Pasvalys. Kompanijos „Linas Agro" ir „Dotnuvos projektai" Joninių išvakarėse pakvietė Šiaurės Lietuvos žemdirbius į lauko dieną pačiame Latvijos pasienyje. Prapliupęs vasariškas lietus visus susirinkusius tik nudžiugino - laukams jau trūko drėgmės.

Pasvalio rajono Gineikių kaime ūkininkaujantys tėvas ir sūnus Povilas ir Aurimas Garlauskai veislių bandymus į savo laukus įsileidžia jau ketvirti metai. „Seniai bendradarbiaujame su kompanija, be to, ir mums patiems įdomu palyginti, kaip užderės viena ar kita veislė", - paaiškina ūkininkai.

600 ha augalininkystės ūkyje auginami žieminiai kviečiai ir rapsai, miežiai ir pupos. Žieminiai augalai sudaro 60 proc., vasariniai - 40 procentų. Žemės čia geros, vidutiniškai 55 balų našumo. Agronomiją Aleksandro Stulginskio universitete baigęs Aurimas kartu su tėčiu ūkininkauja nuo 2005 metų.

Aurimas Garlauskas kartu su tėčiu Povilu valdo 600 ha augalininkystės ūkį

Jaunas ūkininkas pasidžiaugia, kad visuose laukuose pavyko sutvarkyti melioracines sistemas: nebėra užmirkimų, pasėliai tolygesni ir derlius gausesnis. Ne kartą dalyvavo ES investiciniuose paramos projektuose, todėl ūkyje yra visa reikalinga technika: du kombainai, trys traktoriai, teleskopinis krautuvas, keliams greideriuoti - greideris, grioviams tvarkyti - grioviapjovė ir t. t.

Ūkyje dirba dar 4 nuolatiniai darbuotojai. Pernai kviečių derlingumo vidurkis buvo 7 t/ha, rapsų - 3, miežių – 5, pupų - 4 t/ha. Beje, pupas augina jau treti metai. Pirmenybę teikia Fuego pupų veislei.

Pasak jo, ūkyje su tėvu jie taiko įprastines auginimo technologijas, išskirtinumas gal tik toks, kad laukus tręšia 10 t/ha paukščių mėšlu (nors ir nepigu, ir darbo daug, bet poveikis tikrai ryškus - daugėja organikos, žemėje knibžda sliekų, nesusidaro dirvos pluta) ir purškia sumažinta vandens norma.

„Visi mes, ūkininkai, esame biznieriai ir stengiamės užauginti kuo mažesne savikaina. Mes nusprendėme sumažinti purškiamo vandens normą - antri metai hektarui naudojame 140 l, o kitais metais dar sumažinsime iki 100 l/ha. Efektas tas pats, bet tikrai susitaupo", - sako Aurimas.

Pasižvalgymas demonstraciniuose laukuose

Šiemet Garlauskų žemėje įrengti 7 veislių žieminių kviečių ir net 14 veislių žieminių rapsų demonstraciniai bandymai. Žieminių kviečių veislių kolekcijai priešsėlis buvo žieminiai rapsai. Rugpjūčio pradžioje žemė išdirbta su diskiniu skutikliu, rugsėjo 16 d. - su noraginiu skutikliu. Tą pačią dieną pasėti kviečiai - 5 mln./ha sėklos norma. Prieš sėją į dirvą įterpta 10 t/ha paukščių mėšlo. Kovo 18 d. tręšta amonio sulfatu (150 kg/ha), po dviejų dienų - KAS (260 kg/ha). Dar 200 kg/ha amonio salietros paskleista gegužės viduryje.

Žemdirbiams daug naudingos informacijos pateikė (iš kairės) „Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius bei „Dotnuvos projektų" Pasvalio filialo agronomas Algis Leonavičius ir šios bendrovės sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas

Kaip paaiškino „Dotnuvos projektų" sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas, veislių tyrimai šiemet daromi penkiuose skirtinguose šalies regionuose: Vilkaviškio, Šakių, Klaipėdos, Joniškio ir Pasvalio. Be to, atrankiniai veislių tyrimai pirmiausiai padaromi Dotnuvoje: net ir švediškos veislės ne visos yra tinkamos auginti mūsų šalyje! Todėl tyrimai Lietuvos sąlygomis yra būtini.

Pasak S. Augo, geriausia kiekvienam žemdirbiui pasirinkti tokias žieminių kviečių veisles, kad 20 proc. būtų ankstyvosios, 50 proc. vidutinio vėlyvumo ir 30 proc. vėlyvosios. Tarkime, žieminiai kviečiai Famulus yra vidutinio ankstyvumo, jie kuliami po Rigi ir Ados. Šios veislės kviečiai atsparūs ligoms, ypač stiebalūžei, tinka sėti ir atsėliuojamuose plotuose.

Žieminiai kviečiai šiemet atrodo puikiai ir žada gausų derlių

Demonstraciniuose bandymuose auga ir kviečiai Balitus - tai labai ankstyva veislė, Lietuvoje pradėta tirti nuo 2012 m., derlinga ir labai gero žiemkentiškumo. Labai aukštais kokybiškais rodikliais išsiskiria lietuviška veislė Kena DS. Gražiai atrodo ir Etana, Ceylon kviečiai, savo savybėmis lenkiantys standartą.

Gausi žieminių rapsų kolekcija susideda iš trijų tipų rapsų: linijinės veislės, pusiau žemaūgių ir įprastinių hibridų. Lietuvoje paprastai apie 70 proc. visų rapsų pasėlių plotų užsėjama hibridinėmis veislėmis. Sėjant po rugpjūčio 15 d., specialistai rekomenduoja rinktis hibridus, o jei spėjama pasėti iki rugpjūčio 15 d., tinka ir linijinės veislės.

Rapsų hibridų sėjos norma buvo 50 sėklų/kv.m. Kadangi rapsai 100 proc. peržiemojo, tai pasėliai susiformavo netgi per tankūs

Cult - vienintelė demonstraciniuose bandymuose pasėta linijinė švediška veislė, kuri išsiskiria dideliu aliejingumu (48 proc.). Troy - pusiau žemaūgis hibridas, rudenį vystosi šiek tiek lėčiau, augina skrotelę prie pat žemės ir nekelia aukštyn augimo kūgelio, todėl žiemą net ir plonas sniego sluoksnelis jau gali apsaugoti augalus. Šie rapsai išsiskiria žiemkentiškumu, kuris pastebimai lenkia standartą.

Populiarieji Visby (Vokietijoje kas 4 ha rapsų yra užsėtas būtent šia veisle) žydi ir bręsta anksti, pasižymi dideliu derlingumu. Nauja veislė Garou lipa Visby „ant kulnų".

„Dabar olimpe žieminiai rapsai Visby, bet Garou, tikime, pakils ir pralenks ją", - sakė „Dotnuvos projektų" vadybininkas Gintautas Cesevičius

Bandymuose dar auginama pusiau žemaūgė hibridinė veislė Hornet, šiek tiek žemesnė už standartus Bonzzai. Tiesa, šiemet po puikaus peržiemojimo ir palankių oro sąlygų žemaūgiškumas mažai teišryškėjęs, visi rapsai aukšti ir tankūs kaip siena. ES Angel - auginama pagal technologiją „švarus laukas", derinant su specialiu herbicidu: auginant šią veislę, galima būtų išspręsti garstukų problemą rapsuose.

Ieškantiems rapsų, atsparių šaknų gumbui (tai aktualu Jonavos, Raseinių, Kelmės ir kt. rajonų žemdirbiams), siūloma sėti SY Alister, o štai ankštarų išbyrėjimui atspariausi DK Explicit, įspūdingu derliaus potencialu pasižymi NK Technik.

Kai kurie svarbūs technologiniai patarimai

Bendrovės „Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius priminė, kad analizuojant dvejų metų fungicidų bandymų Žemdirbystės institute duomenis matyti, kad geriausi derliai gauti naudojant Amistaro ir Mareto po 0,5 l mišinį, antroje vietoje pagal veiksmingumą yra tris veikliąsias medžiagas turintis fungicidas Viverda. „Pagal efektyvumą, kainą ir gaunamą derliaus priedą šiandien tai yra pirmaujantis produktas", - patikino A. Lukoševičius.

Jis atkreipė žemdirbių dėmesį, kad pastaruosius dvejus metus rudenys buvo ilgi. Ilgesnį augimo periodą turėjo kultūriniai augalai, tačiau tuo pačiu ir piktžolės, todėl pavasarį pastarosios būdavo labai išvešėjusios. Jos konkuruoja su kultūriniais augalais dėl maisto medžiagų. Tarkime, dirvinė čiužutė - atrodytų tokia nekalta žolė, kuri tarsi pradingsta apačioje užstelbta kultūrinių augalų - sunaudoja tris kartus daugiau azoto negu kvietys!

„Bandymuose lyginant herbicidų naudojimą rudenį su jų naudojimu pavasarį optimaliu laiku ir pavėluotai, pirmuoju atveju gaunamas 300-400 kg/ha derliaus skirtumas, antruoju - net iki 800 kg/ha. Tai didžiulis skirtumas ir žemdirbiai neturėtų sau leisti daryti tokių klaidų", - sakė A. Lukoševičius, ragindamas piktžoles naikinti iš rudens.

Kartu jis pastebėjo, kad šiemet žieminių kviečių pasėliai tankūs, todėl turėtų būti geras kviečių purškimo karbamido trąšomis atsipirkimas. Standartiniais metais purškimas šiomis trąšomis padidina derlių apie 0,5 t/ha, o šiemet, kai pasėliai itin tankūs ir augalams gali trūkti maisto medžiagų grūdo užmezgimo periodu, efektas turėtų būti dar didesnis.

„Po užmezgimo 10 dienų yra tas periodas, kai atmetami silpni grūdai. Būtent tada (realiai - kitos savaitės pirmoje pusėje) reikėtų patręšti karbamido trąšomis, pridedant ir makroelementų su didesniu kalio kiekiu. Taip suaktyvinami metabolizmo procesai augale ir grūdai išsaugomi", - paaiškino L. Lukoševičius.

Miežiuose matyti tripsų ir tinkliškosios dryžligės pažeidimų. „Linas Agro" siūlo dvikartį fingicidų naudojimą. Specialistai patikino, kad maksimali Viverda norma (1,25 l/ha), atiduodama per du kartus (pirmą kartą bamblėjimo pradžioje kartu su augimo reguliatoriumi ir antrą kartą vėliavinio lapo tarpsniu kartu su Terpal - apsaugo varpos stagarėlį nuo lūžinėjimo), duoda apie 400 kg derliaus priedą.

Pupas Fuego ūkininkai Garlauskai augina ne pirmi metai

„Nuo gegužės 20 d. ankštiniuose pasėliuose registruotas sisteminis insekticidas Proteus. Jis suteikia ilgą apsaugą ir nuo vaisėdžių, ir nuo amarų", - patarė A. Lukoševičius. Ligų pažeidimų pupose dar nematyti, bet pernai ligos pupose plito intensyviai (šokoladinė dėmėtligė, askochitozė). Pupose fungicidus rekomenduojama naudoti du kartus (Signum po 0,5 kg/ha 2-3 savaičių intervalu): pupos yra ilgos vegetacijos augalai, todėl ir apsaugos reikia ilgos.

„Pasivartykite sutartis ir atkreipkite dėmesį: kas superka pupas, visi nori maistinių. Tai reiškia, kad negali būti jokių pažeidimų. Būtent tai ir užtikrina vėlyvesnis, antrasis, purškimas fungicidu", - paaiškino A. Lukoševičius.

MŪ inf.