Akademija (Kėdainių r.). Konferencijoje „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams 2016" daug dėmesio skirta ne tik ekonominėms problemoms, bet ir karvių šėrimui bei gerovei. Ar tikrai nėra jokių didelių paslapčių, kaip iš karvės per metus primelžti keliolika tūkst. kg pieno?

Įmonės „Pieno tyrimai" vadovas Saulius Savickis konferencijoje pateikė amerikiečių ūkininko Džarodo Kolvelterio (Jarrod Kollwelter), kuris vidutiniškai iš vienos džersių veislės karvės per metus primelžia 18 tūkst. kg pieno, citatą: „Nėra jokių paslapčių. Karvės gerovė, šėrimas, subalansuotas racionas, gera genetika - tai ir visa informacija."

Įmonės „Pieno tyrimai" vadovas Saulius Savickis konferencijoje kalbėjo apie pasaulinės pienininkystės plėtros kryptis

Tačiau toks primilžis - toli gražu ne rekordinis. Pasirodo, kad produktyviausia pasaulio holšteinų karvė per metus duoda 32,7 tūkst. kg pieno, arba 90 kg per dieną. Džersių veislės karvės rekordas - 25,2 kg pieno (69 kg/d.). Tokie S. Savickio pateikti skaičiai sausakimšoje Agroakademijos salėje sukėlė nemažą šurmulį.

„Ar yra karvių produktyvumo biologinis limitas? Niekas to nežino", - sakė S. Savickis.

Kalbėdamas apie pasaulinės pienininkystės kryptis, jis akcentavo, kad vis labiau didėja gyvulių gerovės ir sveikatos santykis, be to, kalbant apie būtinybę mažinti antibiotikų naudojimą, atsirado ir nauja sąvoka - sveikas pienas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis pastaruoju metu su mobilia laboratorija daug važinėja po ūkius, kur atlieka operatyvius tyrimus. „Kai paklausiu ūkininko, kuo šeria karves, kai kada išgirstu atsakymą - ką turiu, tuo šeriu. Tai nereiškia subalansuoto šėrimo."

Matydamas ūkininkų daromas klaidas, jis teigė, kad nesubalansuotas šėrimas sukelia nemažai pasekmių: karvių produktyvumas būna mažesnis negu genetinis potencialas, laktacija būna trumpesnė, o veršiavimasis - ilgesnis, dažniau pasireiškia medžiagų apykaitos ligos, trumpėja produktyvusis karvės amžius, be to, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. O viso to rezultatas - mažesnis ūkio pelningumas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis dar kartą akcentavo subalansuoto karvių šėrimo svarbą

V. Gudaičio teigimu, karvių raciono pagrindą turi sudaryti stambieji pašarai, o koncentruotieji - tik nedidelę jo dalį. „Stambiųjų pašarų ir koncentratų sušėrimo santykis - diskusinis klausimas, apie tai galima kalbėti ir ginčytis ištisas valandas. Bet tam tikras proporcijas reikia išlaikyti, nes per didelis koncentruotųjų pašarų kiekis pridaro bėdų", - tvirtino gyvulininkystės specialistas.

Būtinas sausųjų medžiagų kiekis racione priklauso nuo bandos produktyvumo lygio, vidutinio karvių svorio ir stambiųjų pašarų kokybės. Rekomenduojamas baltymų kiekis racione - 16-18 proc. laktacijos pradžioje, 12 proc. - laktacijos pabaigoje. Baltymų indikatorius karvių racione yra pieno urėja. Jeigu jos piene nustatoma mažiau negu 15 mg%, reiškia, karvių racione trūksta baltymingų pašarų.

V. Gudaitis taip pat pateikė informacijos, kokius rodiklius galima sužinoti iš kraujo ir šlapimo biocheminių tyrimų. Kraujo tyrimai padeda diagnozuoti parezę, ketozę, acidozę. Šlapimo rodiklių nukrypimai nuo normos gali rodyti daugybę ligų.

Konferencijoje dalyvavęs svečias iš Prancūzijos Aureljenas Tjeri (Aurelien Thery) kalbėjo apie linų sėmenų naudą gyvulių sveikatingumui. Ėsdama šviežią žolę karvė kartu su ja gauna didelį kiekį lipidų su daug omega-3 riebalų rūgščių. Ir tai yra geras energijos šaltinis. Tačiau žiemą, pasirodo, didelei daliai racionų aktuali omega-3 stoka. Kaip tvartiniu laikotarpiu papildyti racioną omega-3 riebalų rūgštimis?

Tam, pasak A. Tjeri, labiausiai tinka linų sėmenys. „Tačiau gyvuliai nelabai suvirškina sėklas, todėl buvo sukurtas specialus virimo-ekstruzijos procesas, kuris linų sėmenų virškinamumą padidino iki 80 procentų", - sakė svečias iš Prancūzijos.

Atlikti tyrimai įrodė, kad omega-3 turi įtakos karvių vaisingumui, teigiamai veikia pieninių karvių kiaušidžių veiklą ir elgseną rujos metu, jos lengviau veršiuojasi. Karvių, šertų linų sėmenimis, kepenyse sumažėjo trigliceridų kiekis. Šis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis padeda ir acidozės profilaktikai, o metano dujų karvės organizme susidaro iki 20 proc. mažiau.

Svečias iš Prancūzijos Aureljenas Tjeri kalbėjo apie linų sėmenų naudą gyvuliams

„Viskas logiška - mažiau išleidžiama metano dujų, mažiau sočiųjų riebalų rūgščių susidaro tešmenyje. Mažesni energijos nuostoliai, taigi, daugiau energijos tenka pieno gamybai, baltymams", - aiškino A. Tjeri, kodėl omega-3 riebalų rūgščių stoka tokia svarbi didžiajai daliai racionų.  

Konferencija sulaukė didelio susidomėjimo

Konferenciją Agroakademijoje „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams 2016" kartu surengė Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT).

MŪ inf.