Vilnius. Lietuvos mokslų akademijoje šešiolikos šalių mokslininkai diskutuoja, kaip vyksta žalioji transformacija Europos kaimo vietovėse.

Į dvidešimtąją konferenciją Lietuvos sostinėje trečiadienį susirinkę mokslininkai tris dienas dalysis savo regionų patirtimis, įžvalgomis, pristatys tyrimus.

Renginio organizatoriai – Lietuvos Socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, Lietuvos mokslų akademija, Europos kaimo plėtros tinklas – pabrėžia, kad itin vertinga tai, jog susirenka įvairių disciplinų mokslininkai iš skirtingų šalių. Remiantis jų pranešimais ir diskusijomis tikimasi parengti rekomendacijas efektyviai kaimo plėtros ir žemės ūkio politikai.

Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovės dr. Rasos Melnikienės, Centras (anksčiau – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) daugelį metų yra Europos kaimo plėtros tinklo narys. Šios organizacijos, vienijančios įvairių Europos šalių mokslininkus, konferencija vyksta vis kitoje valstybėje. 

Kaip portalui manoūkis.lt pasakojo dr. R. Melnikienė, mūsų šaliai šis renginys svarbus vien dėl tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo. Į organizatorių kvietimą atsiliepė gausus jų būrys – dalyvauja 40 dalyvių iš 16 šalių, įskaitant ne tik Europą, bet ir Pietų Ameriką. 

„Svarbus renginys. Smagu, kad sugebėjome sutelkti tokius partnerius, dėkoju mus priėmusiai ir dalyvaujančiai Mokslų akademijai – ji ne tik prisidėjo organizuodama, bet yra ir idėjos rėmėja. Jiems taip pat svarbi ši tema. (...)

Mokslininkų bendravimas yra labai svarbus, negalime būti uždari, turime keistis idėjomis – iš to gimsta bendri projektai, tyrimai, įgyjame naujų žinių ir patirčių“, – portalui manoūkis.lt kalbėjo dr. R. Melnikienė.

Europos kaimo plėtros tinklui priklausantys mokslininkai šįkart kaimui ir žemės ūkiui svarbias temas gvildena Lietuvoje

Mokslo svarbą šiandienai pabrėžė ir renginio dalyvius sveikindamas Lietuvos Socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis. Anot jo, sprendžiant globalius iššūkius būtent mokslininkai turi groti pirmuoju smuiku.

„Ne tik todėl, kad sprendimai reikalauja novatoriško požiūrio, bet ir dėl to, kad reikia drąsos siūlyti nepopuliarius sprendimus“, – kalbėjo dr. B. Gruževskis.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Jūras Banys priminė, kad jau buvo fizikos mokslų proveržis, genetika atnešė proveržį medicinoje.

„Manau, kitas proveržis įvyks socialinių mokslų srityje ir mes to laukiame. Nes būtent šie mokslai kaupia ir jau turi labai daug duomenų. (...) Jūs esate socialinių mokslų atstovai, susirinkę į šią kaimo plėtros ir žaliosios ekonomikos konferenciją. Manau, tai labai svarbu, nes nė viena šalis negali būti stipri be kaimo plėtros. Be to, žmonės nori gyventi žalioje, ekologiškoje aplinkoje, (...) tad jūsų diskusijos ir  rezultatai gyvybiškai svarbūs visoms šalims“, – kalbėjo prof. J. Banys, vildamasis, kad konferencijos įžvalgos pasieks šalių vyriausybes ar Europos parlamentą.

Europos kaimo plėtros tinklo prezidentas, Lenkijos mokslų akademijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros instituto Europos integracijos departamento vadovas prof. habil. dr. Pawel‘as Chmielinski‘is (Pavelas Chmielinskis) konferencijos dalyviams priminė, kad skirtingų šalių mokslininkai randa bendrą kalbą, nors tai ne visada pavyksta padaryti politiniu lygiu. Jis taip pat pabrėžė puikų bendradarbiavimą su Lietuvos Socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutu.

„Kartu esame stipresni. Lietuva – labai svarbi mūsų narė ir viena pagrindinių vystant Europos kaimo plėtros tinklą. (...) Labai džiaugiuosi matydamas ne tik ilgamečius mūsų Tinklo kolegas, bet ir naujus veidus iš Lietuvos. Tikiuosi, po konferencijos suprasite, kad ši organizacija ir bendradarbiavimas yra naudingas tiek jums, tiek jūsų organizacijoms ir toliau tai tęsite“, – kalbėjo prof. habil. dr. P. Chmielinski‘is.

Europos kaimo plėtros tinklo vadovas prof. habil. dr. P. Chmielinski‘is džiaugėsi puikiu bendradarbiavimu su Lietuvos mokslininkais

Pasak dr. R. Melnikienės, renginys visų pirma skirtas mokslininkų bendruomenei, jo tikslas – pasidalyti žiniomis, naujausiais tyrimais, idėjomis tarptautiniams projektams, užmegzti kontaktus.

Vis dėlto įvadinėje sesijoje skirta dėmesio ir praktiniams aspektams, savo įžvalgas apie žaliąjį kursą pristatė buvęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas, apie Lietuvos žemės ūkio iššūkius ir sprendimus žaliosios transformacijos fone kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Pasiteiravus dr. R. Melnikienės, kaip jos akimis virsmo fone atrodo Lietuva, ji portalui manoūkis.lt teigė esanti viena iš nedaugelio su politika dirbančių žmonių ir įžvelgiančių proveržį, nors, pavyzdžiui, demografiniai rodikliai nedžiugina.

„Tikrai negalime pasidžiaugti demografiniais rodikliais, dėl to mažėja infrastruktūra – tai objektyvu. Prieš 15 metų ėjome su vėliava sakydami, kad reikia kurti kaime sąlygas gyventi žmonėms, jog jie neemigruotų. Kaip vieną priemonę siūlėme idėją, kad žmonės gyventų kaime kaip antruosiuose namuose, jog atvežtų ten savo pajamas, patirtį ir keistų kaimą, kad būtų miesto ir kaimo sinergija. Jei pirmoji idėja nebuvo įgyvendinta, politikams ir verslo žmonėms neatrodė aktuali, tai antrąją idėją padėjo įgyvendinti koronavirusas“, – teigė dr. R. Melnikienė.

Jos teigimu, regionai dabar labai depopuliavę, laikosi entuziastų, ten gyvenančių ir kuriančių bendruomenes dėka, kita vertus, mokslininkės teigimu, į Lietuvos kaimą atėjo tai, kas gali būti įvardijama kaip socialinės inovacijos – įvairiausi bendruomenių projektai, verslo modeliai, bendradarbiavimo tarp miesto ir kaimo formos.

„Iš esmės kaimas yra transformavęsis. Kiekvienas pokytis turi privalumų ir trūkumų, tad mums reikia priimti tą realybę, nustoti verkti, skųstis, džiaugtis, kad turime taiką, galime sėkmingai gyventi, išreikšti save, daug ką padaryti dėl savęs ir kitų“, – kalbėjo dr. R. Melnikienė.

Koks sisteminis požiūris į žaliąjį kursą ir kiek tam svarbūs mokslininkai? Tai savo pranešime svarstė prof. habil. dr. P. Chmielinski‘is. Visų pirma jis klausė, ar žaliasis kursas ES tikrai veikia. Anot jo, politikai atsakytų, kad taip, tačiau šiemet Europa kaip niekada pamatė daug protestų, kurie buvo pykčio išraiška dėl transformacijos. Tad panašu, kad dialogas tarp politikos ir visuomenės nebuvo pakankamas.

„Turime rūpintis žmonėmis ir palaikyti dialogą. Kuriame jį tarp politikų, mokslininkų, bet vis dar neužtenka žinių visuomenei, kad suprastų, kodėl ši transformacija reikalinga“, – kalbėjo prof. habil. dr. P. Chmielinski'is.

Antroji problema – kalbama apie bendrąją žemės ūkio politiką ir žaliąjį kursą, tačiau atrodo, kad vyksta dialogas tarp Europos Sąjungos ir ūkininkų, bet ne visos kaimo bendruomenės. Tai žaliajam kursui irgi nepadeda.

Mokslininkas vardijo kylančius kitus iššūkius: klimato kaitą, taršą, bioįvairovės nykimą, geopolitikos ir geoekonomikos pokyčius, o kur dar socialinių konfliktų intensyvėjimas ar ginčai egzistenciniais klausimais. Jis siūlė pasvarstyti, kokią vietą čia turėtų užimti mokslas. 

Tad ar pavyks pasiekti naują susitarimą šalims, ES ir pasauliui? Prof. habil. dr. P. Chmielinski‘is kvietė pagalvoti apie kelis aspektus: skaitmeninimą ir technologijas tiek ūkininkams, tiek visoms kaimo bendruomenėms, bendradarbiavimą ir integraciją (kas galėtų padėti sujungti žinias ir patirtį, kaip užmegzti ryšį mokslininkams ir ūkininkams), koks turėtų būti dirbtinio intelekto vaidmuo. Pasak jo, itin svarbu, kad būtų remiamasi mokslu ir įrodymais.

Konferencijoje mokslininkai pasidalins beveik pusšimčiu pranešimų

Žaliasis kursas, kaimo plėtra, mokslo svarba – šios temos ne kartą paliestos atidarymo plenarinėje sesijoje, o toliau įvairiais aspektais bus nagrinėjamos ir kituose konferencijos pranešimuose, įvairių šalių mokslininkų tyrimuose.