Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Pasėlių draudimas: politiniai sprendimai išlieka nedraudžiama rizika
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Akademija (Kauno r.). Nors nuo daugumos rizikų žemdirbiai gali apdrausti pasėlius, tačiau nuo neprognozuojamos žemės ūkio politikos to padaryti galimybės nėra, teigia Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas ir ūkininkas Ignas Hofmanas.

„Gaila, tačiau didelė rizika, nuo kurios šiandien negalime apsidrausti, yra neprognozuojama žemės ūkio politika. Norėtųsi, kad ji būtų nuspėjama ir nepridarytų žemdirbiams žalos“, – tokiomis mintimis I. Hofmanas dalijosi per parodą „Ką pasėsi... 2024“ vykusį seminarą „Pasėlių draudimas – svarbus darnios plėtros instrumentas“.

Dėl to, anot jo, žemdirbiams reikėtų apsidrausti bent jau tai, ką gali – pasėlius. Mat kartais tai gali kone visiškai minimalizuoti nuostolius ar net padėti jų išvengti.

Bioversija m7 2024 03 29

„Keletas ūkininkų mano rajone patyrė žalą dėl krušos. Gavę draudimo išmokas ir nukūlę likusį derlių, apie 30–40 proc., paskaičiavo, kad bendrai gavo kone tiek pat, kiek būtų uždirbę sėkmingai nuėmę derlių“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Pats ūkininkas pasėlius draudžia nuo 2020-ųjų rudens. Tais metais buvo labai prastas vasarinių kultūrų derlius, buvo aišku, kad šių augalų sėklos pavasarį brangs, tad, įvertinęs šią riziką, nusprendė apsidrausti.

„Kad jeigu iššaltų, gavęs draudimo kompensaciją galėčiau bent jau atsėti laukus be papildomų išlaidų“, – aiškino I. Hofmanas ir pridūrė, kad per ketverius metus savo ūkyje nepatyrė didelių žalų, pasitaikė keletas iššalimų, kurie bendrai pažeidė iki 30 hektarų.

Tačiau taip pasiseka tikrai ne visiems. Ūkininkas pasakojo, kad pernai Radviliškio rajone, žemdirbių skaičiavimais, dėl sausros sunaikinta apie 12 tūkst. ha pasėlių.

Kad kataklizmų tik daugėja, įrodo ir kiti pavyzdžiai. Štai praėjusiais metais dėl vyravusios sausros Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo „VH Lietuva“ darbuotojai turėjo apžiūrėti ir įvertinti net apie 93 tūkst. ha laukų, daugiausia Vidurio Lietuvoje.

Filialo administracijos vadovo Martyno Rusteikos teigimu, 2023-iaisiais savidraudos fondas visoje Europoje sulaukė daugiau nei 45 tūkst. pranešimų dėl vienokių ar kitokių nuostolių. Ir šis skaičius nuolat auga.

Pernai Baltijos šalyse pasireiškė visos 8 rizikos, nuo kurių draudžiama. Vien kruša įsisuko į 58 tūkst. ha plotą. „Kalbame tik apie tuos, kurie yra apsidraudę. O kiek dar nuostolių patyrė tie, kurie pasėlių neapdraudę“, – svarstė M. Rusteika.

Pasėlių draudimas – darnios plėtros instrumentas

Pasėlių draudimą neabejotinai galima vadinti darnios plėtros instrumentu. „Kalbėdami apie darnią plėtrą, turime tris sritis: ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę. Iš žemdirbio pusės kalbame apie finansinius resursus, be kurių jam būtų sunku įgyvendinti socialinius ir aplinkosauginius tikslus. O žemdirbys regione yra ne tik gyventojas, bet ir, tikėtina, bendruomenės lyderis, didžiausias renginių rėmėjas ir darbdavys.

Praėjusiais metais, kai praėjo kruša, Joniškio rajono merui prisistačiau kaip didžiausias Joniškio rajono investuotojas – pernai į Joniškį investavome daugiau nei 6 mln. eurų. Kalbu apie dideles draudimo išmokas. Tad Joniškis be žemės ūkio būtų ta pati Sachara. Kai kalbame apie regioninę politiką, puikiai suprantame, ką reiškia žemdirbiai“, – kalbėjo M. Rusteika.

Didžiausias pasėlių draudimo indėlis įgyvendinant darnios plėtros tikslus – klimato kaitos valdymas. Ūkininkai, drausdami pasėlius, apsisaugo nuo klimato kaitos keliamų padarinių.

I. Hofmano teigimu, tai, kad draudimas padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir yra kone svarbiausia: „Visuose strateginiuose dokumentuose, netgi Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje parašyta – svarbu ne tik mažinti klimato kaitą, bet ir prie jos prisitaikyti. Tad, kalbant apie žemės ūkį, draudimas yra kone pagrindinė priemonė.“

Populiarumą lemia įmokų kompensavimas

M. Rusteika pristatė trumpą statistiką: Europoje pasėlių draudimo sistema geriausiai veikia Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Ispanijoje, pasaulio mastu – Japonijoje, Tailande. Nepaisant to, daugiausia draudžiasi Kinija ir Indija, nes čia prie pasėlių draudimo sistemos prisidedama tiek valstybės, tiek savivaldos lygiu.

„Užsienio šalių patirtys rodo, kad didžiausią draudimo sėkmę lemia viešoji parama, teikiama per draudimo įmokų subsidijas. Jeigu būtų kažkokių formų, kurios veiktų geriau, jos jau būtų surastos. Tačiau jų nėra“, – teigė filialo administracijos vadovas.

O štai I. Hofmanas prisiminė laikus, kai sąvoka „pasėlių draudimas“ dar nelabai egzistavo ir, užklupus stichiniams reiškiniams, žemdirbiai kreipdavosi į valdžios institucijas, Žemės ūkio ministeriją prašydami kompensuoti patirtą žalą.

„Valstybė nuėjo geru keliu, kai įvedė draudimą. Taip nusimetė dalį naštos nuo savo pečių. (...) Sako – yra draudimas, dalį įmokų kompensuojame, prašome drauskitės. Jeigu nesidraudžiate, rizikas turite prisiimti patys ir valstybė jūsų negelbės. 

Sakyčiau, visai nebloga strategija, tik gaila, kad kartais pasigirsta kalbų, jog tokio kompensavimo gali nelikti. Pripažinkime, kad 50–70 proc. įmokų kompensacija – didelė pagalba ūkininkams“, – kalbėjo ūkininkas ir pridūrė, kad pasėlių draudimas greičiausiai nebūtų toks populiarus, jeigu žemdirbiams už jį reikėtų mokėti tik iš savo kišenės.

„Viceministre, būkite mūsų garantas, bent jau šią dieną, kad kompensavimas išliks ir ateityje“, – į viceministrą Vytenį Tomkų kreipėsi I. Hofmanas.

Viceministras patikino, kad yra už pasėlių draudimą ir šio proceso supaprastinimą: „Džiaugiamės, kad tendencija didėjanti. (...) Pinigų gal ne visada suplanuojama tiek, kiek reikia, bet stengiamės, kad lėšų daugėtų ir jomis naudotis būtų kaip įmanoma paprasčiau.“

O kad dokumentų rengimas ir pateikimas, norint pasinaudoti parama pasėlių draudimui, tapo tikru galvos skausmu ūkininkams, tikino ir M. Rusteikia, ir I. Hofmanas, ir kiti seminare dalyvavę žemdirbiai. 

Lietuvoje lėšų kasmet skiriama daugiau

Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjos Reginos Voverytės-Šimkienės, mūsų šalyje pasėlių draudimo įmokos kompensuojamos jau dešimtmetį.

Tiek valstybės, tiek ES (iš pradžių, kai atsirado ši priemonė, buvo skiriamos tik nacionalinės lėšos) bendra paramos suma, išmokėta 2014–2023 m., siekia 50,26 mln. Eur, iš kurių 28,56 mln. Eur sudarė Lietuvos, 21,73 mln. Eur – ES lėšos.

Pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti iš Lietuvos lėšų šiemet planuojama skirti 5,86 mln. eurų. 2025 ir 2026 m. sumos dar didesnės – atitinkamai 6,446 ir 7,091 mln. eurų.

Kalbant apie Strateginį planą, jame 2024–2027 m. laikotarpiui įmokoms kompensuoti numatyta skirti 11,95 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuotos ir gyvūnų draudimo įmokos, tačiau, ŽŪM atstovės teigimu, ši priemonė nėra labai populiari – per metus išmokama iki 500 tūkst. Eur paramos.

R. Voverytė-Šimkienė teigė suprantanti, kad tokios sumos galbūt yra per mažos, bet tikino, kad lėšų perskirstymas ir koregavimas tikrai įmanomas.

„Pagal Strateginį planą paramos intensyvumas – iki 70 procentų. Kelia labai daug aistrų taisyklių nuostata, kad gali būti mažinama parama, jeigu bus surenkama daugiau paraiškų, nei skirta lėšų šaukimui.  Tačiau iki šiol (...) nebuvo šia nuostata pasinaudota, nes visada pridedama lėšų, kad būtų kompensuojama visiems besikreipiantiems paramos iki 70 proc.“, – pridūrė ŽŪM atstovė.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos