Vilnius. Šalies sostinėje vykstančiame Pasaulio pienininkystės kongrese antrosios dienos programa buvo skirta pieno politikai ir ekonomikai, pieno svarbai mitybos grandinėje, taip pat gyvūnų sveikatingumui ir gerovei, atsakingam antimikrobinių vaistų vartojimui.  

Pieno krizė - neabejotinai svarbiausia tema pasaulio kongrese. Pieno kainų nestabilumas, tvyranti įtampa dėl užsitęsusios krizės verčia ieškoti naujų būdų, kaip sumažinti ūkininkų patiriamus nuostolius. Tačiau kol kas vienintelė bent kiek guodžianti mintis - pieno gamybos ir vartojimo didėjimas. Pienininkystės analitikas iš Nyderlandų Kevinas Belamis (Kevin Bellamy) teigė, kad yra paskaičiuota - kasmet iki 2020 m. pieno gamyba ir vartojimas augs 2 proc. ir pieno sektorius plėsis.

Į pasaulio pienininkystės kongresą susirinko žmonės iš viso pasaulio

Rinkos nestabilumas, pasak analitiko, daro įtaką visoje vertės, tiekimo grandinėje ir neigiamą jos poveikį jaučia absoliučiai visi rinkos dalyviai, tačiau tokia padėtis yra sunkiausia ūkininkams, jiems daroma tiesioginė įtaka, nes jie yra mažiausia grandis tiekimo grandinėje ir jiems tenkanti rizika dėl nepastovios rinkos yra didžiausia.

Kokios priežastys sukėlė tokią padėtį? Pasak K. Belamio, pieno sektorius yra labai jautrus rinkos nestabilumui, tad tai atsiliepia ir gamybos sąnaudoms. „Aišku, šalių Vyriausybės teikia įvairias subsidijas, bando paveikti rinką, bet yra dar viena problema - nesugebame bendradarbiauti tiekimo grandinėje taip, kad nė vienas dalyvis nenukentėtų. Rinką veikia ir geopolitinė situacija - Rusija dėl savų sumetimų įvedė embargą pieno produktams. Tai atsiliepė ir gamybai, ir vartojimui", - aiškino ekspertas iš Nyderlandų.

Pienininkystės analitikas iš Nyderlandų Kevinas Belamis

Norint įveikti šią situaciją, jis pirmiausia siūlo atlikti veiksmus, kurie padėtų sumažinti rinkos nestabilumo riziką. Pasak jo, pasaulyje yra daugybė programų, pasiūlymų, priemonių, kurie galėtų padėti išspręsti šią problemą. Galima galvoti apie būsimas rinkas, tiekimo grandinės integravimą, lankstų finansavimą, taip pat - Vyriausybių intervencijas.  Visa tai galėtų sumažinti tą riziką, tik reikėtų nepamiršti, kad ir nuo pačių sektoriaus dalyvių lankstumo labai daug priklauso.

Dar viena tradicinė ir ūkininkams priimtina priemonė - diversifikuoti ūkį. Nukentėjus vienam sektoriui, galima tikėtis pajamų iš kito. Yra pavyzdžių Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, kai pieno perdirbėjai yra įsteigę alternatyvias įmones, kurios sunkmečiu padeda išlaikyti stabilias pieno supirkimo kainas. Tai - portfelio rizikos valdymas.

Norint apsisaugoti nuo rizikos, sako K. Belamis, galima vystyti ir lobistinę veiklą Vyriausybėje. Pavyzdžiui, JAV veikia ūkininkų maržos apsaugos sistema, kurią, sumokėję po 100 dolerių, yra pasirašę 60 proc. ūkininkų, o JAV pieno pramonė ir toliau gali plėsti gamybą. Ši sistema pasiteisino, galbūt ji bus įdiegta ir kitur. Europoje, anot jo, yra įvairiausių dokumentų paketų, skirtų ūkininkams, pavyzdžiui, veiksmingi metodai yra viešo įsikišimo ir privataus saugojimo parama, padedanti, kai yra pernelyg didelė pasiūla, išimti produktą iš rinkos, kad būtų suvaldyta rinka ir išsaugotas stabilumas. Naujojoje Zelandijoje veikia sistema, leidžianti atidėti mokesčius.

Pieno kainų svyravimas dabar yra tiesiog gyvenimo faktas ir turime su tuo susitaikyti, nors tai nėra gerai ir veikia visus grandinės dalyvius. Yra daug sistemų ir bus naujų, kaip sušvelninti kainų svyravimus ir jų poveikį, padedant šalių Vyriausybėms.

„Pieno kainų svyravimas dabar yra tiesiog gyvenimo faktas ir turime su tuo susitaikyti", - pareiškė jis.

Žemės ūkio ekonomistas iš Jungtinės Karalystės Stefanas Hubertas Gajus (Stephan Hubertus Gay) sakė, kad kol kas sunku prognozuoti, kada pieno kainos atsigaus. „Potencialo yra, kainoms didėti padėtų ir gamybos didėjimas, bet gamyba šiuo metu sumažėjusi. Todėl sunku pasakyti, kad pieno krizė baigsis", - sakė britas.

„Linksmieji kalneliai" pieno sektoriuje jau tapo įprastu reiškiniu. „Pirmasis toks kalnelis užtruko trejus metus, todėl šis turėtų baigtis kitų metų pabaigoje", - prognozavo Tarptautinio ūkių palyginimo tinklo atstovas Torstenas Hemė (Torsten Hemme) iš Vokietijos. Gera žinia ta, kad pieno kaina aukcione padidėjo, atrodo, kad rinka atsigauna, tačiau ir pavasarį, pasak pranešėjo, jau buvome apsidžiaugę. „Bet tai buvo netikras džiaugsmas", - teigė jis.

Tarptautinio ūkių palyginimo tinklo atstovas Torstenas Hemė

„Vokietijoje pieno supirkimo kainos yra maždaug 25 proc. mažesnės negu JAV. Lietuva yra ekstremalus pavyzdys - čia kainos krito daug daugiau ir greičiau negu pasaulyje dėl Rusijos embargo", - pastebėjo analitikas iš Vokietijos.

Nepaisant to, kad Europoje ūkių padėtis yra bloga, pieno produkcijos apimtys auga ir dar kurį laiką augs. Tačiau T. Hemė prognozuoja, kad po kurio laiko gamyba gali sulėtėti. „Aišku, kad pasaulinė pieno kaina turi būti aukštesnė negu dabar, kad būtų patenkintas paklausos didėjimas. Manome, kad pieno produkcijos augimo norma turėtų būti 2,4 procento", - tvirtino T. Hemė.

Pasak jo, beveik viso pasaulio pienininkystė išgyvena krizę. Įdomu tai, kad krizė yra Naujojoje Zelandijoje, o Australijoje pieno kainos dar gana aukštos. Atsigauna Argentinos ir Čilės rinkos, taip pat ir Turkija.

MŪ inf.