Jonava. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos susirinkime žemės ūkio ministras pažadėjo prie derybų stalo, kalbant apie pieno kainos dalių paskirstymą, pasisodinti ir prekybininkus.

Kol kas mažai kas tiki, kad tai duos naudos, tačiau tai buvo bene pirmas kartas, kai bent kažkas žada pabandyti su prekybininkais kalbėti apie jiems atitenkančią didžiausią pieno kainos dalį. Tačiau didelio optimizmo nei šis, nei kiti ministro Giedriaus Surplio pažadai tarp pieno gamintojų nesukėlė.

Ir iš kur to optimizmo semtis, kai antradienį vykęs LPGA visuotinis susirinkimas prasidėjo žinia, kad gegužę vėl mažinamos pieno supirkimo kainos. „Džiugios naujienos“, – ironizavo LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Į svarbiausią LPGA metų renginį – visuotinį susirinkimą – turėjo atvykti apie 415 asociacijos narių, tačiau sulaukta tik apie 60. Daugeliui sutrukdė sėjos darbai. Didėja ir ūkininkų neviltis, nes kad ir ką darytum, gyvenimas negerėja, karves jau parduoda ir stambios bendrovės bei ūkininkai. Kvorumui reikėjo daugiau kaip 200 dalyvių, tad planuotas ataskaitinis susirinkimas neįvyko, bet svarbiais klausimais vis tiek pasikalbėta. Karštas diskusijas girdėjo ir susirinkime dalyvavusi Europos pieno tarybos (EMB) viceprezidentė Sieta van Keimpema.

Į visuotinį susirinkimą atvyko tik maža dalis LPGA narių

„Ką daryti?“ – paskelbęs žinias apie toliau mažinamas pieno kainas, į LPGA narius kreipėsi J. Vilionis. Pasiūlyta dar daugiau karvių parduoti, o rudenį blokuoti vieną iš penkių didžiųjų perdirbimo įmonių, kuri mokės mažiausią kainą.

LPGA susirinkime dalyvavo ir karštas diskusijas girdėjoEuropos pieno tarybos (EMB) viceprezidentė Sieta van Keimpema

Dar viena sena problema – tiesioginės išmokos (TI) už hektarus, kurios niekaip nepasiekia ES vidurkio. Šią problemą, pasak J. Vilionio, gali išspręsti tik aukščiausieji valstybės vadovai. „Mes esame visateisiai ES nariai, mums keliamos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitų šalių ūkininkams, tad ir išmokos turi būti tokios pačios. Kodėl mes turime vykdyti tokius pačius gamtosauginius ir kitus reikalavimus, o išmokas gauti mažesnes?“ – jau daugelį metų tuo piktinasi J. Vilionis.

Ministro pažadais ūkininkai netiki

Žemės ūkio ministras G. Surplys pripažįsta, kad pieno sektoriaus situacija sudėtinga. Bet jis tikino, kad pieno paklausa didėja ir toliau turėtų didėti. Japonija, Kinija, JAE, kitos šalys domisi galimybe importuoti lietuvišką pieną ir miltelius – poreikis lietuviškam pienui egzistuoja.

Kadangi pieno ūkiai kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę, ministro įsitikinimu, reikia turėti ne kelis stambius, bet daugiau vidutinių, taip pat ir smulkių ūkių, kurie gamintų produktus, ne tik žaliavinį pieną. Ragino smulkiuosius naudotis ES parama iki 15 tūkst. Eur pagal supaprastintas paraiškos formas. Priminė ir būtinybę daugiau kooperuotis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys rodė nuoširdų susirūpinimą pieno sektoriaus rūpesčiais, tačiau į ūkininkų širdis prisibelsti nebuvo lengva

Į salėje išgirstą klausimą: „Kaip mums išgyventi?“ G. Surplys atsakė, kad per pastaruosius mėnesius daug dirbo, kad ES parama ūkininkus pasiektų kuo greičiau ir paprasčiau, kad jos kuo daugiau būtų pieno sektoriui, todėl pieno ūkiui skiriami 25 papildomi balai. Jis sakė įsitikinęs, kad jeigu smulkus ūkis, turintis iki 10 karvių, pradėtų pardavinėti produktus tiesiogiai, pasiėmęs ES paramą iki 120 tūkst. Eur, jis tikrai galėtų pakilti iki kitą lygį. Ir ragino suskubti, nes priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paraiškos bus priimamos iki gegužės 3 d. Nors konkurencijos tarp pareiškėjų nėra, ministras pripažino, kad yra tam tikrų sąlygų pareiškėjams, bet „pabandyti galima“.

J. Vilionis kiek atvėsino ministro entuziazmą: „Netikiu perdirbimo cecheliais. Ir pieno automatai nepasiteisino – juk negali mažas ūkininkas konkuruoti su dideliais prekybos centrais.“

„Ką daryti?“ – paskelbęs žinias apie toliau mažinamas pieno kainas, į LPGA narius kreipėsi Jonas Vilionis

Ministras G.Surplys siūlo nesibaiminti naujojo BŽŪP 2021–2027 m. laikotarpio. „Pinigų bus tikrai daugiau“, – sakė jis. Pradiniame Europos Komisijos pasiūlyme Lietuvai ir dar keturioms ES valstybėms parašyta, kad parama žemės ūkiui didėja, TI bus skirta 600 mln. Eur daugiau. „Jų skaičiavimu, bus sąžininga, jeigu Lietuvos ūkininkams tiesioginės išmokos didės po 2 Eur/ha per metus. Sakėme nejuokinti, nes dabar lietuvis ūkininkas gauna 2, o kartais 3 kartus mažiau už hektarą negu vokietis, olandas, danas, graikas ir kitų ES šalių ūkininkas. Bandome visais būdais įtikinti, kad mums reikėtų mokėti daugiau“, – sunkias derybas dėl TI suvienodinimo priminė žemės ūkio ministras.

Kalbėdamas dėl vadinamojo Pieno įstatymo pakeitimo, jis žadėjo, kad bus skaidresnė kainodara. Ministras teigia išgirdęs ir LPGA priekaištus, kad šis įstatymas, jeigu jame nebus apibrėžta prekybininkų dalis, yra niekinis. „Faktas aiškus – valstybė reguliuoti kainų negali. Bet pasikeitus Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovams, direktore tapus Rūtai Vainienei, mes galime bandyti su ja pasišnekėti apie trišalį susitarimą tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tik R. Vainienė iškart įspėjo, kad tokiam susitarimui reikės Konkurencijos tarybos leidimo“, – apie pirmuosius derybų su prekybininkais žingsnius kalbėjo G. Surplys. Todėl jis siūlo trumpam atidėti Pieno įstatymo keitimo priėmimą ir pabandyti išsiaiškinti galimybę pasirašyti trišalį susitarimą dėl sąžiningesnės kainodaros.

Paliesta dar viena labai skausminga žemės ūkiui tema – sausra. Ministras primygtinai ragina turintiems pasėlius juos drausti. Draudimo mechanizmas neva supaprastintas, padidinta valstybės įmoka, kuri sudaro 70 proc., palengvintos draudimo išmokėjimo sąlygos. „Aišku, dabar, kur neišlindę pasėliai, net apdrausti neįmanoma. Bet tai vienintelis sprendimas, kuris gali padėti ginantis nuo klimato veiksnių“, – kalbėjo G. Surplys, pabrėžęs, kad EK už sausrą niekam neskiria paramos – tai draudiminis įvykis.

Žemės ūkio ministerija iš savų resursų kompensacijoms už sausras vasarą skirs 8,5 mln. Eur (vietoje anksčiau žadėtų 7 mln.), o iki metų pabaigos Finansų ministerija įpareigota surasti valstybės biudžete galimybių skirti dar maždaug tiek pat. Kalbama apie maždaug apie 15 mln. Eur paramą. Ar tokie Vyriausybės pažadai nėra LR Prezidento rinkimų triukas? Bent jau ūkininkai už šiuos pažadus nepuolė dėkoti. Priešingai – iš salės pasigirdo priekaištai, raginimai ne skirti išmaldą (už gyvulį ta parama sudarytų 7 Eur), o padėti gauti teisingą kainą už pieną ir „nereikės jokių paramų“. Ir kai ministras dar kartą pabrėžė pieno ūkių perspektyvą, dauguma šaukė, kad nemato tos perspektyvos. „Viskas brangsta, už grūdus nemoka, o pienas pinga“, – tokia dalyvavusių LPGA narių reziumė.

Į ministro žodžius, kad valstybė negali reguliuoti kainų, ūkininkai replikavo, kad tegul nereguliuoja, bet tegul ir neleidžia skriausti pieno gamintojų, reikalavo pažaboti perdirbėjų ir prekybininkų savivalę, kad jie pradėtų gerbti ūkininkus kaip lygiaverčius partnerius. Ministras dar kartą pažadėjo sėsti prie stalo su prekybininkais ir ieškoti galimo susitarimo. Tik priminė – kai buvo idėja prekybininkų antkainį riboti iki 10 proc., Konkurencijos taryba „sudirbo“ ją visiškai. „Bet mes bandysime rasti formulę“, – pažadėjo ministras. LPGA tarybos narys, Pauliukų ŽŪB pirmininkas Andrejus Štombergas ragino ieškoti tokio susitarimo, kuriam nereikėtų Konkurencijos tarybos įsikišimo: „Juk mums reikia ne kainą nustatyti, bet kainos santykį tarp trijų šalių.“

Baigdamas susirinkimą J. Vilionis mestelėjo akmenuką ir į pačių ūkininkų daržą. „Visi kartu turime spręsti savo ateitį. Šiandien salė turėjo būti pilna, kaip 2016 metais (tuomet dalyvavo per tūkstantį ūkininkų – red. past.). Kiek galima laukti, kol kiti už tave padarys ir nuspręs? Niekas be mūsų pačių mums nepadės“, – kalbėjo LPGA prezidentas, raginęs ūkininkus būti aktyviais, o ne pasyviais savo likimo kalviais.

MŪ inf.