Vilnius. Europai sukant žaliuoju kursu, mokslo laukia nauji iššūkiai, kurie savo ruožtu atveria ir naujų galimybių. Kokie darbai laukia mokslininkų, diskutuota mokslinėje konferencijoje, skirtoje pažymėti LAMMC 10 metų veiklos sukakčiai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) buvo įkurtas 2010 m. sausio 8 d., sujungus tris institutus – Žemdirbystės (su filialais ir bandymų stotimis), Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų. „10 metų mokslinių tyrimų centrui nėra labai daug. Tačiau tikroji žemės ūkio mokslų istorija žymiai ilgesnė. Mokslo indėlis siekiant dabartinių žmonijos tikslų labai didelis“, – pradėdamas konferenciją sakė LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas.

Konferencijos dalyvius sveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Žemės ūkio, Aplinkos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

Pirmasis LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius priminė, kad žemės ūkio mokslų ištakos siekia daugiau kaip 200 metų, kai 1819 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Žemės ūkio katedra. O kalbėdamas apie LAAMC įkūrimo pradžią jis pabrėžė, kad tuometinis mokslo įstaigų sujungimas buvo padarytas laiku ir jis buvo būtinas. Nors būta įvairių baimių – kad bus sunku suvaldyti tokią didelę struktūrą, kad dominuos stambiausi padaliniai, kad dideli atstumai trukdys bendram institucijų darbui – jos pasirodė nepagrįstos.

„Reformas reikia daryti laiku –nei per anksti, nei per vėlai. Dabar laukia kitos reformos – perėjimas į viešąsias įstaigas. Institucijos infrastruktūra yra labai svarbu, tačiau žmonės yra svarbiausia“, – kalbėjo pirmasis LAMMC direktorius, LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius

Sukūrus LAMMC, pavyko atnaujinti materialinę bazę (ypač per Slėnio Nemunas centrus), pagausėjo svarbiausių mokslininkų darbo rezultatų – leidiniuose su citavimo indeksais straipsnių. Tokių mokslinių publikacijų per 10 metų buvo net 763. Straipsnių bendraautoriai – mokslininkai iš daugybės užsienio šalių: Lenkijos, Latvijos, Estijos, Danijos, Vokietijos, JAV ir kt.

Per 10 metų sukurtos 76 naujos augalų veislės: 52 žemės ūkio augalų, 15 daržo ir 9 sodo. Mokslininkų darbai net kelis kartus buvo įvertinti aukščiausiu apdovanojimu – Lietuvos mokslo premijomis. LAMMC kartu su VDU Žemės ūkio akademija dabar turi 70 doktorantų.

Per 10 metų suorganizuota 21 tarptautinė konferencija ir 60 nacionalinių, per 400 seminarų ir lauko dienų, kartu su partneriais surengtos 8 žemės ūkio technologijų parodos. Aktyviai dalyvauta tarptautiniuose projektuose, bendrauta su ūkio subjektais. tarptautiniuose projektuose, bendrauta su ūkio subjektais.

Lietuvos mokslų akademijoje vyko konferencija „Europos žaliasis kursas: iššūkiais grįstos galimybės agro-miškų mokslui ir verslui“

LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas analizavo, koks turėtų būti mokslininkų vaidmuo Europai įgyvendinant Žaliojo kurso idėjas. Klimatas neabejotinai šyla, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija laikoma viena pagrindinių klimato šiltėjimo priežasčių. Pagal užsibrėžtus įsipareigojimus, jau 2030 m. ŠESD turi sumažėti perpus, o iki 2050 m. Europa turi tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Tam numatytos didelės lėšos – 1 trilijono eurų apimties Klimato bankas, o trečdalis programos „Europos Horizontai“ lėšų bus skiriama būtent neutralumo klimatui tyrimams finansuoti. Jau šį mėnesį startuoja grandiozinis (60 mėn. trukmė, 26 partneriai) tarptautinis dirvožemio tyrimams skirtas projektas, kurio bendras biudžetas siekia 80 mln. eurų, o LAMMC dalis – 1,4 mln. eurų.

„Klimato kaita – tai kartu ir iššūkis, ir galimybės mokslui. Būtinos naujos žinios ir inovacijos“, – kalbėjo LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas

Apie tvarų dirvožemio naudojimą ir efektyvią augalininkystė savo pranešime kalbėjo Žemdirbystės instituto direktorė Žydrė Kadžiulienė. Sumažinti anglies ŠESD emisijas gali anglies sekvestracija dirvožemyje – reikia ieškoti būdų kaip ją padidinti. Emisijas taip pat galima valdyti keičiant azoto srautus agrosistemose.

Sodininkystė ir daržininkystės direktorius Audrius Sasnauskas kalbėjo apie agrobiologinius išteklius ir funkcionaliojo maisto svarbą. Pasaulyje priskaičiuojama apie 350 tūkst. sėklinių augalų rūšių, iš jų 20 tūkst. rūšių – valgomi augalai, bet tik mažiau nei 20 rūšių tiekia apie 90 proc. maisto žmonijai. Kukurūzai, ryžiai, kviečiai ir sojos patenkina 2/3 kalorijų, gaunamų iš augalų. Žemės ūkio produkcija turėtų padidėti 60–110 proc., kad patenkintų dabar nuolat badaujančių 870 mln. žmonių poreikius. Naujos produktyvios ir ligoms atsparios augalų veislės, maisto produktų gamyba be atliekų daug prisidėtų prie alkstančių pamaitinimo.

„Kartais per darbus nelieka laiko pasidžiaugti, kiek daug mes nuveikėme ir sukūrėme“, – kalbėjo SDI direktorius Audrius Sasnauskas, vardindamas mokslo darbuotojų sukurtas naujas sodo ir daržo augalų veisles bei funkcionalius iš vaisių, uogų ir daržovių gaminamus maisto produktus

Miškų instituto direktorius Marius Aleinikovas kalbėjo apie galimus pokyčius miške: dėl šylančio klimato sumažės eglių, padidės mažalapių liepų, klevų, skroblų, gali kilti savaiminių invazinių medžių iš Vakarų ir Pietų Europos antplūdis. Vegetacijos periodas bus ilgesnis, medžių našumas didės ir didesnis medynų prieaugis sugers daugiau anglies dvideginio iš atmosferos. Augs ir energijos, gaunamos iš biomasės, dalis.

Apie biomasės išteklius ir jų indėlį bioekonomikai pasakojo Pasaulio biomasės asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas. Jo nuomone, atsinaujinančios biomasės naudojimas gali padėti spręsti daugybę problemų, nes iškastinio kuro naudojimas laikomas pagrindine klimato kaitos priežastimi.

„Atsinaujinanti bioenergetika sudaro 14 proc. pasaulinės energijos gamybos ir, deja, šis skaičius jau kelerius metus nesikeičia“, – sakė E. Lapinskas. Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios gali būti pavyzdžiu kitoms: jau dabar ne vienas šalies mietas didelę dalį (kai kurie net 100 proc.) šildymui reikalingos energijos generuoja iš biokuro. Tačiau yra šalių, pvz. Kinija ar Indija, kur didžiuliai kiekiai šiaudų tiesiog sukūrenami laukuose (vien Kinijoje kasmet susidaro 834 mln. tonų šiaudų ir jiems prilyginamų augalinių atliekų).

Kaip vieną iš būdų didinti biomasės perdirbimą mūsų šalyje Pasaulio biomasės asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas įvardijo granulių gamybą iš šiaudų ir skystųjų biodegalų (bioetanolio) gamybos plėtrą

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis kalbėjo apie mokslo ir žinių sklaidos sinergijos galimybes inovatyviam žemės ūkiui. „Konsultavimas tampa prekių ir paslaugų paketo dalimi“ – sakė E. Makelis.

Jis priminė laiko patikrintą išmintį: išliks ne tie, kurie yra stipriausi, bet kurie geriausiai prisitaikys. Kad mokslo žinios pasiektų gamybą ir sukurtos inovacijos būtų realiai įdiegtos, būtina kompetentinga informacinė sistema. Reikia skaitmeninių žemės ūkio inovacijų centrų, kurie suteiktų prieigą prie naujausių žinių ir technologijų. Tokia yra nemokama, internetu pasiekiama dvikalbė informacinė sistema TITRIS.

MŪ inf.