Kaunas. Artėjant ypač sudėtingų metų pabaigai, tradiciškai Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis" pagerbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2017" nugalėtojai. Dvidešimt ketvirtą kartą organizuotame konkurse šiemet dalyvavo 455 ūkiai, laimėtojais tapo 120 ūkių iš 40 savivaldybių.

Ilgiausiai gyvuojantį žemdirbių konkursą „Metų ūkis" organizuojaLietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Jau dvidešimt ketverius metus nekinta ir pagrindinis jo tikslas - pastebėti tuos, kurių ūkiai pastaraisiais metais yra padarę didžiausią pažangą. Pasak organizatorių, laimėtojais tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai, kurie, siekdami geresnių veiklos rezultatų, dažniausiai aktyviai naudojasi įvairiomis investicinėmis Kaimo plėtros priemonėmis.

„Metų ūkio“ konkursas - ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas. Kitąmet jis vyks 25 kartą

„Konkurso reikalingumas yra pagrįstas visuotine nauda Lietuvos žemdirbiams, nes skatina ūkininkus kelti kvalifikaciją, gerinti rezultatus", - pastebėjo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas

LŪS pirmininkas dėkojo ūkininkams, kad, nepaisant ekstremalių situacijų, sektorius gyvuoja. „Net ir tokiomis sąlygomis ūkininkai padeda kaimo bendruomenėms, mokykloms, tad neatsakinga lyginti juos su veltėdžiais, kaip kartą išsitarė viena Seimo narė", - sakė J. Talmantas. Atsiliepdamas į raginimą siūlyti idėjas Lietuvai, jis pasiūlė valdžiai nustoti tyčiotis, drabstytis purvais, o pradėti dirbti.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Europoparlamentaras Bronis Ropė kalbėjo, jog būtini greitesni ir efektyvūs sprendimai, kurie sušvelnintų situaciją kaime. Viena iš priežasčių, kad kaime mažėja gyventojų, yra sunkus darbas ir nepakankamos socialinės garantijos.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius kalbėjo apie paradoksalią situaciją, kai žemdirbių atstovų Seime gausu, o ginti žemdirbių interesus yra sudėtingiau negu prieš keliolika metų, kai parlamente buvo tik du žemdirbių atstovai. Jis ragino ūkininkus būti aktyvius ir nesigūžti, kai yra užsipuolami dėl mokesčių.

Anot ministro Broniaus Markausko, mokesčių reforma buvo būtina, ir reikia džiaugtis, kad šioje srityje atsisakyta radikalių sprendimų

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ramino žemdirbius, kad, įsigaliojus mokesčių pakeitimams, gyventojų pajamų mokestį teks mokėti 5100 žemės ūkio subjektų (PVM mokėtojų). Todėl skambinimą pavojaus varpais dėl būsimos mokesčių naštos jis pavadino nepagrįsta panika. Socialinio draudimo mokesčiai bus skaičiuojami nuo pusės pelno, tad mažesnių ūkių tai neturėtų gąsdinti.

Bendrovės „Biržų žemtiekimas" generalinis direktorius Saulius Silickas drąsino ūkininkus nebijoti ryžtingų sprendimų, nes jie veda į pažangą, ir pasitikėti kaimynais, partneriais, drauge su jais spręsti iškilusius sunkumus

Tarp apdovanotų 120 ūkių vyrauja augalininkystė

Konkurse „Metų ūkis" dalyvavo 455 ūkiai iš 40 savivaldybių, kiekvienoje jų skirta po tris prizines vietas. Aktyviausios buvo Kauno, Rokiškio, Telšių ir Varėnos sav.

Įskaitant sodininkystės, daržininkystės ir gėlininkystės ūkius, tarp laimėtojų šiemet vyrauja augalininkystės ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis, ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 70 augalininkystės, 28 gyvulininkystės ir 22 mišrios specializacijos ūkiai. Septyni ūkiai užsiima bitininkyste, po tris - sodininkyste ir daržininkyste, po vieną - paukštininkyste ir gėlininkyste. Tarp visų laimėtojų yra 13 ekologinių ūkių, iš kurių 8 augina mėsinius gyvulius, 4 yra augalininkystės krypties ir 1 mišrus ūkis.

Netradiciniai tarp laimėtojų yra Skuodo rajono I vietos nugalėtojai - ūkininkai Janina ir Edvardas Karečkai, kurie kartu yra ir Gėsalų ŽŪB vieninteliai pajininkai. Pagal anketoje nurodytus bendrovės duomenis, tai didžiausias mišrios specializacijos ūkis: dirbama 1200 ha žemės, auginama per 1100 galvijų, iš kurių 310 melžiamų karvių.

Antrasis didžiausias pagal dirbamos žemės plotą - augalininkystės krypties Ingos ir Ovidijaus Pečeliūnų ūkis, Panevėžio r., užėmęs I vietą. Ūkininkai įvairias kultūras augina 1150 ha plote.

Anykščių rajono III vietos laimėtojas Justas Petraitis turi 12 ha sodą, o pasinaudojęs ES parama, jis įsirengė modernią sulčių spaudimo liniją. Sodininkyste 14 ha žemės plote užsiima ir Ilona bei Stasys Juozapavičiai, ūkininkaujantys Zarasų r. savivaldybėje, šiemet laimėję III vietą. Be to, Juozapavos k. jie turi įveisę ir juodųjų serbentų uogyną.

Kartu su tėvais Kristina ir Sauliumi Paurais ūkininkaujanti duktė Jonata ir jos vyras Tomas Raudoniai, Kauno r. užėmę II vietą, 200 ha augalininkystės ūkyje užsiima ir gėlininkyste.

Ignalinos r. ūkininkai Ariana ir Giedrius Palenčiai bei Jurbarko r. ūkininkas Giedrius Greičius, savo rajonuose atitinkamai užėmę II vietas, specializuojasi daržininkystėje. Abu šie ūkiai dirba po 50 ha.

Augalininkystės ūkio šeimininkai iš Ignalinos r. sav. Aida ir Juozas Mikštai (I vietos laimėtojai) dirba bene didžiausią žemės plotą nenašių žemių regione - 980 ha. Ūkį J. Mikštas užregistravo 2004 m. vasarą tuo laiku vadintame Dievo pamirštame Didžiasalio krašte, o 2005-aisiais su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašė pirmąją paramos sutartį. Vėliau jų buvo ne viena. Taip su Europos Sąjungos paramos ūkis augo ir modernėjo.

Nuo galvijų, avių iki elnių ir bičių

Gyvulininkystės ūkiuose daugiausia auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai. Didžiausias pagal plotą gyvulininkystės ūkis tarp nominantų yra Anykščių r. - 360 ha. Jo šeimininkai - I vietos nugalėtojai Ligita ir Algis Bukauskai, kurie augina 250 mėsinių galvijų ir užsiima mėsos perdirbimu. Daugiausia gyvulių laiko Lazdijų r. I vietos laimėtojas Juozas Vainauskas - 260 mėsinių galvijų. Daugiausia melžiamų karvių prižiūri Kupiškio r. I vietos laimėtojai Laimutė ir Laimutis Baltrūnai. Jie melžia 119 karvių. O Elektrėnų sav. I vietos laimėtojai Erika ir Gintautas Migoniai savo ekologiniame mišriame ūkyje augina 150 angusų ir 200 avių.

Penki konkurso nugalėtojai augina avis. Iš jų didžiausią avių bandą - apie 280 avių - laiko Pagėgių sav. III vietos nugalėtoja ekologinio ūkio šeimininkė Laima Aleknavičienė. Ji 25 ha plote taip pat užsiima ir daržininkyste.

Tarp 7 bitininkų daugiausia bičių šeimų (80) turi Anykščių r. sav. ūkininkai Živilė ir Audrius Kustai, šiemet konkurse užėmę II vietą. Jų ūkis šiemet yra mažiausias pagal plotą - 11 ha.

Tarp mišrių ūkių išskirtiniai yra Vilniaus r. I vietos laimėtojai Diana ir Andžejus Liudkevičiai, kurie, dirbdami 25 ha žemės plotą, augina 33 avis, 26 ožkas ir laiko 6 šeimas bičių. Mišraus ūkio šeimininkai, Utenos r. užėmę II vietą, Aušrinė ir Žydrūnas Purviniai vysto sodininkystę, laiko 60 mėsinių galvijų ir turi 58 elnius. Klaipėdos r. I vietos nugalėtojai Tatjana ir Vytautas Gliožeriai laiko apie 300 paukščių.

Tėvų tradicijas tęsia vaikai

Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga šiais metais mini savo veiklos 10-metį. Ta proga jos taryba su rajono konkurso komisija svarstė, kas labiausiai per šiuos metus įsitvirtino jų savivaldybėje. Buvo pripažinta, kad daugelio ūkininkaujančių narių vaikai užaugo padėdami tėvams ūkiuose, vėliau įkūrė savo ūkius - taip vieni kitiems padėdami sėkmingai ūkininkauja bei puoselėja šeimos ūkininkavimo tradiciją.

Kėdainiuose šiemet pirmą vietą laimėjo Aidos ir Jono Talmantų, jų vaikų Ovidijaus Talmanto bei Irmos ir Pauliaus Pikšrių ūkiai. Bendrai šie tėvų ir vaikų ūkiai dirba 1 118 ha, augina žieminius javus bei rapsus, cukrinius runkelius. Kėdainiškiai niekada nesibaidė nei bankų paskolų, nei įsipareigojimų ES fondams, todėl jų ūkiuose įgyvendintas ne vienas europinėmis lėšomis paremtas projektas. Jie ne tik perka pažangią techniką, bet ir taiko šiuolaikines žemdirbystės technologijas. Ūkininkai aria tik naujai įsigytus ar išnuomotus žemės plotus, o likusią žemę įdirba skutikliu su ant jo sumontuota sėjamąja. Tai, kad tėvas Jonas Talmantas gali užsiimti visuomenine veikla (jis - ilgametis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, taip pat šiemet susikūrusios Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos pirmininkas), yra didelis šeimos narių nuopelnas.

Varėnos r. savivaldybėje visi laimėtojai yra tėvų ir vaikų ūkiai. Pirmą vietą užėmę Vytautas ir Dalia Rauloniai su sūnumis Remigijumi ir Justinu 850 ha plote užiima augalininkyste. Antrąją vietą užėmę Rima ir Jonas Kondratavičiai su sūnumi Rimgaudu bei dukra Indre pluša 300 ha ekologiniame augalininkystės ūkyje. O trečios vietos laimėtojai Roma ir Juozas Žėkai su dukra Sigita ūkininkauja mišriame per 100 ha ekologiniame ūkyje, laiko bičių, kiaulių ir galvijų.

O štai Akmenės ir Joniškio r. savivaldybėse tarp laimėtojų yra drauge ūkininkaujančių brolių ir seserų, vieni jų - I vietos laimėtojai Donatas Petraitis bei Daiva Stonienė (Joniškio r.). Brolis su sese derlingose Šiaurės Lietuvos žemėse dirba 500 ha ir augina javus. Akmenės III vietos laimėtojų Grinių ūkyje dirba broliai Sigitas ir Alvydas bei pastarojo žmona Ilona. Jie kartu pluša 130 ha augalininkystės krypties ūkyje.

Konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., dauguma jų vidutiniškai ūkininkauti pradėję nuo 2000 metų. Antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m., jie ūkininkauja nuo 2002-2004 metų.

Tarp 2017 m. konkurso laimėtojų vyriausias yra Raseinių r. Nemakščių žemių 79 m. ūkininkas Mykolas Hofertas, ūkininkauti pradėjęs nuo 1989 m. Konkurse „Metų ūkis" dalyvavo ne kartą, šiemet jo ūkis užėmė III vietą. Jis tvarkosi 240 ha augalininkystės ūkyje ir laiko per 40 bičių šeimų.

Jauniausia konkurso laimėtoja yra šeimos ūkininkavimo tradicijas tęsianti 25 metų Kristina Stirnaitė, Elektrėnų sav. užėmusi III vietą. Aleksandro Stulginskio universitete įgijusi aukštąjį išsilavinimą, K. Stirnaitė savo ūkį įregistravo 2014 m., šiuo metu augina 50 mėsinių galvijų.

Konkurso „Metų ūkis 2017" generalinis rėmėjas - „Swedbank". Pagrindinis rėmėjas - UAB „Biržų žemtiekimas".

MŪ inf.