Jonava. Lietuvos pieno gamintojai nusprendė kovo pabaigoje surengti protesto akciją sostinėje – atvežti prie Seimo 200 karvių. Kadangi situacija Lietuvos pieno sektoriuje ir toliau išlieka kritinė ir neprognozuojama, pieno gamintojai šiandien pareikalavo ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimo.

Apie tai, kaip ūkininkams išgyventi krizę, šiandien buvo svarstoma Jonavoje surengtame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstiniame tarybos posėdyje.

Pienininkų teigimu, situacija jau pasiekė kritinę ribą - ūkininkai nekontroliuojamai mažina karvių bandas bei traukiasi iš pieno gamybos.

Jonavos kultūros centro salė buvo sausakimša

Antradienį Jonavoje vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) posėdyje kartu su ūkininkais ir politikais dalyvavo Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis (Romuald Schaber), kuris apžvelgė ES ir pasaulio pieno rinkas.

Pasak R. Šaberio, pieno sektoriaus krizę sukėlė gamybos perviršis. Vienintelis, jo galva, kelias išbirsti iš šios situacijos - taikyti lanksčią „priedų ir baudų sistemą", kuri sėkmingai taikoma Olandijoje: gaminantys mažiau gauna priemokas, o gaminantiems daugiau taikomos baudos, kitaip tariant, tas, kas nori gaminti daugiau, turi susimokėti.

Šis R. Šaberio pasiūlymas sukėlė salėje nepritarimo bangą. Renginyje dalyvavusi ministrė Virginija Baltraitienė replikavo, kad tokiu atveju didžiosios pieno gamintojos, pavyzdžiui, Prancūzija, Olandija, galėtų primokėti mažai gaminančiai Lietuvai, nes Lietuva savo pieno gamybos kvotos niekada neviršijo.

Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis pieno kvotų panaikinimą vadina istorine klaida

Anot R. Šaberio, finansinė parama žemdirbiams ir eksporto didinimas krizės neišspręs. Jis prognozavo, kad ir šie metai atneš pieno sektoriui didžiulių nuostolių. Nepaisant žemų supirkimo kainų, produkcija galutiniam vartotojui nepinga, laimi didieji perdirbimo koncernai.

Iš salės R. Šaberio klausė, kodėl Europos pieno taryba nieko nedaro, kad grąžintų kvotų sistemą? Pasak svečio, panaikinti kvotas nusprendė politikai, ir tik jie galėtų kvotas sugrąžinti, bet to nedaro. „Tenka konstatuoti, kad gamybos kvotų panaikinimas buvo didžiulė istorinė klaida", - sakė R. Šaberis.

Ministrė ragino kooperuotis

Per antrus metus besitęsiančią pieno krizę LPGA priėmė ne vieną rezoliuciją, tad šįkart LPGA atstovai reikalavo žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus ataskaitos apie priimtų rezoliucijų vykdymą. S. Bucevičius į renginį neatvyko. LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis apgailestavo, kad S. Bucevičius neatstovauja žemdirbių interesams. Beje, į renginį buvo kviečiamas ir premjeras A. Butkevičius, bet jis taip pat neatvyko.

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis apgailestavo, kad pieno gamintojų problemos rūpi ne visoms valdžioms

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė informavo, kad Briuselio prašoma 70 mln. eurų pieno sektoriaus 2015 metų nuostoliams padengti, o taip pat leidimo lanksčiau taikyti valstybės pagalbos priemones. Anot ministrės, šito bus sudėtinga pasiekti, nes Briuselis nėra labai suinteresuotas gelbėti Lietuvos pieno ūkį.

V. Baltraitienė įvardijo tris priežastys, kurios, jos manymu, pagilino dabartinę krizę. Pirma, stiprios kooperacijos nebuvimas, antra, nekūrėme rizikos fondo, kai buvo geri laikai, trečia, nepasiruošta kvotų panaikinimui.

Susirinkusieji neigiamai reagavo į V. Baltraitienės pasiūlymą dėl smulkių ūkių rėmimo, skatinant juos ne tik gaminti, bet ir perdirbti pieną.

Pasak ministrės Virginijos Baltraitienės, ilgalaikėje perspektyvoje, norėdami stiprinti pieno sektorių, tiek ūkininkai, tiek kiti šio sektoriaus dalyviai turėtų siekti ūkių stambėjimo

„Ieškome galimybių padėti ūkininkams, deramės dėl paramos iš Europos Sąjungos biudžeto, kalbamės su kitais sektoriaus dalyviais, kad nemažintų kainų, tačiau taip pat suprantame, kad ūkiai, kur yra nedidelės karvių bandos neišsilaikys tik parduodami pieną, jie turėtų užsiimti ir gamyba. Todėl nors ir vangiai, bet ūkiai stambėja, o ateityje bus priversti kooperuotis", - teigiama žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės išplatintame pranešime spaudai.

Pasak ŽŪR vicepirmininko Broniaus Markausko, jau esama prognozių, kad krizė pieno sektoriuje gali užsitęsti net iki 2020 metų.

Derinami reikalavimai Vyriausybei

LPGA išplėstiniam posėdžiui pateiktame rezoliucijos projekte be kita ko teigiama, kad pieno krizės pasekmės neigiamai ilgalaikėje perspektyvoje palies ne tik Lietuvos pienininkystę, bet ir Lietuvos ekonomiką, ypač ekonominį kaimo vietovių gyvybingumą.

Rezoliucijos projekte siūloma pareikalauti Vyriausybės kompensuoti 70 mln. Eur nuostolių, kuriuos pieno gamintojai patyrė dėl nuo jų nepriklausančių politinių sprendimų, o kooperatinei „Pienas LT" pieno perdirbimo įmonei suteikti valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą ir rasti finansinių išteklių šio projekto užbaigimui.

Rezoliucijoje siūloma sukurti pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondą, panaudojant pridėtinės vertės mokesčio, surenkamo į valstybės biudžetą iš pieno ir pieno produktų, tarifo dalį - 16 proc. - kaip valstybės paramą pieno gamintojams.

Pieno gamintojai taip pat mano, kad mažėjant žemės ūkio produkcijos gamybos mastams ir pajamoms, atitinkamai 30 proc. reikia sumažinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičių.

Rengs protesto akciją sostinėje

Pieno gamintojai priėmė atskirą rezoliuciją, kurioje reikalauja, kad atsistatydintų ministrė V. Baltraitienė. Beje, praėjusią savaitę Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija savo posėdžiuose nusprendė, jog reikalauti ministrės atsistatydinimo nėra pagrindo.

Susirinkimo dalyviai pritarė pasiūlymui surengti kovo pabaigoje protesto akciją sostinėje – atvežti prie Seimo 200 karvių. Tą pačią dieną numatyta blokuoti automobilių kelius rajonuose.

MŪ inf.