Kauno r., kovo 30 d. Parodoje „Ką pasėsi" kaip visada gausu naujų pasiūlymų augalininkystės ūkių šeimininkams - nuo sėklų ir sodinukų artėjančiai pavasario sėjai iki modernių auginimo technologijų bei inovatyvių kompiuterinių ūkio valdymo programų. Naudingus ir šiuolaikiškus sprendimus savo ūkiuose gali pritaikyti ir didelių, ir mažų ūkių savininkai.

Žemdirbius, plėtojančius augalininkystės krypties ūkius, turėtų sudominti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų parengta unikali kompiuterinė augalininkystės ūkio valdymo programa, apdovanota parodos medaliu. „Mūsų specialistų parengta kompiuterinė programa bus galimybė ūkininkams tiksliai planuoti darbus, vesti išsamią technologinių išlaidų apskaitą", - sako LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis. Ruošiant programą buvo panaudota kelių tūkstančių LŽŪKT klientų patirtis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų parengta unikali kompiuterinė augalininkystės ūkio valdymo programa buvo apdovanota parodos medaliu. Iš kairės: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė, ASU rektorius Antanas Maziliauskas, LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis ir jo pavaduotojas Saulius Cironka

LŽŪKT vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną didelį šios programos privalumą - programa yra suderinta su visais Lietuvos teisės aktais ir pačiais naujaisiais geros ūkininkavimo praktikos reikalavimais, tad bus didelis pagalbininkas atsiskaitant už pastaruoju metu itin aktualų įvairių kompleksinės paramos reikalavimų įgyvendinimą. Kadangi programa talpinama bendrame serveryje, tai ji gali būti atnaujinama labai operatyviai, o vartotojai iš karto informuojami apie visus pakeitimus.

Įvairaus dydžio augalininkystės ūkiams skirta ūkio valdymo programa padės kaupti ūkio duomenis, valdyti turimas atsargas, planuoti ūkio technologinę veiklą, atlikti plano ir fakto palyginamąją analizę, rengti ataskaitas ūkininkus kontroliuojančioms institucijoms, apskaičiuoti savikainą lauko arba kultūros lygmeniu, įvertinti ūkio veiklos rezultatus.

LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė akcentavo, kad programa yra universali visiems augalininkystės veikla užsiimantiems ūkiams. Ūkininkai jau naudojasi galimybėmis sudaryti tręšimo planus, pildyti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimo žurnalus ir pan.

„Planuojama nuo kitų metų parduoti klientui asmenišką prisijungimą prie programos, taigi, jis galės dirbti savarankiškai. Kol kas rekomenduojama, kad tai būtų bendras žemdirbio ir konsultanto darbas, nes pati programa nieko nereiškia, jei nemoki įvertinti ir interpretuoti duomenų", - aiškina D. Ruzgienė, pridurdama, kad programa pritaikyta būtent auginimo technologijų planavimui, o pagrindinis jos tikslas - užauginti gerą derlių optimaliomis sąnaudomis. „Dirbant su šia programa, ir konsultantas, ir ūkininkas yra apsaugoti nuo bet kokių klaidų", - garantavo D. Ruzgienė. Ateityje planuojama pasiūlyti analogišką programą ir gyvulininkystės ūkiams.

Dėmesys biologinėms priemonėms

Kompanijos „Kustodija" pagrindinis šių metų akcentas - biologija, kitaip tariant ugdomas naujas požiūris į augalininkystės technologijas. Atsigęžiama į pagrindinę žemdirbio darbo priemonę - dirvožemį ir prioritetai teikiami dirvožemį gerinančioms technologijoms. Itin plačiai dirbama su produktais Amalgerol, Terra Sorb Foliar (pastarojo pristatoma nauja kokybinė sudėtis - dviguba koncentracija), kurių veikimo efektas jau pagrįstas ir mūsų šalyje atliktais moksliniais tyrimais.

Šiemet kompanija „Kustodija" organizuoja gerokai daugiau seminarų negu įprastai, nes jaučia didelį jų poreikį iš žemdirbių pusės. „Žemdirbiui dabar reikia konkrečių atsakymų į klausimus - kada, kaip ir kodėl, o ne vien tik reklaminių šūkių. Bet kuriuo atveju mūsų pardavimai paremti profesionaliomis konsultacijomis", - sako bendrovės „Kustodija" pardavimų vadovas Remigijus Peleckis, pridurdamas, kad visos rekomendacijos teikiamos konkrečiam laukui.

Bendrovės „Kustodija" pardavimų vadovas Remigijus Peleckis

Gerinti dirvožemį biologinėmis priemonėmis ragina ir Povilas Drulis, Latvijos įmonės SIA „Bioenergy" augalininkystės skyriaus vadovas. Įmonės pristomas produktas Azofit apdovanotas parodos „Ką pasėsi 2012" aukso medaliu. Azofit - koncentruotas azotą fiksuojančių bakterijų tirpalas, kuris paskleidžiamas į dirvą ir jo pagrindu dirvoje kaupiamas biologinis azotas, kuris yra augalams lengvai prieinamos formos. Tuo pačiu dirvožemyje skatinama mikroorganizmų veikla. Tai Novosibirsko mokslininkų išradimas, ten produktas ir gaminamas.

„Lietuvos žemdirbiams tai puikiai žinomas produktas, jau treti metai rinkoje. Labai džiaugiamės, kad ne tik žemdirbiai, bet ir mokslo institucijos įvertino mūsų pastangas gerinti Lietuvos dirvožemius ir didinti derlių", - aiškina P. Drulis. Produktą Azofit rekomenduojama paskleisti arba kuo anksčiau pavasarį (kviečiuose - iki vėliavinio lapo pasirodymo), arba rudenį purškiant ant ražienų. Produktas gali būti dedamas prie beicų ar purškiamas per lapus - kiekvienam laukui gali būti taikoma skirtinga technologija. Norma - 1 l/ha, jo kaina - apie 50 Lt. 1 litre produkto yra 10 mlrd. bakterijų.

Ekonomiškai pagrįstos auginimo technologijos

Estų kapitalo kompanija „Oilseeds Trade" mūsų šalies rinkoje dirba pusantrų metų, o parodoje „Ką pasėsi" dalyvauja pirmą kartą. „Tikimės pelningų sandorių, kad ir ūkininkai, ir mes liktume patenkinti", - neslėpė kompanijos direktorius Darius Klikūnas. „Oilseeds Trade" superka ir rapsus, ir javus, prekiauja trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis. „Siekiame, kad ūkininkas užaugintų gerą derlių, kurį mes nupirktume. Lietuvoje dirba keturi mūsų vadybininkai, ir nors konkurencija šioje verslo sirtyje didžiulė, bet klientų randama", - sako įmonės direktorius.

Kompanijos „Oilseeds Trade" direktorius Darius Klikūnas

Pasak D. Klikūno, Lietuvoje daug ką reiškia informacija iš lūpų į lūpas: jei viename kaime ką nors parduodi, jaužiūrėk ir kaimynas tą patį užsisako, jei nuperki grūdus, jau ir kito to ūkininko pažįstami savo užaugintą derlių pasiūlo. „Dirbame pagal skandinavišką verslo supratimą, kur svarbiausi principai - konkretumas ir aiškumas. Už produkciją atsiskaitome per 5 dienas", - sėkmingo verslo pagrindą įvardija D. Klikūnas.

Kompanija „Linas Agro" parodos medaliu buvo apdovanoti už žieminių ir vasarinių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių ir žirnių auginimo technologijas. „Džiaugiamės gavę apdovanojimą už mūsų komandinį darbą - šešių komercinių augalų auginimo technologijas, kurios yra visa apimančios: nuo veislės ir sėjos laiko parinkimo iki tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo. Taikomų technoligijų pelningumas pagrindžiamas ekonomiškai", - aiškina kompanijos „Linas Agro" augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis.

„Linas Agro" Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis

Pasak jo, anksčiau klientams buvo siūlomos bendradarbiavimo sutartys, kurios dabar evoliucionavo iki visiškai išbaigtų auginimo technologijų. „Matome, kad ūkininkai tampa vis savarankiškesni, kad komerciniams ūkiams reikia labai konrečių skaičiavimų. Reikia įtikinti žemdirbį, kad finansiškai apsimoka priimti vieną ar kitą sprendimą, tad įvertiname visas sąnaudas ir galimas rizikas. Tuomet ūkininkas gali nuspręsti: verta ar neverta investuoti", - aiškina N. Liukenskis. Technologijos yra tarsi bendrinės gairės, bet kievieną technologiją reikia adaptuoti specifinėms būtent to ūkio ir tų metų sąlygoms. Beje, pasak N. Liukenskio, šiemet apie 90-95 proc. žiemkenčių pasėlių yra peržiemoję puikiai, tad ūkininkai skatinami investuoti į pasėlius, nes piniginė grąža gali būti labai gera.

Daugiau perka žirnių ir kukurūzų sėklos

Vienas svarbiausių artėjančių darbų - vasarinių augalų sėja. Bendrovės „Dotnuvos projektai" sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas sakė, kad pavasarinei sėjai dar turima lubinų, vasarinių rapsų, salyklinių miežių, pašarinių žolių, vejų žolių sėklų. Šiemet jaučiamas didesnis negu įprastai susidomėjimas ankštiniais augalais - žirniais, pupomis. Bendrovė siūlo naują žirnių veislę Respect ir pupas Fuego. „Ūkininkai į sėjomainas greta javų ir rapsų nori įjungti trečiąją grandį, taigi ankštiniai augalai šiuo atveju puikiai išsprendžia sėjomainines problemas", - paaiškina S. Augas ankštinių augalų sėklos poreikio padidėjimą.

Bendrovės „Dotnuvos projektai" Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas

Taip pat jaučiamas išaugęs kukurūzų sėklos pirkimas, būtent tokių veislių, kurios auginamos grūdams. Iš tokių „Dotnuvos projektai" siūlo veisles Ixxes, Chavoxx, Auxxel. „Aišku, sėkos kiekis labai ribotas, jau baigiame išparduoti. Pernai pavasarį buvo jaučiamas vasarinių augalų sėklos trūkumas, atsiradęs dėl to, kad teko atsėti neplanuotai daug iššalusių žiemkenčių pasėlių. Šiemet situacija daug geresnė - žiemkenčiai peržiemojo daug geriau, nėra net ko lyginti su pernai metais. Tai lėmė ir palankesnės iemojimo sąlygos, ir kruopštesnis žiemkenčių veislių pasirinkimas. Tokios įtampos su sėklomis, kokia buvo pernai, šiemet tikrai nėra", - garantavo S. Augas.

Pasėlių draudimo aktualijos

Pasėlių draudimo kompanijos „Vereinigte Hagel Lietuva" vadovas Algimantas Navickas irgi sutinka, kad šiemetinė žiema buvo palyginti gera, pasėliai nukentėjo tik kai kuriuose rajonuose (Kretingalėje, Vikaviškio r., kai kuriose vietovėse Šiaurės Lietuvoje). Tačiau tikresnis vaizdas išryškės tik prasidėjus vegetacijai, taigi, maždaug po 10 dienų jau bus galima įvertinti tikrąją pasėlių būklę.

Pasėlių draudimo kompanijos „Vereinigte Hagel Lietuva" vadovas Algimantas Navickas

Praėjusį rudenį pasėlius draudėsi mažiau žemdirbių negu 2010 m. rudenį, tačiau iš esmės apsidarudė tiek pat žemdirbių kiek 2009 m. - apie 150 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Plotas buvo netgi didenis negu 2009 m. - apie 25 tūkst. ha. Kadangi žieminiai rapsai drausti kartu su javais, tai javai sudarė didesnę dalį apdrasutų plotų: rapsų apdrausta šiek tiek per 6 tūkst. ha. „Rezultatais nesame nusivylę, nes draudimas iš tiesų pabrango. Be abejo, žemdirbiai skaičiavo ir kai kurie nusprendė, kad geriau nusipirkti sėklos, jei pavasarį teiktų atsėti iššalusius pasėlius", - pripažino A. Navickas.

Didelis žemdirbių susidomėjimas yra vasariniu draudimu, kuris, payginti su žieminiu, yra labai pigus. Kai kuriais atvejais pakanka mokėti po 15 Lt/ha. „Dabar jau turime sudarę nemažai sutarčių, kad jų pasėliai būtų apdarusti nuo pirmos sėjos dienos - tarkime, jei liūtis užplaktų pasėlius, kad jie jau būtų apdrausti", - aiškina A. Navickas. Žemdirbiai gali rinktis iš trijų draudimo paketų: kruša-liūtis-audra; kruša-liūtis-audra ir iššalimas; kruša-liūtis-audra-iššalimas ir stichinė sausra.

Dažniausiai renkamasis pigiausias draudimas, apsaugantis nuo trijų rizikų. „Manau, po kelių pastarųjų metų žemdirbiai suprato, kad juokauti su gamta negalima. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse situacija dėl besikeičiančio klimato sąlygų žemdirbystės sektoriui yra nepalanki. Šiais metais iššalo didelė dalis žiemkenčių Vokietijoje, Lenkijoje. Tiesiog raginčiau naudoti tuos apsaugos instrumentus, kurie yra prieinami", - sako A. Navickas. Žemdirbiai drausti pasėlius gali draustis iki gegužės 31 dienos.

MŪ inf.