Netikėtos emocijos ir susikirtimai eiliniame ŽŪR suvažiavime
2019-04-26

Kaunas. Jei priimti už gryną pinigą Žemės ūkio rūmų pirmininko žodžius, tai žemdirbių savivalda atlieka net ir ministerijos darbą diplomatijos srityje.

„Kartais Rūmai, dalyvaudami susitikimuose su užsienio šalių žemės ūkio ministrais, perima Žemės ūkio ministerijos pozicijas. Papildome kai kurias ministerijos eilutes, pavyzdžiui, kiaulių maro atveju Lenkijoje sugebėjome užgesinti kylantį politinį karą tarp valstybių“, – gyrėsi nuveiktais darbais Žemės ūkio rūmų suvažiavime Rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Atsiskaitydamas už vienų metų vadovavimą Žemės ūkio rūmams, pirmininkas pavadino juos vienintele realia visatelkiančia žemdirbių savivaldos organizacija, o Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio ministerijos santykius – šeimyniniais.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Atidarant suvažiavimą dalyvavo 33 organizacijų atstovai (ŽŪR vienija 41 organizaciją). A. Svitojus apgailestavo, kad kai kurios organizacijos pernai pasitraukė iš Rūmų. „Vyksta susikratymas. Trys išėjo, bet atėjo trys labai svarbios organizacijos: vynuogininkų, nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų ir vidutinių pieno gamintojų asociacijos. Girdėjau, kad bendrovių asociacija blogai jaučiasi išėjusi, nori grįžti. Gal ir grįš...“, – sakė ŽŪR vadovas.

Savo teiginį apie vis augantį Rūmų vaidmenį A. Svitojus argumentavo ir iš Seimo pirmininko išgirsta nuomone, kad Žemės ūkio rūmai galėtų priglausti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą, perimdami koordinavimo funkcijas.

Prisiminęs Briuselyje organizuotą protesto akciją, A. Svitojus aukščiau kitų Baltijos šalių žemdirbių kėlė lietuvių patirtį ir išmintį, kuri šaknimis siekianti Žalgirio pergalę. „Estai maži, latviai lėti, lietuviai stipriausi, turi patirties ir išminties“, – dalijosi A. Svitojus.

Pasigedo ministro

ŽŪR suvažiavime dalyvavo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis pasigedo suvažiavime žemės ūkio ministro, vertindamas jo nedalyvavimą kaip nederamą požiūrį į žemdirbių problemų aptarimą.

V. Juodsnukis perskaitė probleminių klausimų sąrašą, kuriame – nekontroliuojamas žemių supirkimas apeinant įstatymus, didelė socialinė atskirtis kaime, kaimų nykimas, draudimo sistemos klimato kaitos sukeltiems nuostoliams kompensuoti nebuvimas, būtinybė stiprinti vidutinių ūkininkių sluoksnį ir kt.

„Tai, kad Žemės ūkio rūmų suvažiavime nedalyvauja ministras, rodo jo požiūrį. Ministras ir ministerijos darbuotojai turi suvokti, kad galimybė išklausyti visus žemdirbius yra vertybė. Labai keista, kad nerandama laiko išklausyti“, – priekaištavo V. Juodsnukis.

Ginti žemės ūkio ministro stojo viceministras V. Griciūnas. „Aš ministro ausys ir burna. Tikriausiai niekad nebūsiu ministru, nes ir jūs nenorėtumėte, kad juo būčiau. Mano požiūris aštrus. Norėčiau užstoti  ministrą. Jis užimtas, todėl negalėjo, bet prašymus girdi, duoda nurodymus“, – ministro nedalyvavimą aiškino pavaduotojas.

Netrukus jis išdėstė ir savo kritišką požiūrį į Žemės ūkio rūmų keliamas problemas. „Aš pasigendu konstruktyvaus santykio. Iki šios dienos daugiausia buvo vien reikalavimai, norai ir poreikiai. Kai pradėsime kitaip šnekėti, bus matyti... Buvo paminėti ES pinigai. Ar valdžia duos tuos 5 mlrd. eurų, kurių reikalaujate, ar neduos? Valdžia jau davė kiekvienam periodui po 5 mlrd. Tai kur tie pinigai? Tie  pinigai yra duoti jums. Tai kur tie pinigai? Kur juos padėjot, kaip juos išleidot? Išleidote jūs, Lietuvos žmonės. Nuo to, kaip leidžiame pinigus, priklauso, kokia bus socialinė padėtis. Yra įstatymai, reikalavimai, bet reikia pradėti nuo savęs. Kai kurie žmonės išvažiavo iš kaimo todėl, kad kai kurie ūkininkai, verslininkai nemokėjo savo darbuotojams atlyginimų“, – kalbėjo V. Griciūnas.

Reaguodamas į pastabą, kad ministerija turėtų aktyviau derėtis dėl didesnių išmokų, viceministras V. Griciūnas (nuotr.) replikavo:

„Jūs sakote, kad reikia didesnių išmokų! O kodėl jų reikia didesnių? Turiu paprastą  sprendimo būdą, bet jums nepatiks. Nuimkime visas tiesiogines išmokas visoje Europos Sąjungoje, atiduokime pinigus kaimo plėtrai, tada nereikės plėšti dirvonų, nereikės hektarų... Kuo daugiau hektarų, tuo daugiau pinigų... Gal vis dėlto reikia kurti pridėtinę vertę, apie kurią visi kalbame. Jeigu jūs pradėsite sakyti, kad nereikia tiesioginių išmokų (o ne kuo didesnių išmokų), tada galbūt mes kitaip ir pažiūrėtume... Vienas vokiečių politikas pasiūlė visiems ES žemdirbiams suvienodinti išmokas iki 100 Eur už ha. Tai sprendimo būdas. Dėl būsimų išmokų sunku kažką žadėti, nes nėra žinoma, koks bus biudžetas... Kyla problemų dėl to, apie ką diskutuojame ir dėl ko reikėtų derėtis.“

Siūlė griauti sistemą

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio kalba suvažiavime buvo emocingiausia. Vėliau kažkuris iš ŽŪR vadovų įvertino pasisakymą, kaip vertą būsimo žemės ūkio ministro.

Pasak S. Daniulio, žmonės iš kaimo išvažiuoja todėl, kad „jie laikomi varguoliais ir murziais“. „Kalbame apie dvigubą smulkių ūkininkų apmokestinimą... Vidai (kreipėsi į V. Juodsnukį – red past.), tu niekada nepalieti šios temos. Smulkūs ūkininkai, kurie dirba papildomus darbus, dukart sumoka „Sodrai“, bet apie tai visi tyli. Visiems gerai, atseit, solidarumo mokestis. Iš ko? Iš varguolių? Geltoni autobusiukai išvežė vaikus iš kaimo. Stebimės, kur žmonės dingo? Išvažiavo paskui vaikus. Dabar norime, kad varguoliai sukurtų pridėtinę vertę.

Kalba Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis

Gaminant žaliavą pridėtinė vertė nekuriama. Grūdininkas vieną kartą pardavė žaliavą, tad kam jam gaminti antrą kartą? Ar jūs, žmonės, skaičiuoti nemokate? Nesvaikim su pridėtinės vertės lozungais, kai parduodame žaliavą iš hektaro!  Nebūtų grūdų eksporto, grūdininkai irgi būtų varguoliai, nes perdirbimo nėra. Kol nesugriausime šitos sistemos, kol neturėsime savo perdirbimo, nieko nebus. Pieno perdirbimo įmonės turi ūkininkams priklausyti. Viceministras klausė, kur nuėjo pinigai? Į perdirbimo įmones...

Kooperatyvams pienininkai moka mažesnę kainą, net kai jie patys atveža pieną į gamyklas. Kur lyderiai, kurie rėktų, šauktų... Lyderiai tyli, nes gauna dviem centais už kilogramą daugiau.

Būtina griauti šitą sistemą, kuri virto pelke, o mes ją prieš kiekvienus rinkimus dažom, puošiam. Reikia kovoti, o ne piešti... Laukiate, kad ateis nauji ministrai? Nauji artistai ateis!

Patys turime ruošti taisykles, o valdžia – apginti reikalavimus Briuselyje. O dabar valdžia mums taisykles kuria. Išsirenkam asilą, o tas asilas kitiems asilams taisykles sukuria. O mes einame ir bambame, kaip blogai... Turime pasakyti valdžiai, ko mums reikia einant į naują finansinį periodą, o jei ne, tuomet su traktoriais prie ministerijos“, – pasisakymą užbaigė S. Daniulis.

Naujos veiklos gairės

Suvažiavimas patvirtino ŽŪR veiklos, finansines ir audito ataskaitas. ŽŪR Taryba aptarė būsimos veiklos gaires. Daugiausia pasiūlymų parengtam planui pateikė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Jis siūlė protingai išnaudoti ŽŪR vykdyto „žaliojo diplomo“ projekto patirtį (šio diplomo turėtojai gaudavo papildomų balų vertinant paramos projektus, nes jų ūkiuose galima buvo atlikti gamybinę praktiką). Anot A. Gaižučio, šį diplomą galima būtų prilyginti sertifikatui, kuris kartu liudytų, kad ūkininkas tvariai ir darniai ūkininkauja.

„Artėjant Prezidento rinkimų datai galima būtų pasiūlyti kandidatams pasirašyti viešą pasižadėjimą paistyti svarbiausių žemdirbių reikalavimų“, - siūlė A. Gaižutis.

„ES žemės ūkio komisaras pažymėjo, kad jei neįrodysime miestiečiams, jog žemės ūkis naudingas, tai būsimasis finansinis periodas bus paskutinis, kai žemės ūkis deramai finansuojamas. Reikia imtis priemonių ir Lietuvoje. Žemės ūkio rūmai galėtų įkurti „Kaimo akademiją“ – miestiečių švietimo centrą, kuris skleistų žinias miestiečiams apie ūkininkavimo  naudą, užtikrintų platų gamintojų ir vartotojų įsitraukimą.

Patys Žemės ūkio rūmai galėtų ir turėtų tapti agroforumu, kuriame vyktų rimtos kokybiškos diskusijos, aktualios visam sektoriui (šiuo metu mes dažniausiai esame svečiai kitų rengiamuose forumuose)“, - pastebėjo A. Gaižutis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ES Aplinkos direktorate gaji nuomonė, jog su aplinkosaugos reikalavimais susijusias paramos lėšas ateityje geriau būtų skirti ne ūkininkams, o aplinkosaugos organizacijoms, kurios pirktų žemę ir vykdytų aplinkosaugos projektus. Todėl, A. Gaižučio manymu, būtina pasiekti, kad Aplinkos ministerija atsisakytų arogancijos, pakeistų savo darbo kultūrą ir įsitrauktų į žemdirbiams aktualių klausimų aptarimą.

S. Daniulis siūlė, kad aptariant ūkininkavimo perspektyvas po 2020 metų būtų numatytas privalomas žemės ūkio srities išsilavinimas asmenims, pradedantiems ūkininkauti. „Neužtenka, kad asmuo gali perimti tėvo ūkį vien todėl, kad dirba tame ūkyje. Būtina bent 3 metų išsilavinimas. To galėtų imtis Žemės ūkio rūmai“, - siūlė ūkininkas.

***

Žemės ūkio rūmų taryba svarstė ir ŽŪR administracijos veiklą. Pritardamas ŽŪR direktoriaus 2018 m. veiklos ataskaitai, ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pasiūlė už gerą darbą skirti direktoriui S. Dimaičiui vieno mėnesio atlyginimo dydžio premiją. Savo ruožtu S. Dimaitis paprašė skirti mėnesio atlyginimo dydžio premiją ŽŪR „finansų bosei“. Taryba abu prašymus patenkino.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai