Akademija (Kauno r.). Genomo tyrimas šiandien jau turėtų būti tapęs kiekvieno pažangaus galvijininkystės ūkio kelrodžiu – genominė informacija leidžia efektyviausiai sumažinti veisimo klaidas.

Apie mėsinių galvijų genominio tyrimo įtaką bandos formavimui parodoje „Ką pasėsi...“ ūkininkams paskaitą skaitė VDU Žemės ūkio akademijos Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro mokslo darbuotoja Giedrė Jarienė.

Atranka, pagrįsta galvijų genetinio pranašumo įvertinimu, yra neoptimali, pasitaiko klaidų numatant genetinį pranašumą. Be to, atliekant genetinį tyrimą, nustatomi tik pavieniai genotipai, o genominis vertinimas tiria 100 tūkst. ir daugiau genotipų, individo paveldėtų savybių. Genominio tyrimo patikimumas svyruoja nuo 70 iki 85 procentų.

Pasak lektorės G. Jarienės, pirmiausia šis tyrimas leidžia pamatyti, kokius galvijus turime bandoje, kokiam tipui jie priskirtini ir pagal tai galima rinktis reproduktorių, kuris suteiktų trūkstamų savybių ir pasukti visą bandos reprodukcijos kelią norima linkme.

„Pagal tai reikia rinktis bulių, o ne todėl, kad jis jums atrodo pats gražiausias, – pabrėžė G. Jarienė. – Genominis tyrimas skirtas būtent tam, kad greičiau ir lengviau pakreiptume mėsinių galvijų bandos formavimą reikiama linkme, atsižvelgiant, ką norime gerinti – raumeningumą, skerdenos išeigą, pieningumą, sveikatingumą ar ką kitą.“

Formuojant bandą, reikia rasti aukso branduolį. Tad tam, kad matytume, ką turime bandoje ir ką galime koreguoti, ir reikia genominio tyrimo. „Genominis tyrimas padeda matyti bendrą bandos vaizdą, kas vyksta su jūsų galvijais, kaip, pakeitus vieną savybę, keičiasi kitos galvijo savybės“, – akcentavo lektorė.

Pavyzdžiui, jeigu sveikatingumas genetiškai sureguliuotas, galima pradėti keisti kryptį į raumeningumą, skerdenos išeigos skirtumą. Bet reikia pernelyg nedidinti veršelio gimimo svorio, nes tai mažina motinos pieningumą, dėl ko būna, kad 210 d. veršelis nepasiekia veislės svorio vidurkio ir yra brokuojamas.

Šiuo metu telyčią užauginti iki karvės atsieina apie 2,3 tūkst. Eur. Tai didžiausia investicija ir didžiausias rizikos laikotarpis, kai būsimos karvės produktyvumui ir ilgaamžiškumui turi įtakos jos sveikata. „Taigi, galvijo sveikatingumas be galo svarbu, nes jeigu į jį investuojame, užauginame iki karvės, bet gauname tik 3–4 veršius ir turime brokuoti, tai grąža gerokai per maža ir ūkis patiria didelį nuostolį“, – teigė G. Jarienė.

Kalbėdama apie limuzinų veislę G. Jarienė pastebėjo, kad Lietuvoje daug ilgakojų šios veislės galvijų, kurie duoda daugiau žalos negu naudos, nes suėda pašarų suėda panašiai kaip raumeningi, bet jų skerdenos išeiga skiriasi 120 kg. Tai irgi genomo pagalba galima taisyti.

Mėsos marmuringumą lemia 16 genų, tačiau jie nėra dominuojantys. Jeigu karvė neturi jų, jos genai nugalės tą geną turinčio buliaus ir mėsa nebus marmuringa. Tad marmuringa mėsa bus tik tokio gyvulio, kurio abu tėvai turės šį geną. Tačiau, lektorės pastebėjimu, svarbiau už marmuringumą gali būti mėsos minkštumas: „Mėsos kietumas irgi paveldima savybė, bet tai žinant, ją galima koreguoti ir veisti gyvulius, kurių mėsa bus minkšta.“

Genominis vertinimas leidžia įvertinti pašarų sunaudojimo efektyvumą – tai labai svarbu, nes suėsdami tą patį kiekį galvijai svorio priauga skirtingai. Ir tai gali lemti genetika. Daugelis tyrimų įrodė, kad gyvulio kūno svoris, maitinimosi elgesys, maisto medžiagų įsisavinimas yra genetiškai paveldimi.

Pavyzdžiui, angusai genetiškai greitai kaupia poodinius riebalus, todėl bent 30 dienų anksčiau juos reikėtų baigti penėti, nes būna, kad vyresnio galvijo riebalai pradeda gadinti šonkaulius. „500 dienų penėjimo ribos šitiems galvijams reikėtų nelaukti, jeigu galvijas realizuojamas pagal skerdeną arba trumpąja grandine“, – sakė G. Jarienė.

Norint padidinti antrekoto didkepsnio be kaulo (Ribeye) plotą, reproduktorius su 7 (iš 10) genominio vertinimo balais šios savybės netenkins. Reproduktoriaus vertinimas turi būti maksimalus (9–10 balų) šiai savybei, ir jis turi būti kergiamas su geriausiomis karvėmis, tada veršeliai turės didžiausią Ribeye plotą.

„Atlikus bandos genominį vertinimą dažnai paaiškėja, kad problema visiškai ne tai, į ką augintojas yra susitelkęs. Pavyzdžiui, žmogus susirūpinęs, kaip padidinti žindenių pieningumą, bet nėra atkreipęs dėmesio į tai, kad jo auginamų galvijų mėsa yra kieta, arba kad veisimui naudojamas brangiai įsigytas naujas bulius blogina bandos genetinę vertę. Genomas palengvina reproduktoriaus pasirinkimą“, – kalbėjo lektorė.

Norint pagerinti bandą nemažiau svarbi ir ūkio vadyba. „Kol ūkyje neužtikrintos šėrimo ir laikymo sąlygos, apie genominį vertinimą kalbėti neverta. Produktyviausi galvijai, atvežti į ūkį, kuriame nėra jam būtinų sąlygų, krenta pirmiausia – jie neatleidžia šėrimo ir laikymo klaidų. Jeigu lipame ant aukščiausio laiptelio, ką norime gauti iš konkrečios veislės geriausio gyvulio, jam reikia sudaryti atitinkamas sąlygas“, – pabrėžė G. Jarienė.

Genominis tyrimas kol kas atliekamas tik grynaveisliams galvijams. Mišrūnų duomenys kaupiami, analizuojami ir ateityje, anot G. Jarienės, bus galima tirti ir jų genomą kai kurioms savybėms nustatyti, bet tam reikia sukaupti daugiau duomenų.