Raseiniai. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) visuotiniame susirinkime tradiciškai pagerbė produktyviausius ūkius. Labiausiai primilžis didėjo žinomose bendrovėse, kurios jau perkopė 15 t pieno per metus ribą.

Kaip ir dera veislininkystės asociacijos nariams, jų ūkių primilžis kasmet didėja. Holšteinų veislės karvių produktyvumas 2023 m. pasiekė 9 956 kg, o žalmargių holšteinų – 9 978 kg per metus vidurkį.

LVGA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas neabejoja, kad šiemet kontroliuojamų bandų holšteinų veislės produktyvumo vidurkis peržengs 10 tūkst. kg ribą. Tokių rezultatų leidžia tikėtis nuolat gerinama bandų genetika ir kasmet didėjantis karvių produktyvumas.

Lukšių ir Sidabravo žemės ūkio bendrovių piendavių vidutinis produktyvumas, padidėjęs per metus 2 000 kg, artėja prie Lietuvoje dar neregėtų skaičių, o dalis mažiausiųjų LGVA ūkių, kurie laiko iki 10 karvių, jau peržengė 10 tūkst. kg primilžio ribą.

LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas apdovanoja Telšių r. ūkininkę Rolandą Vasienę, kurios ūkis – vienas produktyviausių tarp nedidelių ūkių

Kaip teisingai pasirinkti bulių?

LGVA konferencijoje „Pieno ūkių neigiamo poveikio mažinimas didinant konkurencingumą ir gyvulių sveikatingumą“ įžvalgomis dalijosi Lietuvos ir užsienio lektoriai.

Veislininkystės įmonės „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas pasidžiaugė, kad, palyginti su praėjusiais metais, genominis kai kurių jauniausių gyvulių įvertinimas yra geresnis, negu buvo pernai. Tačiau jų vertinta tik 800 (pernai – 2 000), nes negautas finansavimas genominiam tyrimui.

G. Kascėnas stebėjosi, kad pažangiausius ūkius vienijanti LGVA, vadinama Lietuvos pienininkystės flagmanu, negavo finansavimo genominiam tyrimui, nors tam skirta suma visa išnaudota net nebuvo. Jo teigimu, iš 300 tūkst. Eur genominiam tyrimui numatytos sumos pusė liko nepanaudota.

„Už savo pinigus genomą tyrė tik tikri profesionalai, pažangiausi ūkiai. Todėl negalime lyginti rezultatų su ankstesniais metais, kai tyrime dalyvavo įvairūs ūkiai“, – pastebėjo G. Kascėnas ir pridūrė, kad, norint pasiekti geriausių rezultatų gerinant bandos genetiką, gyvulius tirti reikėtų nuolat ir nuosekliai.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik vienas ūkis, kurio visos telyčios ir daugiau kaip 800 karvių iš 1 400 esančių bandoje turi genominį įvertinimą.

Kalbėdamas, kaip teisingai parinkti bulius, veislininkystės specialistas apžvelgė geriausius rinkos ir Lietuvoje naudojamus reproduktorius.

Jis akcentavo, kad svarbiausia – atsižvelgti į tai, ką reikia gerinti bandoje, žiūrint į 3–5 metų perspektyvą. Ir rekomenduotina rinktis tokius bulius, kurių dukterys patenka į geriausių Vokietijos 500-ą.

„Mano patarimas – svarbiausia yra produktyvumas. Išreitinguojate gyvulius pagal genomą, sudarote tris grupes – kuriems reikia produktyvumo, produktyvumo ir pieno sudėties, tik pieno sudėties. Kiekvienai grupei pasirenkate po tris bulius ir iš jų renkatės jums labiausiai tinkantį. Iš pradžių turite numatyti raudonas linijas, kurių negalite peržengti – kokios veislinės vertės bulius naudosite“, – kalbėjo G. Kascėnas.

Veislininkystės specialistas Gintaras Kascėnas kalbėjo, kaip ūkiams pasinaudoti genomo teikiama nauda

Jo teigimu, pagal vokišką vertinimą bulių veislinės vertės (RZG) indeksas neturėtų būti mažesnis negu 150, o eurais (RZEuro) išreikšta vertė – ne mažiau 2 000 eurų. Taip pat vieni svarbiausių rodiklių – dukterų vaisa ir tešmens sveikatingumas.

Dar negirdėtų naujovių apie pieninių bandų efektyvinimą, panaudojant mėsinių bulių spermą, pateikė specialistas iš Didžiosios Britanijos Henryʼis Sandersonʼas (Henris Sandersonas). Pasirodo, į vieną sėklinimui skirtą šiaudelį jau galima sudėti trijų skirtingų tos pačios veislės bulių spermą. 

Daugiausia pieno davusi karvė – Lukšių bendrovėje

Visuotinis LGVA susirinkimas dar kartą suteikė įgaliojimus toliau dirbti LGVA tarybai: asociacijos prezidentei Viktorijai Švedienei, Juliui Martišiui, Kastyčiui Krištolaičiui, Romaldui Karazinui, Jovitai Mikalauskienei, Ievai Stanienei, Sauliui Gaidžiūnui, Daliai Kairaitienei, Aušrai Mitkuvienei, Karinai Balserytei.

LGVA, vienijanti pažangiausius ir produktyviausius šalies pienininkus, šiuo metu turi 1 045 narius. Asociacijai priklauso 29 bendrovės ir 103 ūkiai.

Apdovanojant produktyviausius ūkius, kurių dauguma išlaiko pozicijas jau ne vienus metus, paminėta ir daugiausia per gyvenimą davusi holšteinų veislės karvė – Lukšių ŽŪB iš jos primelžė 141 720 kg pieno.

LGVA prezidentė Viktorija Švedienė sveikina Sidabravo ŽŪB vadovą Žilviną Vašką

Produktyviausi pieno ūkiai 2023 m. (vertinami tik vykdantys gyvulių produktyvumo kontrolę):

6–10 karvių

• Dalia Šarpnickienė (Kretingos r.) – 11 952 kg. 
• Adomas Domas Šverba (Mažeikių r.) –10 298 kg.
• Juras Kiela (Panevėžio r.) –10 060 kg.

11–20 karvių                    

• Regina Gudauskienė (Šilalės r.) – 11 510 kg.
• Rolanda Vasienė (Telšių r.) –10 414 kg.
• Stanislovas Dukauskas (Raseinių r.) – 8 659 kg.

21–30 karvių                    

• Marius Kaveckis (Plungės r.) – 10164 kg.
• Rimgaudas Aušiūra (Vilkaviškio r.) – 10 013 kg.
• Lina Kontrimienė (Plungės r.) – 9 309 kg.

31–50 karvių

• Jurgis Karazinas (Kretingos r.) – 12 025 kg.
• Saulius Baltrušaitis (Raseinių r.) – 10 622 kg.
• Laima Mikalauskienė (Skuodo r.) – 9 862 kg.

51–70 karvių                    

• Romaldas Karazinas (Kretingos r.) – 12 833 kg.
• Regimantas Gudauskas (Šilalės r.) – 10 414 kg.
• Jovita Mikalauskienė (Plungės r.) – 9 391 kg.

71–100 karvių                  

• Julius Martišius (Plungės r.) –12 578 kg.
• Alvydas Blažinauskis (Telšių r.) –11 256 kg.
• Naglis Narauskas (Lazdijų r.) –10 797 kg.

101–150 karvių                

• Mindaugas Grikštas (Plungės r.) –13 259 kg.
• Darius Ričkus (Kelmės r.) – 12 243 kg.
• Antanas Raudonius (Šilalės r.) – 11232 kg.

151–200 karvių                

• Rimantas Lazdauskas (Tauragės r.) – 11 074 kg.
• Zigmantas Mockus (Skuodo r.) – 10 683 kg.
• Ramutis Šlyžius (Skuodo r.) – 9 725 kg.

Daugiau kaip 200 karvių

• Jonas Živatkauskas (Telšių r.) – 11 523 kg.
• Nerijus Antanas Narauskas (Lazdijų r.) – 10 845 kg.
• Liudvikas Janušauskas (Kelmės r.) – 10 253 kg.

Produktyviausios žemės ūkio bendrovės 2023 m.:

• Sidabravo ŽŪB (Radviliškio r.) – 15 835 kg.
• Lukšių ŽŪB (Šakių r.) – 15 773 kg.
• UAB „Noragra“ (Alytaus r.) – 13 707kg.