Klaipėdos r. Veiviržėnuose jau daugiau kaip septynerius metus veikiančiame amatų centre galima išmokti austi ir megzti, kepti pyragus ar kugelį, lipdyti iš molio ar dirbti su oda – iš viso čia pristatoma 20 edukacijų. Centras visiškai išsilaiko iš edukacijų ir projektinės veiklos.

Klaipėdos rajono amatų centro direktorė, tautodailininkė Valė Krauleidienė prisimena, kad jai, tuomet ėjusiai Veiviržėnų bendruomenės pirmininkės pareigas, vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ vadovė Raimonda Damulienė pasiūlė įkurti amatų centrą. Tuo metu, 2013 m., Klaipėdos rajone nebuvo nė vieno amatų centro.

„Centras buvo reikalingas amatininkams suvienyti, reprezentuoti šį kraštą, atgaivinti senuosius amatus ir pristatyti juos visuomenei. Idėja gimė per mokymus, kuriuos organizavo vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“. Iki mokymų nebuvau susidūrusi su jokiais projektais, juo labiau su jų rašymu ir administravimu, o po mokymų sėkmingai ir rašau, ir administruoju projektus“, – pasakoja V. Krauleidienė.

Ji prisimena, kad amatų centro steigimo idėją pirmiausia ji pristatė bendruomenės nariams ir su paraiška kreipėsi Lietuvos kaimo tinklą. Pagal laimėtus projektus visa bendruomenė lankėsi amatų centruose Latvijoje ir Lenkijoje. „Po kelionės žmonės jau kėlė abi rankas ir kojas už tai, kad analogiškas centras būtų ir Veiviržėnuose“, – su šypsena prisimena V. Krauleidienė.

Prieš septynerius metus Veiviržėnuose įsikūręs amatų centras buvo pirmasis toks Klaipėdos rajone

Gavus bendruomenės pritarimą, prasidėjo darbai. Pirmoji problema buvo pats pastatas, kuris priklausė privačiam asmeniui. Prieš tai čia buvo sena kolūkio kontora, apleistas pastatas stovėjo be langų ir durų. Savivaldybė skyrė pinigų pastatui įsigyti, bet savininkas tik po ilgų ir sunkių derybų pardavė nuosavybę.

„Projekto pradžioje iš karto buvo įkurta viešoji įstaiga, ir tai buvo pats geriausias ir teisingiausias žingsnis. Nes bendruomenė lėšų negeneruoja ir tikrai neturėtų iš ko išlaikyti tokio centro. Tapau VšĮ direktore, o bendruomenei vadovauja kitas žmogus“, – įvykių seką prisimena V. Krauleidienė.

Veiklas padiktavo pats gyvenimas

Nėra ko slėpti – veikla iš pradžių plėtojosi sunkiai. Projektiniai pinigai greitai baigėsi, reikėjo kažko griebtis. „Optimistiškai tikėjomės, kad išgyvensime iš suvenyrų. Deja, pinigų, uždirbtų iš suvenyrų, užtenka gal dviem maišams kuro granulių nusipirkti. Tada kabinomės į tą, ką padiktavo gyvenimas: edukacijas, amatų pristatymą. Suradome 7 vietines meistres ir pridavėme projektą 7 edukacijoms“, – pasakoja V. Krauleidienė.

„Labai svarbu, kad amatų centre būtų teikiamos kokybiškos paslaugos už prieinamą kainą. Mūsų bendruomenės nariams visur pirmumo teisė – jiems niekada nepasakoma, kad nėra vietų“, – pabrėžia Klaipėdos rajono amatų centro direktorė Valė Krauleidienė

Po truputį pradėjo daugėti edukacijų – atsirado 8, paskui 10, dabar centre jų pristatoma net 20. Iš rajono finansavimas administravimui buvo skirtas tik pirmus dvejus metus, o paskui teko išsilaikyti patiems. Ir tai pavyko!

„Gyvename iš to, ką uždirbame. Aišku, ir toliau rašau projektus, dalyvaujame įvairiose programose. Pagrindiniai projektai susiję su neformaliu vaikų ugdymu. Šiandien centrą lanko 185 vaikai, yra akredituotos 5 programos. Vaikai suregistruoti į mokinių registrą, kad jiems nereikėtų mokėti už neformalų ugdymą. Dirbama 5 grupėse, iš kurių 3 yra nuotolinės – Vėžaičių, Daukšaičių ir Agluonėnų mokyklose. Šia veikla užsiimame jau šešti metai, vaikų vis daugėja“, – besiplečiančia veikla džiaugiasi centro vadovė.

Ji sako, kad vaikams amatus reikia tinkamai pristatyti. Jei mažai mergytei liepsi nužiesti ąsotį, tai, žinoma, jai bus neįdomu. Bet jei mažieji pasidaro antspaudą ar nusilipdo žuvytę, tai daro su džiaugsmu – svarbu išlaisvinti vaikų fantaziją.

Dar vienas svarbus ir labai sėkmingas projektas – vasaros stovyklų organizavimas. Vaikai daug keliauja: aplanko delfinariumą, žvėrinčių, zoologijos sodą; važiuoja virti saldainių į Kretingą, sportuoja, gilinasi į robotiką ir t.t. Stovyklos jau išgarsėjo ir visų norinčių nesutalpina – kiek pamainų beorganizuotų, visada trūksta vietų.

Treti metai vykdomas projektas teikiant paslaugas neįgaliesiems, o vienas žmogus su negalia jau įdarbintas centre nuolatiniam darbui: jis užsiima vilnos vėlimu ir kitus to moko. Centrą lanko 36 neįgalūs žmonės, užsiėmimai vyksta 4 kartus per savaitę.

„Kad pati bendruomenė be jokio rėmimo, be dotacijų iš savivaldybės gali išsilaikyti, tai unikalus atvejis. Sėkmę lemia lankstumas ir prisitaikymas prie lankytojų poreikių: šis amatų centras gali dirbti dieną ar naktį, ryte ar vakare, sekmadienį ar pirmadienį“, – pastebi VVG „Pajūrio kraštas“ vadovė Raimonda Damulienė

Neatsigina užsakymų mergvakariams

Dar centras užsiima kulinariniu paveldu – mintį padiktavo paklausa. „Labai daug žmonių grįžta prie paprasto kaimiško maisto. Bendradarbiaujame su aplinkinių kaimų ūkininkais, atsirinkome tuos, kurie gamina sūrius, ruošia mėsos produktus, džiovina žoleles arbatai, raugia girą, o duoną kepame patys. Nereikia jokių kokybės inspekcijų – žmonės puikiai atsirenka, kas yra kokybiška ir skanu“, – pasakoja centro vadovė. Taip reklamuojama vietinių ūkininkų produkciją, o centro lankytojai irgi labai patenkinti, nes visada gauna šviežią ir gardų maistą.

Centro lankytojams pagal užsakymus patiekiamas šviežias kaimiškas maistas

Žmonės centre mokomi gaminti cibulines, sukti kastinius, raugti girą, kepti kugelį, gaminti troškinį, duonkepėje krosnyje kepa duoną ir bandeles. Organizuojami mergvakariai, per kuriuos kepama tradicinė jaunosios pynė, kuria po savaitės nuotaka vaišina vestuvių svečius.

„Patikėkite, yra senoviniai močiučių receptai, kaip iškepti ir išlaikyti pynę, kad ji būtų ne tik graži, bet ir minkšta, skani. Neatsiginame užsakymų, merginoms čia labai patinka“, – patikina centro vadovė.

Kitos edukacijos – pynimas, sodų rišimas, juostų audimas, muilo gamyba, vilnos vėlimas, mezgimas, odos gaminiai, verbų rišimas, keramika, lėlių gamyba. Viena edukacija kainuoja 6 eurus žmogui, nepriklausomai nuo to, kokio amato bus mokoma (grupėje mažiausiai turi būti 10 žmonių). Visos meistrės vietinės, gyvena aplinkiniuose kaimuose.

Be to, centras teikia ir pavėžėjimo paslaugą – atsiveža žmones užsiėmimams iš kitų seniūnijų ir juos parveža namo. Jeigu reikia, nuveža pas gydytojus, apsipirkti, palydi į įstaigas ir pan.

Lietuvoje yra ne viena istorija, kad sėkmingai startavęs amatų centras išsilaiko tik tol, kol baigiasi projekto pinigai. Kokia veiviržėniškių sėkmės formulė?

„Ką mes darėme kitaip? Mūsų sėkmės formulė – kokybiškos paslaugos už prieinamą kainą. Tikrai važiuos žmonės, jei teiksite kokybišką paslaugą, jei žmogus išvažiuos laimingas, su gaminiu rankose, sumokėjęs 6 eurus. Turi žmogui labai daug atiduoti, kad jis sugrįžtų“, – septynerius sėkmingos veiklos metus apibendrina Klaipėdos rajono amatų centro direktorė, tautodailininkė Valė Krauleidienė.

MŪ inf.