Akademija (Kauno r.). Žemaitijos ūkininkas Dainius Dargis piktinasi, kad ir taip sunkų pienininkų gyvenimą dar labiau apsunkino beveik atimta galimybė robotizuoti ūkius su parama.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje D. Dargis pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, kodėl iš Strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ kaip tinkamos finansuoti išlaidos išbraukti melžimo robotai ir automatinės šėrimo sistemos?

„Tai – skriauda pieno ūkiams, nes šios investicijos jiems labai aktualios“, – sakė Telšių r. ūkininkas.

Pasak J. Stakėnienės, tvarios investicijos turi mažinti ŠESD ir pan., o robotai yra „elementarus ūkio modernizavimas“, todėl jų finansavimas per tvarias investicijas gali užkliūti Europos Komisijai. Robotų įsigijimas, pasak jos, remiamas per investicijas į žemės ūkio valdų modernizavimą.  

D. Dargis atrėmė, kad ir į šios priemonės paramą mažai galimybių pretenduoti: „Praėjusiais metais robotų įsigijimą buvo galima finansuoti pagal tvarių investicijų priemonę, buvote patys parašę. Bet dabar atėmėte iš pieno ūkių galimybę įsigyti robotus su parama – standartinis pieno ūkis, jeigu jis ne ekologinis, ne jaunojo ūkininko, negali pretenduoti į jokią paramą ir pagal modernizavimo projektus, nes nesurenka minimalaus 35 balų skaičiaus.“

Ūkininkas stebėjosi, kodėl, pavyzdžiui, mėsinių galvijų ūkiams, teikiantiems modernizavimo projektus, už ŠESD mažinimą (tarkime, srutvežiui pirkti), duodama 15 balų, o pieno ūkiams – nulis? Jeigu jis irgi norėtų įsigyti srutvežį su mėšlo įterpimo sistema, galbūt pašarų pristūmėją, automatinę veršelių girdymo sistemą ar panašiai – už tai balai neskiriami ir ūkis nesurenka minimalaus jų skaičiaus.

„Todėl du paskutiniai modernizavimo šaukimai ir nesurinko paraiškų. Ir tikrai ne aš vienas toks, kuris negali pretenduoti į paramą“, – kalbėjo D. Dargis.

LPGA taryba ragino ŽŪM arba papildomai įrašyti, kas dar gali būti tinkamos finansuoti išlaidos, arba apskritai keisti paramos skyrimo taisykles. J. Stakėnienė teigė išgirdusi ūkininkų argumentus ir pažadėjo tartis su ministerijos vadovybe. Jos manymu, realiausia yra sumažinti minimalų atrankos balų skaičių teikiant projektus ūkio modernizavimo projektams.

Ūkininkai primygtinai prašė, kad galimybė finansuoti robotus atsirastų ir tvarių investicijų priemonėje, tačiau J. Stakėnienė atsakė, kad tai visai kito tipo priemonė, skirta mažinti ŠESD. Ūkininkai neatlyžo, netgi citavo Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles, kuriose rašoma, kad automatinis melžimas ir šėrimas mažina ŠESD.

Be to, argumentavo LPGA prezidentas Jonas Vilionis, robotų reikia, nes trūksta melžėjų, ir jaunimas dirbti pieno ūkiuose lieka tik tokiu atveju, jeigu jie robotizuoti. Bet parama pieno ūkiams apskritai mažėja, tad LPGA prezidentas gerų pokyčių nelaukia.

„Taip, paramos sumos mažėja, bet reikia žiūrėti visumą, atsirado skirtingų priemonių – ir labai smulkiems ūkiams, ir vidutiniams, ir stambiesiems investicijos į žemės ūkio valdas, ir tvarios investicijos, tad paramos pieno ūkiai gali gauti per įvairias priemones. Ūkis, kuris maksimaliai naudojasi visomis įmanomomis schemomis, gaus daugiau tiesioginių išmokų“, – kalbėjo ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė.

Ji informavo, kad paramai investicijoms į žemės ūkio valdas per 2021–2023 m. iš KPP lėšų pieno sektoriui skirta 109 mln. Eur, ir tai yra 45 proc. visos paramos. Iš EURI projektų pienininkams teko 67,4 mln. Eur (apie 60 proc. viso krepšelio).

Kalbant apie SP investicijas į žemės ūkio valdas, pinigų 2023–2027 m. yra mažiau – 200 mln. eurų. 2023–2024 m. skiriama po 50 mln. visiems sektoriams, iš jų pieninei galvijininkystei numatyta po 15 mln. Eur. Likusiais 2025 ir 2026 m. visiems sektoriams numatyta po 35 mln. Eur, iš jų beveik trečdalis (po 10 mln.) bus skirta pieno ūkiams. 2027 m. bus išdalyti 30 mln., o pienininkams iš jų – 10 mln. eurų.

Praėjusių metų šaukimuose gauta 20 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma – tik 7,7 mln. eurų. Nepanaudoti pieno ūkiams skirti pinigai perkeliami į kitus šaukimus. Balandį vėl bus renkamos paraiškos pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramos taisyklės lieka tos pačios. Bet pasak ūkininko D. Dargio, standartiniai pieno ūkiai, jeigu niekas nesikeis, nesurinks minimalaus balų skaičiaus ir negalės į ją pretenduoti.

Šiuo metu renkamos paraiškos pagal tvarių investicijų į žemės ūkio valdas priemonę. Šiam šaukimui skirta 36 mln. Eur ir, pasak J. Stakėnienės, čia yra galimybių parama pasinaudoti ir pienininkams.