Akademija (Kauno r.). Mokslininkai, savivaldybių, institucijų atstovai ketvirtadienį VDU Žemės ūkio akademijoje diskutavo regionams svarbiomis temomis, čia surengtas jau penktasis „Regionų ateities forumas 2025:  atsparumo ir konkurencingumo link“. 

Šiemet forume daug dėmesio skiriama inovacijomis, technologijomis ir galimybėmis grįstam konkurencingumui, siekiant ekonominio augimo ir visuomenės gerovės, taip pat atsakingo aplinkos išteklių naudojimo, ekosistemų apsaugos ir klimato kaitos mažinimo.

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, kuri pabrėžė, kad VDU Žemės ūkio akademija visada buvo regioninė aukštoji mokykla. 

„Akademija niekada nebuvo nutolusi nuo kaimo žmonių ir bendruomenių, nuo verslininkų, kurie verslus vysto ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose“, – tikino kanclerė. 

Ji pridūrė, kad žemės ūkis yra pagrindinė sąlyga, norint užtikrinti regionų atsparumą ir konkurencingumą.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje žemės ūkis ir su juo susiję bioekonomikos verslai tampa vis labiau pastebimi ir svarbesni. (...) Žemės ūkis – atsparumo ir konkurencingumo regionuose pagrindas. Tikiu, kad jeigu regionuose bus stiprios bendruomenės, jaunimas norės juose gyventi ir ten ryšis kurti verslus“, – teigė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prof. dr. Gintautas Mažeikis auditorijai pasakojo apie kūrybines industrijas

Forume skambėjo daug pranešimų, aptartos įvairios temos. Štai VDU Humanitarinių mokslų fakulteto filosofas, politikos kritikas prof. dr. Gintautas Mažeikis kalbėjo apie kūrybines industrijas, kurios, pasirodo, gali sietis ir su ūkiu. Kaip vieną iš pavyzdžių profesorius pateikė Ilzenbergo dvarą, kuris ne tik užsiima edukacija, bet ir turi savo ekologinį ūkį. 

Apie regionų atsparumą ir konkurencingumą kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Pasak mokslininkės, šie du dalykai labai susiję, mat atsparumas yra konkurencingumo sąlyga.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pabrėžia, kad atsparumas ir konkurencingumas labai siejasi tarpusavyje

Prof. dr. V. Atkočiūnienės teigimu, regiono, kuris priklauso nuo vienos šakos, tarkime, pirminės žemės ūkio gamybos, konkurencingumas praradus rinką ar pasikeitus technologijoms gali susvyruoti. Profesorė taip pat pabrėžė, kad visos konkurencingumo dimensijos yra svarbios, tad dėmesį reikėtų teikti ne tik ekonominei.

Savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) ir jį lemiančių veiksnių skirtumus pristatė Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Viktoras Sirvydis, kurio tikinimu, miestų ir kurortų savivaldybės gali pasigirti didžiausia GKI reikšme (2023 m. didžiausia buvo Vilniaus m. sav., mažiausia – Lazdijų r. sav.).

Centrinės projektų valdymo agentūros eksperto Viktoro Sirvydžio teigimu, miestų ir kurortų savivaldybės turi didžiausią gyvenimo kokybės indeksą

Jis aptarė ir žemės mokesčio tarifus savivaldybėse. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio žemės mokesčio tarifo savivaldybėse – 13 kartų: 2023 m. Visagino sav. jis siekė 1,7 proc., o Vilniaus m. sav. – 0,13 proc. 

Kaip regionai atpažįsta savo konkurencinius pranašumus, atskleidė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, viena yra atpažinti pranašumus, kita – realizuoti jų potencialą. 

Anot Jonavos r. mero Mindaugo Sinkevičiaus, regionams labai reikalingas savarankiškumas

„Idėjų gali turėti genialių, bet jei nėra finansavimo, jos užsiguli stalčiuje arba numiršta“, – tikino Jonavos rajono meras ir pridūrė, kad regionams reikalingas savarankiškumas, jog galėtų visiškai realizuoti savo konkurencinį pranašumą.

Apie vandens išteklių tvarumą Lietuvoje pranešimą skaitė aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.

Viceministro teigimu, nors Lietuvos vandenų būklė panaši į ES vidurkį, čia 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Jis priminė ir tai, kad Lietuva įsipareigojo iki 2027 m. pasiekti visų vandens telkinių gerą būklę.

Pasak aplinkos viceministro Tomo Vitkevičiaus, 63 proc. Lietuvos upių neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų

Bet tai – tik dalis šio forumo temų. Štai VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto doc. dr. Raimondas Šadzevičius pristatė melioracijos statinių būklę Lietuvoje, labdaros ir paramos fondo „Išsaugokime Baltiją“ vadovas Giedrius Bučas pasidalijo patirtimi apie ekspediciją aplink Baltijos jūrą „Save the Baltic sea“, kuria siekė atkreipti dėmesį į šios jūros taršą. 

Apie žiedinės ekonomikos projektus kalbėjo Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės koordinatorė Justina Anglickytė, apie bendradarbiavimą savivaldoje pranešimą skaitė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas, apie ūkininkų ir žemės ūkyje dirbančių žmonių gerovę ateities ūkininkavimo kontekste kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai  doc. dr. Anastasija Novikova, doc. dr. Laura Girdžiūtė, dr. Algirdas Staugaitis, socialines inovacijas pristatė bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ bendraįkūrėja ir projektų vadovė Goda Sosnovskienė, apie bendruomenes telkiančias iniciatyvas, didinančias vietovės atsparumą, kalbėjo Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Renginys surengtas jau penktąjį kartą

Dėmesio sulaukė ir tema apie ES misijų atveriamas galimybes regionams. Apie tai pranešimus skaitė ES misijų kontaktiniai asmenys Irena Kuzminskienė („Sveikas dirvožemis“ ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos“) ir Gintauta Žemaitienė („Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“, „Poveikiu klimatui neutralūs ir pažangūs miestai“, „Naujasis europinis bauhazas”).

Forumas baigėsi diskusija „Lyderystė per iššūkius: regionai, kurie kuria sėkmės istoriją“, kurioje Kėdainių rajono, Elektrėnų ir Raseinių rajono savivaldybių merai dalijosi patirtimi, su kokiais išbandymais tenka susidurti, siekiant padaryti proveržį ir pritraukti sėkmę savivaldybėms. 

Diskusijos dalyviai (iš kairės): Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Raseinių savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnas Rolandas Bružas. Diskusiją moderavo „OVC Consulting“ asocijuotas konsultantas  Paulius Tamolė