Kupiškis. Net ir stipriausiems Lietuvos pieno sektoriaus dalyviams dangus virš fermų jau kelis metus atrodo stipriai aptemęs ir pragiedrulių kol kas nematyti.

Senokai jau niekas nekviečia pažiūrėti atsinaujinančių ir blizgančių karvių fermų, nes prasideda nauja tendencija – pažintis su tais, kurie baigė pienininkystės verslą. Gerai, kad tie ūkininkai dar patys taip nusprendė, o ne laukė, kol bankrutuos.

Taip su pienininkystės sektoriaus patiriamais sunkumais Lietuvos pieno gamintojų tarybos išplėstiniame tarybos posėdyje buvo supažindintas naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis – jam parodyti keli Kupiškio r. šeimos ūkiai, pasitraukę iš pienininkystės. Nuomonę dėl pieno sektoriaus susitikime su ministru išsakė ir patyrę agrarininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai. Regis, ir jie jau nebemato prošvaisčių, tai iš kur optimizmo semtis mažesniems ūkiams?

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas Tomas Raudonius tiesiai šviesiai pasakė, kad „visas pieno sektorius atsidūręs ant konkurencingumo slenksčio ir turime visi bendrai labai stengtis, kad jis išliktų.“

Žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui nuomonę dėl pieno sektoriaus išsakė ūkininkai, patyrę agrarininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai

Mažėjanti pieno gamyba, pasak jo, reiškia, kad patys pieno gamintojai bendrai silpnėja, silpnėja ir Lietuvos galia tarptautinėje rinkoje. „Mums reikalingas mastas. Tai yra vienas iš esminių dalykų, kuris leidžia konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Pradėjus trauktis smulkiems ūkiams, stambėjant dideliems, didėjant produktyvumui, gamybai, daugelis galvojo, kad didieji kompensuos reikiamą žaliavos kiekį. Tačiau neapleidžia jausmas, kad ateina laikas, kai taip nebus ir mes susidursime su vis gilesne problema, - niūrias įžvalgas dėstė T. Raudonius. - Pieno sektorius Lietuvoje sukuria 800 mln. Eur BVP. Jeigu prarasime 10 proc., reiškia, prarasime 80 mln.“

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas Tomas Raudonius sakė, kad visi sektoriaus dalyviai turi bendrai labai stengtis, kad pienininkystė išliktų

Jis atkreipė dėmesį ir dar vieną didelę grėsmę, kuriai, jo manymu, Lietuvoje neskiriamas reikiamas dėmesys. Tai – „Brexitas“. Lenkija, pasak jo, tam jau rengiasi. Mūsų kaimynai į Didžiąją Britaniją eksportuoja daug produkcijos, o jeigu nebegalės to daryti dėl muitų, reiškia, turės tuos produktus parduoti kažkur. Neabejotinai dalis tos produkcijos atvažiuos į Lietuvą ir, T. Raudoniaus teigimu, paspaus mūsų perdirbėjus, šie – eilinį kartą pieno gamintojus.

„Čia yra didelis rizikos faktorius. Todėl turime galvoti apie savo konkurencingumą. Visi turime mąstyti, kaip išgauti 3-5 centais didesnę pieno kainą, kokia gaunama Vakaruose. Tie 3 centai gali būti esminis veiksnys sprendžiant, ar gaminti pieną, ar trauktis iš gamybos“, - kalbėjo „Pienas LT“ vadovas. Jis pridūrė, kad ateityje gali kilti ir nemažai problemų, bandant pereiti iš pienininkystės į kitą sektorių. Anksčiau ūkininkai iš pieno sektoriaus be didesnių sunkumų pereidavo į augalininkystę ar mėsinę gyvulininkystę, tačiau dabar ir šie sektoriai susiduria su sunkumais.

Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas pareiškė, kad netiki ministro geru noru susitarti su prekybininkais ir perdirbėjais. „Prekybininkams mes esame žemas lygis. Tik mes patys, pieno gamintojai, galime išspręsti visus reikalus, - griežtai pasisakė A. Miliūnas. - O būdai gali būti įvairūs. Jeigu perdirbėjai šiandien nenori su mumis kalbėtis, galbūt reikia ieškoti būdų mums juos spustelti. Būdų yra įvairių, nors aš nesu už kraštutines priemones. Tik labai trūksta žemdirbių vienybės, kad pasirinkus kokią nors poveikio priemonę ją visi ir vykdytų.“

Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas užsiminė, kad reikia ieškoti būdų, kaip paspausti perdirbėjus

Pirmiausia A. Miliūnas siūlo sumažinti perdirbėjams tiekiamo pieno kiekį 10 proc. Jeigu tai nesuveiks – dar 10 proc. Pieno kainai pakilus 10 proc., ūkių biudžetų skylės būtų užlopytos.

Prienų r. Ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, taip pat jau pardavęs savo karves, irgi akcentavo žemdirbių vienybę: „Mes patys kalti – perdirbėjai mato mūsų neįgalumą, vienybės stoką, jie verslininkai ir išnaudoja tokias sąlygas. Turime žaliavą, bet nemokame jos valdyti.“

Jo teigimu, būtų gerai, jeigu siūlomos politinės priemonės suveiktų. Bet pieno gamintojai, M. Butkevičiaus įsitikinimu, turi galvoti, kaip nukreipti savo pieną į „Pienas LT“ kooperatyvą, nes tik taip galima priversti perdirbėjus kalbėtis.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskis taip pat įsitikinęs, kad kelias, kuriuo reikia eiti ūkininkams – tai tiekti jį ūkininkų kooperatyvui „Pienas LT“, kad patys valdytų savo pieną. „Ginkūnų agrofirma“ yra šio kooperatyvo narė nuo pat jo įsikūrimo. „Baisu matyti, kai 50-mečių karta, kūrusi pieno ūkius nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, dabar turi išparduoti karves, nes kito kelio nemato. Bet ir mes, stambus ūkis, esame apsisprendimo kelyje. Turime investuoti į pieno sektorių 3-4 mln. Eur. Kas gali ryžtis tam? Kaip gali atrodyti verslo planas?“ – traukė pečiais A. Grubliauskis.  Ir pridūrė, kad iš pienininkystės traukiasi tikrai ne tik maži ūkiai – žinomas Šiaulių r. ūkininkas Vitoldas Norkus, laikęs beveik 300 karvių, užpernai gavęs produktyviausio rajono ūkio apdovanojimą, pernai piendaves pardavė. Portalas www.manoukis.lt rašė, kad karvių atsisakė ir Kretingalės bei Gražiškių žemės ūkio bendrovės.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskis įsitikinęs, kad vienintelis kelias – patiems valdyti savo pieną

Visi pieno gamintojai ieško atsakymo, kodėl leidžiama nykti pieno sektoriui, kuris kuria didžiausią pridėtinę vertę, kuris kuria darbo vietas, kuris palaiko gyvybę kaime. T. Raudonius, be kita ko, teigė, kad 1 euro centas pieno kainoje sudaro 15 mln. Eur pajamų pieno gamintojams per visą Lietuvą. „Jeigu atrastume bent 3 centus, kuriuos mokėtų daugiau už žaliavinio pieno litrą, tai būtų 45 mln. Eur pieno sektoriuje – daugiau negu visa nacionalinė parama šiam sektoriui. Dėl to reikia imtis veiksmų, kad būtų išsaugotas pieno sektorius“, - bandė įtikinti ministrą A. Palionį „Pienas LT“ vadovas.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tuščių pažadų pienininkams nedalijo, bet ieškos būdų padėti šiam sektoriui

Žemės ūkio ministras A. Palionis atidžiai klausė patyrusių agrarininkų. Neabejotinai jis norėtų padėti pieno sektoriui. Tačiau ar jam užteks laiko ir, svarbiausia, politinės galios paveikti negerus pieno sektoriuje vykstančius procesus, tiki nedaugelis. Pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų varžytuvėse lyderiai ir autsaideriai aiškūs ir nesikeičia daugybę metų. Ir kol kas nėra jokio pagrindo manyti, kad galios centras galėtų pasikeisti.

MŪ inf.