Basf A1 2024 05 28 Basf m1 2024 05 28
Renginiai
Pažangiame klube – robotų suburti ūkininkai
Apdovanoti „Lely“ klubo nariai, gavę geriausių primilžio rezultatų iš robotų (iš kairės): „Lytagros“ ŽŪB fermos vedėja G. Sopytė, ūkininkai A. Stanaitis, H. Minelga, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas R. Kelneris, Okainių ŽŪB vadovas V. Samuolis

Prienų r. Kompanija „Lely“ mini veiklos 75-metį. Ta proga rugsėjį surengtas ir tradicinis „Lely“ klubo, kuris vienija robotus turinčius Lietuvos ūkininkus, susitikimas.

Šventę ir jos svečius priėmė Saulenos Krūvelienės ūkis Pajiesyje (Prienų r.), kuriame prieš pusantrų metų pradėjo veikti „Lely“ melžimo, šėrimo ir mėšlo valymo robotai.

„Lely“ klubas įkurtas, kai melžimo robotus turėjo vos keletas ūkininkų. Dabar jis vienija 38 narius, jų gretas 2023 m. papildė dar du Radviliškio r. ūkininkai: Saulius Gaidžiūnas ir Ieva Bitaitytė. Šiemet daugiau „Lely“ robotų pastatyta ūkiuose, kurie jau turėjo jų įsigiję ir dabar plečiasi.

Bioversija 2024 04 26 m7

Nyderlandų kompanijos „Lely“, kuri užima daugiau kaip 50 proc. pasaulinės melžimo robotų rinkos, veikla prasidėjo 1948 m., kai broliai Arij’us ir Cornelis’as van der Lely sukūrė ir užpatentavo rotacinį grėblį. Dešimtmečiai darbo, tyrimų, išradimų, inovacijų leido išplėtoti robotų asortimentą. Pirmoji automatinė melžimo sistema „Lely Astronaut“ sukurta 1992 m. ir buvo pripažinta svarbiausiu pieno ūkių XX a. išradimu.

„Lely“ atstovės Lietuvoje bendrovės „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys pabrėžė – robotizuotų ūkių plėtra šalyje rodo, kad ūkininkai įvertino šią šiuolaikišką skaitmenizuotą įrangą. „Metai sunkūs visiems. Liūdina ir žalinimo politika, mūsų valdžios požiūris į žemdirbius, bet jūs ištvermingi, tai drąsina ir mane, ir mūsų įmonę“, – kalbėjo A. Balsys.

Iš roboto – daugiau kaip 2 000 kg pieno per metus

Šventėje tradiciškai apdovanoti „Lely“ klubo nariai, kurie gavo geriausius primilžio rezultatus iš robotų. „Apdovanojimus dalijame ne dėl lenktyniavimo, o norėdami parodyti „Lely“ robotų galimybes“, – atkreipė dėmesį „Lytagros“ komercijos direktorius Rimas Norvilas. Todėl vertinamas primelžto pieno kiekis iš roboto, o ne iš karvės.

Daugiau kaip 2 000 kg pieno per metus vidutiniškai iš vieno roboto melžė 6 ūkiai. Lyderiai vis dar tie patys: pirmoji vieta šiemet atiteko Kauno r. „Lytagros“ ŽŪB (2 148 kg), antroji – Daivos Stanaitienės ūkiui (Šakių r.), kuris atsiliko vos 2 kg (2 146 kg). Adelės Adamonienės ūkio (Kupiškio r.) rezultatas – 2 090 kilogramų.

Ir kiti ūkiai, peržengę 2 000 kg primilžio iš roboto ribą, nedaug atsiliko nuo laimėtojų. Henrikas Minelga (Kelmės r.), melžiantis iš roboto 2 082 kg, tikisi dar geresnių rezultatų, nes ūkyje šiemet pradėjo dirbti ir šėrimo robotas. ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) rezultatas – 2 062 kg, Okainių ŽŪB (Kėdainių r.) – 2 047 kilogramai.

Vidutinis primilžis iš vieno roboto Lietuvoje yra 1 700 kg pieno per metus. Danijoje, kuri yra viena iš Rytų ir Šiaurės Europos šalių „Lely“ klasterio lyderių pagal šį rodiklį – per 2 000 kg, tačiau „Lely“ galimybės, kaip rodo JAV, Italijos, Ispanijos ir kai kurių kitų šalių praktika, siekia net 3 200 kilogramų.

Ūkiai greitai pajuto robotų naudą

R. Norvilas neabejoja – robotai yra neišvengiama ūkių ateitis. „Pieno sektoriaus problemų yra visoje Europoje, tad technologijos yra vienintelis kelias sutvirtėti ir eiti į priekį. Juk natūralaus pieno reikėjo ir reikės visada“, – teigė vienas „Lytagros“ vadovų.

„Lytagros“ komercijos direktorius Rimas Norvilas neabejoja – robotų daugės

S. Krūvelienės ūkyje su robotais dirbantis jos vaikaitis Martynas Krūvelis teigia, kad technologijos pakeitė viską – ūkyje liko mažiau rankų darbo, bet reikia daugiau dirbti galva, analizuoti duomenis, galvoti, ką dar galima padaryti geriau, kad būtų išnaudotos robotų galimybės.

Šimto melžiamų karvių ferma visiškai automatizuota, šiuo metu vidutinis dienos primilžis iš karvės yra apie 30 litrų – kai paleido robotus, pieno kiekis stabiliai kyla į viršų. „Dar reikia truputį laiko ir darbo su gyvuliais, su genetika, ir primilžis dar padidės, nes technologijų privalumus jau žinome. Robotai pasiteisino, ypač sunkiomis sąlygomis geriausiai supranti, kiek sutaupai ir kiek efektyviau dirbi turėdamas tokias technologijas – net taupant pašarus daugiau primelžiame", – dalijasi patirtimi M. Krūvelis.

ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ laiko apie 530 melžiamų karvių, kurių vidutinis primilžis – 13,1 t iš karvės. Du „Lely“ robotai įdiegti 2019 m., dalis karvių melžiama eglutės tipo aikštelėje.

„Robotams neturiu nė menkiausio priekaišto. Tobulybei ribų nėra, bet man jie atrodo beveik tobuli. „Lely“ filosofija – laisvas gyvulių judėjimas, elgesys su gyvuliais yra aukščiausio lygio, todėl ir pieno kiekis didėja“, – sakė ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris, pridūręs, kad primilžiui įtakos turi ir ilgametė selekcija, nes visada spermą rinkosi tik labai kokybišką, didelį dėmesį skyrė pašarams.

„Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad melšime 13 t pieno iš karvės. Kai Žemaitijos ūkininkai Karazinai prieš keletą metų pradėjo melžti po 11 ir daugiau tonų pieno, netikėjau, sakiau, negali to būti“, – juokiasi žinomas ūkininkas.

„Lytagros“ Gyvulininkystės skyriaus grupės vadovas Rimgaudas Pocevičius prisiminė, kad pirmieji robotizacijos žingsniai visiems kėlė abejonių, ūkininkai iš pradžių nepatikliai žiūrėjo į melžimo robotus. Baiminosi, kad įranga ges, nepasiteisins. „Bet tie ūkininkai, kurie jau pradėjo robotizacijos procesą ir pajuto jo naudą, toliau drąsiai žengia į priekį, renkasi ne tik melžimo, bet ir šėrimo, kitus robotus, jiems labai padeda ūkio valdymo programa, į kurią ateina duomenys iš visų ūkyje esančių robotų“, – sakė R. Pocevičius.

„Lely“ klubo prezidentas Adomas Stanaitis patvirtino – statant pirmuosius 4 robotus šiek tiek dvejojo. Antrą kartą, perkant kitus keturis, jau penktos kartos „Lely“ robotus, dvejonių nebuvo.

Ne mažiau kaip 8 „Lely“ melžimo robotus turintys ūkiai pavadinti „Dairy XL“ – „Lely“ šventėje jiems įteiktos statulėlės. Be D. Stanaitienės ūkio, tokį įvertinimą taip pat gavo Okainių ir „Lytagros“ bendrovės.

„Lely“ klube daugėja jaunimo

Kalbėdamas apie „Lely“ startą ir plėtrą Lietuvoje, „Lytagros“ komercijos direktorius R. Norvilas teigė, kad įvyko tai, ko ir tikėtasi. „Žinoma, abejonių pradedant buvo, nes pieno sektoriuje dominavo vyresnioji karta, bet tikėjomės, kad, atsiradus naujoms technologijoms, į tėvų ūkius sugrįš ir jaunoji karta. Tai vyksta“, – sakė direktorius.

„Lely“ robotai Lietuvoje dirba 13 metų, netrukus bus įdiegtas ir paleistas 100-asis melžimo robotas. Antrajam šimtui paleisti, R. Norvilo manymu, užteks 5–6 metų.

„Žemaitijoje, kur tik važiuoji, beveik visur dirba robotai. Daugės ne tik robotizuotų ūkių, bet ir ūkiuose daugės robotų. To tikėtis leidžia Šiaurės Europos patirtis. Danijoje šiuo metu yra apie 530 tūkst. karvių, t. y. maždaug dukart daugiau nei Lietuvoje, o „Lely“ robotų dirba apie 2 tūkst., nors pieno kainomis danai irgi nepatenkinti“, – kalbėjo R. Norvilas.

Robotai suteikia ūkiams galimybę tobulėti, todėl jis norėtų, kad tokie projektai būtų daugiau subsidijuojami, tai padėtų į pieno sektorių pritraukti jaunų žmonių, šeimos ūkių, kurie turėdami 50–60 karvių galėtų įsigyti robotą. „Tai būtų atspirties taškas šeimos ūkiams kilti, padėtų juos išsaugoti“, – įsitikinęs „Lytagros“ komercijos direktorius.

Labiausiai džiugina „Lely“ klubo jaunimas, dirbantis dar su tėvais ar jau savarankiškai. „Smagu matyti jaunus žmones, bet ne mažiau smagu ir dėl to, kad vyresniųjų klubo narių ūkiai turės tęstinumą. Jeigu neturėtų, kam palikti ūkio, gal ir tikslo investuoti nebūtų. Jausdami vaikų užnugarį, jie drąsiau eina į priekį. O į modernius ūkius išsilavinęs, universitetus baigęs jaunimas mieliau grįžta. Vienas tokių pavyzdžių – Krūvelių ūkis“, – sakė R. Norvilas, įžvelgiantis artėjančią robotizacijos erą.

Parengta: bendradarbiaujant su „Lytagra“
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos