Paukštidžių kvapus gali sumažinti tinkama mityba
2020-10-29
KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotuojas profesorius Romas Gružauskas

Akademija (Kauno r.). Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) ruošia augintojus būsimiems naminių paukščių laikymo pokyčiams, kai teks gerokai sumažinti kvapus paukštidėse.

LPA nariams skirtą seminarą „Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje“ Asociacija surengė kartu su Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetais bei Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotuojas profesorius Romas Gružauskas naminių paukščių augintojams pasakojo apie paukščių mitybos veiksnių poveikį kvapų sklaidai.

„Ar galima auginti paukščius nesusidarant pašaliniams kvapams? Atsakymas – ne, - teigė profesorius. – 25-30 proc. lesalų yra nesuvirškinama ir jie išeina į aplinką su tam tikromis dujomis. Be to, paukščiai dėl ligų viduriuoja, dėl to vėl susidaro tam tikra dujų emisija, galų gale baltymų ir angliavandenių fermentacija, vykstanti pačiame organizme, taip pat išskiria dujas.“

Dujų išskyrimas į aplinką priklauso ir nuo paukščio amžiaus, sezono, patalpų temperatūros, ventiliacijos, viščiukų talpinimo tankio, auginimo trukmės, biologinių ir paukščių elgsenos veiksnių. Stipresniam kvapui, amoniako ir kitų kenksmingiems junginiams susidaryti įtakos turi ir šlapias kraikas.

Į orą išmetami junginiai atsiranda dėl nesuvirškintų lesalų

Kvapo junginių gamyba vyksta storajame vištų žarnyne, mikroorganizmams skaidant maistines medžiagas. Ir nieko, anot profesoriaus, nepadarysi - fermentacijos metu susidaro puvimo, lakieji organiniai junginiai, kurie mažina broilerių produktyvumą, blogina mėsos kokybę ir laikymo sąlygų gerovę. O žmonėms sukelia nemalonius kvapus. Todėl reikia kreipti dėmesį į žarnyno mikrobiotos sudėtį.

„Milijardai mikrobų gyvena broilerių žarnyne ir lemia geresnį ar blogesnį baltymų bei angliavandenių įsisavinimą. Lesalo sudėtis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žarnyno mikrobiotos sudėtį, metabolinį aktyvumą ir kvapo junginių gamybą. Keičiant lesalų ingredientus galima sumažinti kvapų sklaidą“, - pabrėžė R. Gružauskas.

Vanduo ir lesalų sudėtis daro tiesioginę įtaką maistinių medžiagų ir energijos biokonversijai bei maistinių medžiagų, atliekų srautui ūkio lygiu. Visi ekskrementuose esantys arba į orą išmetami junginiai atsiranda dėl lesalų dalies, kurios paukščiai nesuvirškina. Maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumo gerinimas, prof. R. Gružausko teigimu, veiksmingas būdas sumažinti dujų ir kitų medžiagų išsiskyrimą į aplinką.

Pagrindiniai kvapo susidarymo pirmtakai yra baltymai ir fermentuojami angliavandeniai. Jų lygio keitimas gali turėti įtakos kvapų emisijai. Panašių rezultatų, kaip rodo prof. Elenos Bartkienės mokslo grupės (LSMU) ir R. Gružausko atlikti tyrimai, galima gauti ir taikant pašarinių žaliavų fermentaciją.

Gerinat paukščių produktyvumą bei lesalų konversiją veiksmingi natūralūs pašarų priedų fitobiotikai. Daugelis fiziologiškai aktyvių medžiagų, išskirtų iš vaistinių žolių, tokių kaip flavonoidai, izoprenas, saponinai ir terpenoidai yra naudingi profilaktikai ir ligų gydymui, nes pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacininėmis savybėmis.

Kalbėdamas apie prebiotikus ir prebiotinio poveikio žaliavas, profesorius atkreipė dėmesį į sojų pupelių oligosacharidus - tai viena iš nevirškinamų angliavandenių grupių. Mokslininkų įrodyta, kad storosios žarnos žarnyno bakterijų tipai gali efektyviai naudoti minėtus angliavandenius ir mažinti kvapų junginių formavimąsi, tuo pačiu gauti geresnius paukščių augimo rezultatus.

Dažniausiai naudojama praktika kvapų emisijai mažinti yra viščiukų broilerių lesinimas fazėmis, tai leidžia tiksliau dozuoti baltymus ir, lektoriaus teigimu, visiškai pasiteisina, nors augintojai šio būdo nelabai mėgsta dėl to, kad reikia papildomų lesalų talpų. Įprastai būna 4-5 lesinimo periodai, bet, jeigu netrumpės auginimo trukmė, gali būti taikomas 6 fazių lesinimas.

Tyrimas su broileriais parodė, kad lesaluose sumažinus baltymų kiekį 2,2–2,3 proc. bei lesalą tinkamai papildžius būtinomis aminorūgštimis, neigiamo poveikio augimo rezultatams ir paukščių skerdenos kokybei bei išeigai nenustatyta.

Paukštininkystės produktų gamybos perspektyvos

Pristatydamas paukštininkystės produktų gamybos perspektyvas, prof. R. Gružauskas paminėjo JAV bendrovės kartu su Merilando universitetu sukurtą novatorišką paukščių auginimo sistemą be kraiko („Avi Home Flooring System“). Ji susideda iš dviejų neutralaus pH polimerinių grindų sluoksnių su erdvėmis, kuriose daug oro. Viršutinis sluoksnis yra perforuotas, kad skysta išmatų dalis galėtų prasiskverbti ir išgaruoti, taip gaunami sausi ekskrementai, kuriame yra mažai amoniako likučių.

Dar viena naujovė - skaitmeninė paukštininkystės produktų gamyba. Kaip pasakojo KTU profesorius, skaitmeninės gamybos metu matavimai ir stebėjimas bus atliekamas realiuoju laiku. Tai apima automatizuotas svarstykles, siunčiančias nuolatinius duomenis apie kūno svorį, temperatūrą ir lesalų suvartojimą, siekiant pagerinti gamybos efektyvumą, paukščių gerovę bei sveikatingumą, efektyviau formuoti mitybos strategiją, didinti biosaugą ir mažinti kvapų sklaidą.

Paukštidėse bus naudojamos stebėjimo sistemos, įskaitant aplinkos jutiklius, mašininį matymą, akustinius monitorius ir dujų detektorius. Biosensoriai bus aktyviai naudojami realiu laiku stebėti pagrindinius sveikatos ir gerovės rodiklius. Susiejus tiesioginius atskirų gyvūnų ir gyvūnų augimo modelių stebėjimo rezultatus, bus sukurtos ankstyvojo įspėjimo apie sveikatą sistemos, leidžiančios nustatyti ir kontroliuoti mitybos ir aplinkos problemas, kvapų sklaidą.

Tikslioji mityba - nutrigenomika - labai svarbi sritis, norint suprasti skirtingų maistinių medžiagų poveikį genų raiškai ir yra racionalesnės genetinės atrankos pagrindas. „Nutrigenomika yra genų reakcija į lesalus ir juos tikslingai panaudojant galima gerinti paukščių produktyvumą, mėsos kokybę, vykdyti ligų prevenciją. Ji naudojama kuriant tam tikras maistines medžiagas. Tokia informacija gali suteikti naują tikslumą ruošiant lesalus ir auginant paukščius“, - naujų technologijų privalumus vardijo prof. R. Gružauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai