Pluoštinių kanapių auginime laukiama proveržio
2019-10-10

Vilnius. Įstatymo, reglamentuojančio pluoštinių kanapių auginimą, pataisų iniciatoriai sako, kad dabartinis reglamentavimas jau nebeatitinka esamos situacijos ir trukdo pasitikti naujus iššūkius.

Jau kurį laiką Seime vykdomi šio įstatymo pataisoms skirti klausymai, o vakar pluoštinių kanapių auginimo galimybės išsamiai aptartos konferencijoje.

Pristatydama esamą situaciją viena iš projekto iniciatorių, Seimo narė Virginija Vingrienė teigė, kad nors pluoštinės kanapės auginimas Lietuvoje įteisintas 2014 m., tačiau tuo metu remtasi griežtomis dar 1961 m. patvirtintos Tarptautinės narkotikų konvecijos nuostatomis. Tuomet numatyta, kad leidžiama perdirbti pluoštinių kanapių sėklas, pluoštą ir auginti jas sodininkystės tikslais.

„Tačiau pramonė eina į priekį, atsiranda naujų įvairių produktų, biotechnologijos atranda naujas veikliąsias medžiagas, todėl tas reglamentavimas tampa siauru rūbu išaugusiam kūnui ir Lietuvoje griežto reglamentavimo sąlygos tiesiog trukdo vykdyti platesnes veiklas, prasiveržti į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, kas sukurtų sąlygas ir duotų pridėtinę vertę tiek ūkininkams, tiek pramonės subjektams, tiek regionams“, - spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vingrienė.

Jos teigimu, atvėrus platesnį šiuo augalo panaudojimą būtų galima efektyviai prisidėti tiek sprendžiant klimato kaitos iššūkius, tiek žiedinės ekonomikos klausimus.

Vieni iš įstatymo pataisų iniciatorių - Petras Čimbaras ir Virginija Vingrienė - teigė, dabartinis reglamentavimas yra tarsi išaugtas rūbas

Pasak Seimo narės, esminis pataisų tikslas - atnaujinti dabartinį įstatymą galutinai įtvirtinant ir nedviprasmiškai reglamentuojant pluoštinių kanapių auginimą, perdirbimą, jų tarpinius produktus, taip pat būtina įteisinant visos pluoštinės kanapės augalo naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus bei žiedadulkes.

Kad dabartinio įstatymo nuostatos kelia diskusijų priminė ir parlamentaras Kazys Starkevičius, kalbėdamas, kad pavyzdžiui, lapų perdirbimas jau tapęs diskusijų objektu: gali ar negali būti jų arbata? Anot jo, esminė pataisų naujovė – numatomas licencijavimas tiems, „kurie eis į giluminį perdirbimą“. „Ūkininkams auginti, sėklas, pluoštą ar tik dalyvauti procese – licencijų nereiks. Licencijavimas reikalingas tam, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad mūsų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ar kitos Vyriausybės įgaliotos tarnybos galėtų kontroliuoti“, - kalbėjo K. Starkevičius, pridurdamas, kad vargu ar Seimas priimtų įstatymą be jokio kontrolės mechanizmo.

Jis pritarė V. Vingrienės teiginiui, kad būtent pluoštinių kanapių auginimas gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, nes „tai yra ta kultūra, kuri absorbuoja CO2“.

Lietuvos kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovacijų asociacijos atstovo Rimanto Čiūto teigimu, priėmus pataisas teigimą poveikį pajustų būtent ūkininkai, nes, jo duomenimis, įstatymo laukiantys užsienio investuotojai yra pasiryžę per 2020-2021 m. investuoti 290 mln. eurų. „Ūkininkams labai viltinga žinia, kad užauginta produkcija bus parduota ir nebus problemos su jos realizavimu. Žinote, kad žemės ūkyje buvo labai daug madingų dalykų, kai puldavo ūkininkai prie vienos ar kitos pelningos kultūros, bet, deja, nudegdavo, nes padidėjus pasiūlai rinka užsipildydavo ir  būdavo patiriami nuostoliai. Pluoštinė kanapė yra tas augalas, kuris atitinka ilgalaikes perspektyvas, žiedinės ekonomikos augalas – gali būti perdirbamas visas. O perdirbimo galimybės yra beribės“, - apie tikėtinas galimybės kalbėjo R. Čiūtas.

Trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje diskutuota apie pluoštinės kanapės sektoriaus proveržį, galimybes ir iššūkius

Tiek jis, tiek Kauno technologijų universiteto prof. Rimantas Venskutonis tikino, pluoštinės kanapės panaudojimas yra labai platus: ne tik pluošto, bet ir biologiškai aktyvių medžiagų farmacijoje, kosmetikoje, maisto ir gėrimų pramonėje.

„Per keturis metus atsirado daug suinteresuotų žmonių ir jų tik daugėja, tad svarbu įstatyminė bazė, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos ir galėtume būti šioje srityje vieni iš pirmaujančių. Jei tik šiek tiek atsiliksi, paskui vytis bus jau labai sunku“, - kalbėjo KTU profesorius, primindamas, kad, tarkime, Lenkijos įmonės jau dabar pluoštines kanapes perdirbti gali gerokai liberaliau.

Pasak jo, labai svarbu apsaugoti visuomenę nuo narkotinių medžiagų plėtros, bet visada galima racionaliai pasverti galimas rizikas ir naudą. Pasak R. Venskutonio, mokslas aktyviai domisi ir tiria šią sritį, tad ateityje duomenų ir kokybiškų mokslinių tyrimų tik daugės.

Teigiama, kad šiuo metu Lietuvoje pluoštinės kanapės auginamos 8 000 ha, visoje ES – 40 000 ha. Pasaulyje leistina norma yra 0,3 THC, Europoje – 0,2 THC.

Išsamiai pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo perspektyvos aptartos konferencijoje su Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, mokslo institucijų ir socialinių partnerių atstovais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai