Vilnius. Ar pieno gamintojų gyvenimas pasikeis po vakar įvykusio visuotinio suvažiavimo, kol kas niekas negali pasakyti. Tačiau svarbiausius pirminius tikslus pavyko pasiekti - į suvažiavimą susirinko per du tūkst. ūkininkų, kurie patvirtino į rezoliuciją surašytus reikalavimus Seimui ir Vyriausybei. Jų nevykdant, žadama imtis radikalesnių priemonių.

Stambaus pieno ūkio savininkas Aidas Kairaitis iš Marijampolės r., pasiteiravus, ko tikisi iš suvažiavimo, teigė, kad ilgiau tylėti jau nebuvo galima: „Surengę suvažiavimą galbūt geriau būsime išgirsti. Pažiūrėkite, kiek žmonių susirinko - tai jau didelė jėga. Ilgiau gyventi, už pieno kg gaunant keliolika euro centų, nebeįmanoma." A. Kairaičiui, laikančiam apie 400 melžiamų karvių, vieni perdirbėjai pieno kainą buvo sumažinę iki 18 cnt/kg. Neseniai jis pieną pradėjo tiekti kitai pieno perdirbimo bendrovei, kuri moka po 22 cnt. Tokia kaina, pasak ūkininko, dar sunkiai dengia pieno gamybos savikainą.

Iki kritinės ribos sumažintos pieno supirkimo kainos ūkininkus privertė kovoti dėl išlikimo. Nors jie nei mažiau pieno gamina, nei dykinėja, pieno perdirbėjų ir prekybininkų apetitas juos verčia dirbti nuostolingai. Pieno ūkiai tapo nekonkurencingi. Todėl ūkininkų kantrybė baigia išsekti. Į suvažiavimą iš visų Lietuvos rajonų atvyko apie 2,2 tūkst. pieno gamintojų.

Itin dažnai iš tribūnos skambėjusi mintis - pieno gamintojams, norint įgauti svorio kalbantis su perdirbėjais, būtina kooperuotis.

Būtina kooperuotis ir užbaigti „Pienas LT" statybą

„Visą laiką tikėjome, kad problemos išsispręs ir to suvažiavimo nereikės. Tačiau taip neįvyko. Todėl susirinkome pakalbėti, kaip gyventi toliau, kaip gaminti pieną ir auginti duoną. Kitos išeities nematome, kai daugelis pieno gamintojų laidoja viltis išgyventi", - teigė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.

Pasak jo, Lietuva tarp ES šalių už pieno kg moka mažiausią kainą ir gauna mažiausias tiesiogines išmokas. Praėjusiais metais už pieną buvo sumokėta 168 mln. Lt mažiau negu 2013 m. Rugpjūtį, Rusijai paskelbus embargą, pieno supirkimo kainos pradėjo kristi drastiškai ir jos mažėja iki šiol. Dėl tokių kainų pieno gamintojai nuo rugpjūčio patyrė 126 mln. Lt nuostolį. Šiemet situacija nepasikeitė, gelbėjo tik EK paskirta 14 mln. EUR kompensacija ir 30 mln. Lt iš Lietuvos biudžeto. Per pirmuosius šių metų mėnesius pieno gamintojai, J.Vilionio teigimu, prarado dar 13 mln. EUR, nes pieno supirkimo kaina krito toliau.

Smulkiems ūkininkams dabar mokama 12-13 cnt už kg pieno, o ES vidutinė pieno supirkimo kaina sausį buvo 32,8 cnt. Apie mūsų pieno ūkių konkurencingumą, anot J. Vilionio, nėra ko kalbėti, nes dabar svarbesnis klausimas - kaip išlikti. Dalis pieno ūkių jau likviduojasi.

„Pernai žaliavinio pieno importas į Lietuvą išaugo du kartus - per dieną vidutiniškai buvo įvežama po 1,2 tūkst. t pieno. Nepaisant to, šalies perdirbimo įmonėms iš Kaimo plėtros programų buvo skirta 260 mln. Lt. Šie pinigai pasitarnavo Lietuvos pieno gamintojams žlugdyti", - pareiškė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas.

Pieno kainų reguliavimas, jo manymu, būtų teigiamas žingsnis, tik kyla klausimas, ar jis sulauks pritarimo Seime? „Juk ten didesnį balsą turi ne 60 tūkst. pieno gamintojų, o kelios perdiribimo įmonės ir prekybos centrai", - žodžių į vatą nevyniojo J. Vilionis.  

Jis kėlė ir daugiau klausimų: kas pasirašė sutartį, kad naujojo laikotarpio KPP būtų sumažinta vienu milijardu litų? Kodėl žemės ūkis, išvedęs šalį iš ankstesnės krizės nepaskelbtas prioritetine valstybės šaka? Ką privalome daryti šiuo sunkmečiu?

„Pirmiausia, turime valdyti savo pieną. Būtina užbaigti statyti „PienasLT" gamyklą, privalome pretenduoti į KPP lėšas kitai perdirbimo įmonei statyti, nes su tokiomis supirkimo kainomis neišgyvensime. Kviečiu būti vieningiems, turime jungtis, kooperuotis, kad pienas nebūtų įvežamas iš kitų šalių. Todėl turime priimti rezoliuciją, kurioje numatėme priemones, kad pagerėtų sąlygos pieno gamybai ir būtų užtikrintas tolimesnis pieno ūkių vystymasis", - kalbą baigė Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas.  

Jeigu rezoliucijos reikalavimai nebus įgyvendinti per mėnesį arba nebus numatytos priemonės jiems įgyvendinti, žemdirbiai žada imtis kitų, radikalesnių priemonių savo teisėms ir teisėtiems reikalavimams apginti. Beje, prieš suvažiavimą rezoliucijoje surašytus 19 punktų reikalavimus nutarta koreguoti, atsižvelgiant į kai kuriuos žemės ūkio ministrės ir kitų siūlymus, o galutinį variantą žadama paskelbti netrukus.

Pirmoji taiki ir tyli ūkininkų akcija surengta iškart po suvažiavimo: pieno gamintojai, protesto vardan, keliolikos autobusų kolona pravažiavo pro Žemės ūkio ministeriją ir Vyriausybę.

ES vidutinė pieno supirkimo kaina - Lietuvoje nereali

Kiek pavėlavęs, tiesiai iš Valstybės gynybos tarybos posėdžio, į suvažiavimą atvyko ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Kalbėdamas apie neišvengiamybę kooperuotis, jis siūlė keisti ūkininkams mąstymą, o kai kuriems - ir įveikti lietuvišką pavydą. „Kuris perdirbėjas atsilaikytų prieš tokią jūsų komandą, - į du tūkst. dalyvių kreipėsi premjeras. - Bet jeigu grįžę namo vėl kiekvienas tyliai galvosite, kaip čia tyliai išimties tvarka gauti centu daugiau, nieko nebus. Stipri kooperacija - didelė jėga."

Taip pat premjeras pažadėjo, kad po kelių mėnesių bus žinoma, ar pieno perdirbėjai piktnaudžiavo. „Aišku, tai akivaizdžiai matosi, bet Valstybinė mokesčių inspekcija, pasibaigus finansiniams metams, atliks tam tikrus patikrinimus - kiek jie sandėliavo produkcijos, už kokią kainą pirko pieną ir kokia pardavinėjo pieno produktus nuo liepos 1 d. Ta analizė bus pateikta viešai. Negalime, esant sunkiai geopolitinei situacijai, perkelti didžiausių nuostolių tam tikrai žmonių grandžiai. O mes, kartu su žemės ūkio ministre, esame pasirengę padėti jums pagal savo galimybes. Bet turite įsiklausyti ir į mūsų patarimus", - kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui kilo klausimas, kiek ilgai ūkiai gali išgyventi gaudami už pieną 12-15 cnt. Tačiau jis nesutiko su nuomone, kad Vyriausybė neskiria dėmesio pienininkystei. „Įdėta daug pastangų, kad būtų kompensuojami nuostoliai iš ES ir nacionalinio biudžeto lėšų. Tik kyla klausimas, o kodėl čia nedalyvauja pieno perdirbėjai?", - ši S.Bucevičiaus pastaba sukėlė šurmulį salėje. Vėliau J. Vilionis teigė, kad perdirbėjai buvo kviesti, tačiau jie „net pas premjerą nebent savo atstovus atsiunčia, kurie pareiškia neturintys įgaliojimų kalbėti."

S. Bucevičius taip pat akcentavo būtinybę kooperuotis. Be to, jis ragino kuo greičiau baigti užsitęsusią „Pienas LT" statybą. „Taigi, dar yra būdų ir patiems sušvelninti situaciją", - reziumavo Seimo narys.  

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pastebėjo, kad tokia gausa į suvažiavimą atvykusių ūkininkų rodo, kad jiems dabar tikrai labai skauda. Ji apgailestavo, kad nėra ne tik perdirbėjų, prekybininkų, bet ir Konkurencijos tarybos atstovų, kurie neduoda jokių atsakymų dėl galimai sutartų pieno kainų tarp perdirbėjų. Beje, apie tai užsiminė ir pranešimą apie pieno rinką ir jos perspektyvas skaitęs Albertas Gapšys iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto. Pasak jo, visi statistiniai duomenys leidžia įtarti galimą susitarimą, nes Rusijai paskelbus embargą, visos perdirbimo įmonės kainas pradėjo mažinti labai vienodai.

Ministrė V. Baltraitienė nesvaidė tuščių pažadų: pasak jos, apie 32 cnt kainą už superkamo pieno kg, koks yra svarbiausias rezoliucijos reikalavimas, nerealu svajoti, panašios kainos gali tikėtis nebent patys didžiausieji ūkiai. Smulkiesiems, ministrės nuomone, būtina kooperuotis, nes kitaip išsilaikyti konkurencinėje kovoje jiems bus sunku.

„Mūsų tikslas, kad žemdirbiai gyventų iš savo triūso, o ne iš pašalpų", - šie ministrės žodžiai buvo palydėti nepritarimo šūksniais. Tačiau ji sutinka, kad dabartinės pieno kainos yra žemiau bet kokios kritikos ir reikia ieškoti būdų, kaip kompensuoti sausį ir vasarį patirtus pieno gamintojų nuostolius, kai pieno supirkimo kainos krito toliau.

MŪ inf.

NUOTRAUKŲ ALBUMĄ RASITE ČIA