Panevėžio r. Savaitgalį Algirdiškyje, bendrovės „Panevėžio veislininkystė" parodų bazėje, vyko tradicinė veislinių gyvūnų paroda. Lankytojai ir svečiai galėjo susipažinti su žemės ūkio sektoriui ir gyvulininkystei skirtos produkcijos naujovėmis. Išvakarėse vyko tarptautinis forumas, kuriame buvo diskutuojama apie veislininkystės perspektyvas.

Parodos tikslas - skatinti veislinių gyvūnų auginimą, veisimą, gerinti ūkių bandų produktyvumą, supažindinti parodos dalyvius su veislininkystės sektoriaus plėtra, pažanga bei naujovėmis Lietuvoje, pasidžiaugti pripažintų veislininkystės institucijų veikla ir pasiekimais.

Parodos dalyvius ir svečius sveikino parlamentinio Kaimo komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, Lietuvos veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas Vilius Rekštys, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis bei „Panevėžio veislininkystės" direktorius Nerijus Gricius.

Parodomosios programos

Pirmąją dieną buvo vertinami veisliniai gyvuliai, vyko žirgų pristatymas ir parodomoji programa, parodomasis veislinių galvijų ruošimas parodai, mėsinių galvijų pristatymas-aukcionas, šunų dresūros mokyklos „Lyderis" pasirodymas, parodomasis avies kirpimas, karvių nagų tvarkymas.

„Paroda kiekvienais metais vis auga, tampa įdomesnė. Lietuva lyg nėra didelė šalis, tačiau gyvulininkystei teikiamas prioritetas, esame lietuviai lygiaverčiai pasaulinės rinkos konkurentai. Mūsų šalies veisliniai gyvuliai nėra blogiausi, nes dirba kartu mokslas, konsultavimas ir patys žemdirbiai,- sakė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Mėsinės avys

Viešnia iš Latvijos, Žemės ūkio universiteto profesorė Daina Kaijriša, atstovaujanti avininkystės asociacijai, pristatė Vokietijos juodgalvių veislės avis

Ši mėsinių avių veislė sparčiai populiarėja. Suaugę avinai sveria 100-130 kilogramų. Ėriavedės sveria kiek mažiau - 70-80 kg. Prikerpama 4-5 kg vilnos. Iš 100 ėriavedžių sulaukiama 150-200 ėriukų. Šių avių skerdienos išeiga siekia 48-50 proc.

Latviai jau ketvirti metai vykdo projektą, skirti nustatyti, kurių veislių avis šalyje auginti labiausiai apsimoka.

Parodoje buvo demonstruojamos ir plonavilnės mėsinės Sufolko veislės avys, o Lietuvos avių augintojų asociacija pristatė Koburgo lapinės veislės avis.

Veislinių bulių pasididžiavimas  - jų dukterys

Didelio dėmesio sulaukė Lietuvos žalųjų bei Lietuvos juodmargių veislės galvijai. Susirinkusiems buvo parodytos atskiru bulių dukterys. Selekcininkams žinoma, kad tik panaudojant gerus bulius, galima patobulinti vadas, didinti gamyba.

Parodos lankytojai galėjo pamatyti geriausias žalųjų ir žalmargių veislės karves ir telyčias iš Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis", Upytės eksperimentinio ūkio, Bernatonių žemės ūkio bendrovės. Taip pat Pakruojo rajono Žalgirio bei Guostagalio ŽŪB.

Suaugę ir mažieji baimingai apžiūrėjo galvijų paviljone didingus mėsinius bulius. Po toną sveriančius angusus, šarole, limuzinus. Pastarieji, iš Prancūzijos kilę buliai, geba prisitaikyti prie naujų sąlygų bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Šios veislės galvijai laikomi vienais iš mobiliausių ir rentabiliausių esant optimalioms auginimo sąlygoms.

Akį traukė baltieji Kiano veislės buliai - aukščiausi ir sunkiausi mėsiniai galvijai pasaulyje. Neretai pasiekiantys pusantros tonos svorį.

Skraidantys ir mekenantys

Parodoje pristatyta 24 rūšių paukščių. Naujieji anglų peštukiniai, didieji, satsumadori, kocyoshi. Taip pat šamo vištos iš Japonijos, gražiosios kuoduotosios šilkaplunksnės iš Kinijos. Jokonamos vištos. O kur dar mėlynai kraštuotojų veislės vištos, barneveldai, viandotai.

Be parodos dalyvių dėmesio neliko ir čekų baltosios, zaninų ir anglo-nubių veislės ožkos. Apie jas susirinkusiems labai išsamiai pasakojo Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Marija Anužytė ir asociacijos narė Renata Petkevičienė. Ne tik pasakojo, bet vaišino ožkos pieno sūriais.

Pasak asociacijos pirmininkės, čekų baltosios ir zanino yra geriausiai aklimatizavusios Lietuvoje. Tai vienos geriausių pieninių ožkų, kur auginamos ir pavieniai ir pramoniniu būdu, sūrio gamybai. Anglo-nubių yra dar nauja veislė pas mus Lietuvoje. Tačiau jos labai madingos, turi gražias nukarusias ausis. Pieno šios ožkos duoda nuo 3 iki 6 litrų per dieną.

Egzotiškos alpakos

Ketveri metai Panevėžio rajone Medininkų kaime egzotiškas alpakas augina Renata ir Rolandas Meleškos. Pirmąsias keturias pateles atsivežė iš Čilės. Šiuo metų ūkyje alpakų yra 32 Jas kerpa, karšia jų vilnas, verpia ir mezga kojines bei pirštines. Karšėjai nenoriai priima alpakų vilną, nes ji sunkiai apdorojama".

Alpakos labiausiai vertinamos dėl aukštos kokybės vilnos. Jas prižiūrinti Jurgita Autukaitė tvirtino, jog tai labai opus gyvulys. Reikia išmanymo, atitinkamų sąlygų, labai didelės priežiūros. 

Žirgų įvairovė

Žirgų aptvarą apstoję žiūrovai turėjo progos pasigrožėti ties išnykimo riba atsidūrusiais stambiųjų žemaitukų veislės žirgais. Dar devynioliktam amžiuje pradėta formuoti ši žirgų veislė atvirtinta tik nuo 1963 metų. Siekiant ją išsaugoti ir atitolinti giminingą poravimą ne kartą buvo įvežta švedų ardėnų veislės atstovų.

Parodoje buvo pristatyta ir pusiau lietuviška- pusiau prūsiška veislė- trakėnų veislės žirgai. Ši veislė pradėta kurti Rytprūsiuose, kaip kavalerijos žirgai kariuomenei. Gero ramaus būdo, tvirtų kojų, tam panaudotos senosios žemaičių veislės kumelės, kurios buvo kryžminamos su anglų grynakraujais arabais. Trakėnų veislės žirgai dalyvauja konkūrų varžybose, naudojami jodinėti, traukti karietas. Užsienyje jie labai populiarūs neįgaliųjų sporte.

Savo geriausias savybes aptvare demonstravo iš Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro atkeliavęs arabų veislės žirgas.

Mažųjų dėmesį traukė Skandinavijos fiordų veislės kumelaitė Tuti. Šios veislės žirgai skirti kroviniams pervežti. Fiordų augintojai taiko labai rimtą atranka, parduodami išskirtinai kokybiškos veislės žirgai.

Parodos pabaigai į aptvarą buvo atvesti mažiausieji panevėžiečio Mindaugo Sekmoko šeflendo poniai. Pradžioje arkliukai buvo naudoti kalnakasybos darbams. Vėliau buvo išvesta daug jų veislių, skirtų vaikams linksminti.

***

Kaip ir kasmet parodoje dalyvavo gyvulininkystės asociacijos, veislinių gyvūnų augintojai, gyvulininkystės ir veislininkystės šakas atstovaujančios valstybės, mokslo ir mokymo institucijos bei įmonės, teikiančios paslaugas žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriui.

MŪ inf.