Panevėžys. Penktadienį į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą rinkosi pažangiausių ūkių savininkai – čia pagerbti ir apdovanoti rajonų geriausieji. Šiemet išrinkti 99 nugalėtojai 33 savivaldybėse.

Dvidešimt devintą kartą surengto konkurso „Metų ūkis“ dalyviai ir laimėtojai – įvairaus dydžio tvarūs, pažangūs, perspektyvūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai. Žemdirbiai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse, modernizuoja ūkius savo ir ES paramos lėšomis, nuolat ieško inovatyvių sprendimų, norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis.

Konkursą organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) teigimu, šie ūkininkai stengiasi ne tik dėl asmeninės gerovės, bet ir dėl to, kad aprūpintų savo kraštą kokybišku maistu.

Susirinkusius sveikino LŪS vadovas Raimundas Juknevičius, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Lietuvos atstovai Europos Parlamente Bronis Ropė ir Juozas Olekas.

Kalbėdamas žemės ūkio ministras visų pirma dėkojo ūkininkams už gaunamas pamokas. Anot jo, visi turime daug stereotipų ir išankstinių nuostatų, tad, norint susikalbėti, visiems reikia stengtis ir keistis. Jis taip pat teigė, kad šis, pandemijos ir karo, krizių laikotarpis parodė, jog vis dėlto nėra tiek lojalių vartotojų, kiek buvo manoma. Tai įrodo kartais mažėjęs ekologiškų produktų vartojimas. „Todėl reikalingas ryšys tarp vartotojo ir ūkininko, kad žinotų vieni kitų lūkesčius ir suprastų, kad yra vieni kitiems reikalingi“, – kalbėjo K. Navickas.

Europos Parlamento narys B. Ropė savo kalboje priminė ir daug aistrų tebekeliančius Strateginius planus. Anot jo, visų šalių, taigi – ir Lietuvos, Strateginiai planai nėra neliečiami ir nekeičiami. „Tai, kad po metų ar kitų atrodys neteisinga, tikrai turėsime teisę keisti“, – apie naująjį paramos laikotarpį kalbėjo B. Ropė.

Jis taip pat teigė, kad, kartu su J. Oleku, tikintys, jog naujuoju finansiniu laikotarpiu pagaliau pavyks suvienodinti išmokas, ko mūsų žemdirbiai siekia labai senai.

Šiemet konkurse dalyvavo 323 ūkiai. Jau nebe pirmus metus itin aktyviai savo krašto ūkininkus lanko Kauno rajono ūkininkų sąjunga. Šiemet jų suburta konkurso vertinimo komisija aplankė 78 ūkius, tačiau iš jų galiausiai teko išrinkti tris geriausius. Tokiu Kauno r. pripažintas Jonatos ir Tomo Raudonių augalininkystės krypties 340 ha ūkis.

2022 metų vidutinis ūkio dydis tarp pirmos vietos laimėtojų yra apie 250 ha, patys didžiausi siekia ir 1000 ha bei  800 ha, o mažiausias – 5 ha. Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 172 ha,  trečiosios – 125 ha.

Penktadienį į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą rinkosi geriausių 2022 m. ūkių šeimininkai

Mažiausias ūkis kvepia prieskoniais

„Maistui reikia skonio“ - taip save pristato tarp pirmos vietos laimėtojų esantis mažiausias Kretingos rajono sav. Gedvilų šeimos 5 ha ūkis „Prieskonių jūra“, kurį Laukžemėje įkūrė palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei Mindaugas Milašius.

Broliai nemažai laiko yra dirbę Norvegijoje, Andriaus penkiolikos metų darbo patirtis įvairiuose tos šalies ūkiuose ir ypač auginant prieskonines žoleles ir tapo savojo ūkio pagrindu. Pirmasis šiltnamis taip pat parsigabentas iš Norvegijos, įsigijus iš ūkininko, nusprendusio dėl savo amžiaus atsisakyti tokios veiklos. Norvegai viską pardavė labai priimtinomis kainomis, paskatino lietuvius imtis savo verslo ir negailėjo rimtų patarimų iš tokios veiklos ilgametės patirties. 

Vienoje šeimoje – ir vyriausias, ir jauniausias

Vyriausias ir jauniausias konkurso dalyvis šiemet – iš vienos šeimos. Druskininkų sav. pirmos vietos laimėtojų Baublių šeimos ūkyje dirba sūnus, tėvas ir senelis.

Aštuoniasdešimtmetį pernai atšventęs Algirdas Jonas buvo šio šeimos ūkio įkūrėjas, pradėjęs ūkininkauti nuo nedidelio augalininkystės ūkio. Jo sūnus Tomas Baublys dažnai jam padėdavo, vėliau įsikūrė atskirai senelių žemėje, o su laiku perėmė ir tėvo ūkį. Tomo sūnus dvidešimt penkerių Žygimantas irgi jau turi registravęs savo ūkį. Dabar tėvas su sūnumi bendrai dirba mišriame 130 ha ūkyje, laiko apie 100 angusų veislės galvijų bandą, o senelis Algirdas Jonas daugiau rūpinasi bičių šeimomis. 

Baublių šeimos ūkui šįkart atstovavo sūnus Tomas su žmona

LŪS teigimu, konkurso nugalėtojų amžius per pastaruosius metus jaunėja. Tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 46 metai, antros ir trečios – po 44 m. 

Tarp nugalėtojų – ir besikūrę Nepriklausomybės pradžioje

2022 metų geriausiųjų tarpe yra ir trys ūkiai, veiklos metus skaičiuojantys nuo 1990 metų. Tai –Kėdainių pirmos vietos laimėtojai Stasė ir Algimantas Kižauskai, kurie su dviejų sūnų Mariaus ir Modesto šeimomis yra nurodę, jog šiuo metu dirba ir bendrai valdo 1000 ha apimantį ir tikrai moderniai išplėtotą augalininkystės krypties ūkį. Jų ūkis yra ir didžiausias augalininkystės krypties ūkis tarp visų 2022 m. konkurso laimėtojų.

1990 m. metais savo ūkį registravo ir Radviliškio r. pirmos vietos laimėtojai, 800 ha augalininkystės ūkio  šeimininkai Vaida ir Jonas Ruškiai. Nuo tų pačių metų ūkio istoriją skaičiuoja ir Anykščių r. trečios vietos laimėtojai Nijolė Liucija ir Kęstutis Skudai.

Daugiausia apdovanota augalininkystės ūkių

Tarp 2022 m. laureatų – 55 augalininkystės, 19 gyvulininkystės, 21 mišrus ūkis, po 2 daržininkystės ir sodininkystės bei 3 uogininkystės ūkiai.

Tarp jų yra ir pasirinkusių ekologinės gamybos kryptį. Tauragės ir Telšių r. po 2 laimėtojus yra sertifikuotos ekologinės gamybos ūkiai. Tauragės rajone – pirmąja vietos įvertinti gyvulininkystės ūkio savininkai Agnė ir Paulius Macai bei trečios vietos laimėtojai, mėsiniu galvijus auginantys Karolina ir Rimantas Dirmeikiai. Telšių rajone ekologiškai ūkininkauja Andrius Domarkas (I vieta) bei Palmira ir Jonas Šilingai (II vieta). Abu ūkiai užsiima gyvulininkyste ir turi melžiamų karvių. 

Tarp gyvulininkystės ūkių išsiskiria Skuodo r. pirmos vietos laimėtojų Baltrimų kaime ūkininkaujančių Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkis, turintis apie 100 melžiamų karvių, tiek pat veislinių telyčių. Ūkininkai yra kooperatyvo „Pienas LT“ nariai, dirba 170 ha žemių.

Vieną didžiausių mišrios krypties ūkių dirba  Plungės rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai Laima ir Mindaugas Grikštai. Laima rūpinasi pieninių karvių banda, o Mindaugas augalininkystės sritimi ir ūkio vadyba. Pasak jų, ūkininkavimas mišriame ūkyje turi privalumų, nors kartais dėl gyvulininkystės ir kyla dvejonių. Ūkis išplėstas iki 400 ha, melžiama 116 holšteinizuotų karvių, auginama prieauglio.