip dešimtį ūkininkauja savo mišriame ekologiniame ūkyje. LŽŪKT Vilniaus r. biuro vadovės Teresos Gerdvilienės teigimu, jis atkakliai siekia savo tikslo, investuoja į žemės ūkio modernizavimą ir ūkio plėtrą.

Rudeninio arimo konkursą organizuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos artojų asociacija. Didelį darbą atlieka rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai ir specialistai, kurie važinėja po seniūnijas ir vertina arimus.

MŪ inf.