Vilnius. Ar fungicidai vis dar veiksmingai kontroliuoja kviečių septoriozę? Ar pupoms gresia naujos ligos? Kodėl herbicidai prastai veikia dirvines smilguoles? Kaip kovoti su piretroidams atspariais rapsiniais žiedinukais? Kas nutiktų uždraudus glifosatą?

Šiuos klausimus nagrinėjo Šiaurės ir Baltijos šalių mokslininkai kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių veiksmų su atsparumu pesticidams grupės (NORBARAG, „Nordic Baltic Resistance Action Group“) susitikime, kurį organizavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai (LAMMC).

Susitikimo dalyviai pristatė atskirose šalyse ir regionuose atliktų ar vykdomų augalų apsaugos produktų bei skirtingų veikliųjų medžiagų efektyvumo tyrimų duomenis, aptarė kenksmingųjų organizmų plitimo tendencijas, jų daromą žalą, potencialias kylančių grėsmių kontrolės priemones ir praktinius sprendimus, aktualias ūkininkams bei konsultantams..

Renginio dalyviai diskutavo trijose grupėse: fungicidų, herbicidų ir insekticidų.

Kai kurių fungicidų efektyvumas mažėja

Gausiausioje fungicidų grupėje Niels`as Matzen`as iš Aarhus universiteto (Danija) pristatė kviečių lapų septoriozės ir miežių tinkliškosios dryžligės stebėsenos rezultatus Europoje. Pranešėjas patvirtino, kad nuo 2011 m. azolų (DMI veikliųjų medžiagų grupė) efektyvumas Europoje kryptingai mažėja.

Didesnio dėmesio sulaukė kviečių lapų septoriozės sukėlėjas Zymoseptoria tritici. Tiriant pastebėtas itin didelis DMI fungicidams atsparumą lemiančių mutacijų kiekis, taip pat nemažai jų, sukeliančių atsparumą SDHI fungicidų grupei. Ženkliai didesnis mutacijų kiekis išlieka Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. O Lietuvoje nerimą gali kelti populiacijų migracija ir didėjantys atsparesnių patogenų kiekiai kaimyninėje Lenkijoje.

Atsparumo fungicidams ekspertas Gerd`aas Stammler`is iš Vokietijos (BASF) supažindino su įvairių ligų sukėlėjų populiacijų jautrumu skirtingų cheminių grupių veikliosioms medžiagoms ir kiek pozityviau apibendrino rezultatus. Nepaisant aptinkamų mutacijų augimo, daugelyje šalių dominuoja žemo/vidutinio atsparumo lygio populiacijos, o SDHI grupės fungicidai vis dar efektyviai kontroliuoja Zymoseptoria tritici. Tačiau daroma prielaida, kad šio patogeno atsparumas Jungtinėje Karalystėje tik augs.

Renginio dalyvius domino azolų efektyvumo prieš Septoria nodorum ir Aspergillus fumigatus tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė Andrea Ficke iš Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO). Juergen`as Derpmann`as („Bayer“) išsamiai supažindino su ilgamečių  tyrimų duomenimis apie bulvių maro sukėlėjo Phytophthora infestans populiacijų pokyčius ir atsparumo situaciją Europoje.

Fungicidų grupės vadovė Katherine A. G. Nielsen iš NIBIO iškėlė Botrytis genties patogenų atsparumo vystymosi problemą pupų pasėliuose. Per NIBIO mokslininkų vykdomą tyrimą nustatytas pupų rudąją demėtligę sukeliančių patogenų B. fabae ir B. cinerea atsparumas fungicidams. Be to, ligos komplekse pirmą kartą rastos dvi naujos sukėlėjų rūšys – B. pseudocinerea ir B.fabiopsis.

Mokslininkės teigimu, didėjantis susidomėjimas pupiniais augalais ir augantys jų plotai gali tik paspartinti jautrumo mažėjimą, reikia toliau stebėti ligą sukeliančių rūšių sudėtį ir jų reakciją į fungicidus.

Vystosi herbicidams atsparios piktžolės

Piktžolių atsparumo herbicidams vystymosi problema taip pat išlieka svarbi, tą parodė ir gausus būrys mokslininkų herbicidų grupėje. Situaciją Lietuvoje apžvelgė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Ona Auškalnienė. Pranešėjos teigimu, nemažėja ūkininkų nusiskundimų dėl prasto kai kurių herbicidų efektyvumo prieš dirvines smilguoles žieminių javų pasėliuose. Atlikti tyrimai parodė, kad ALS inhibitoriai dažnu atveju neužtikrina efektyvios piktžolių kontrolės, ypač jei jų populiacijos gausios. Lietuvoje nustatytas dirvinių smilguolių atsparumas herbicidams.

Vis plačiau aptinkamos žieminių javų laukuose ir sunkiai kontroliuojamos piktžolės – peliniai pašiaušėliai. Anksčiau jų būdavo sunkių dirvų regionuose, o dabar arealas išsiplėtė.

Kolegė iš Norvegijos Kirsten S. Tørresen pristatė pranešimą apie ekspess metodo kūrimą piktžolių atsparumo herbicidams greitam nustatymui lauke. Pirmieji rezultatai teikia vilčių, kad kai kurioms preparatų grupėms atsparumą nustatyti pavyks. Metodas paremtas chlorofilo pokyčių įvertinimu augaluose po purškimo.

Mette`as Sønderskov`as iš Aarhus universiteto kalbėjo apie vienmečių miglių atsparumą herbicidams įvairiuose Danijos regionuose. Situacija, ypač kukurūzų pasėliuose, gana komplikuota. Danijoje auginama daug miglinių žolių sėklinių pasėlių, todėl vienaskilčių piktžolių populiacijos yra gausios, susidaro didelė rizika atsparumo herbicidams atsiradimui. Buvo pristatytas naujas herbicidas miglinių piktžolių kontrolei žieminių javų pasėliuose.

Herbicidų sekcijos vadovas Alexander`is Menegat`as susirinkimą baigė pristatymu apie  skirtingų pelinio pašiaušėlio kontrolės strategijų palyginimo tyrimą. Ši piktžolė vis dažnesnė ir Lietuvos laukuose.  

Rapsinių žiedinukų atsparumas insekticidams išaugo

Insekticidų grupė buvo mažiausia, tačiau aktyvios diskusijos pirmąją susitikimo dieną truko ilgiausiai. Buvo pristatyti keli svarbūs tyrimai ir aktualijos kenkėjų atsparumo tema.

LAMMC ŽI mokslininkas dr. Mohammad`as Almogdad`as pristatė tyrimą apie rapsinių žiedinukų atsparumą piretroidams ir neonikotinoidams Lietuvoje. Šie duomenys gali būti lyginami su taip pat pateiktais ilgamečiais Jarmo Ketola tyrimais Suomijos gamtos išteklių institute (LUKE).

M. Almogdad tyrimų rezultatai patvirtina, kad nuo 2010 m. rapsinių žiedinukų atsparumas piretroidams Lietuvoje reikšmingai išaugo. Didelis atsparumas, ypač Šiaurės Vidurio Lietuvoje, rodo, kad vien piretroidų naudojimas kenkėjų kontrolei nebėra tvari strategija. Tau-fluvalinatas, kuriam kenkėjai anksčiau buvo mažiausiai atsparūs, dabar yra mažiausiai efektyvus piretroidas. Tai dar kartą patvirtina būtinybę taikyti alternatyvias kenkėjų valdymo strategijas.

Vertinant duomenis išryškėjo, kad Lietuvoje rapsinių žiedinukų populiacijos išvystė didesnį atsparumą λ-Cihalotrinui nei Suomijoje. Todėl pasikliauti vien λ-Cihalotrinu jau nebėra tvarus sprendimas efektyviai kovai su šiais kenkėjais.

O situacija Suomijoje rodo, kad λ-Cihalotrinas vis dar yra veiksminga priemonė kenkėjų kontrolei. Iš to daroma prielaida, kad Lietuvos ūkininkams būtina diversifikuoti kenkėjų valdymo strategijas — apimant insekticidų kaitą, necheminius kontrolės metodus ir integruotą kenkėjų valdymą (IPM), siekiant sulėtinti tolesnį atsparumo vystymąsi.

Kas atsitiktų uždraudus glifosatą

Per`as Kudsk`as iš Danijos Aarhus universiteto savo pranešime apžvelgė glifosatų naudojimą Europoje, pristatydamas jų įtaką žemės ūkiui skirtingose šalyse bei tyrimus, vertinančius galimo draudimo ekonominius ir aplinkosauginius padarinius.

Autorius pabrėžė, kad tiek glifosatų, tiek kitų augalų apsaugos produktų naudojimas turi būti tikslingas ir atsakingas. Jis neneigė galimo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms, tačiau atkreipė dėmesį, jog glifosatų poveikį atskirai įvertinti žemės ūkio sistemose, kur naudojama daug skirtingų produktų ir priemonių, yra sudėtinga ar net neįmanoma.

Dabar glifosatai sudaro 33 proc. visų parduodamų herbicidų, o jų vidutinis naudojimas siekia 0,23 kg/ha veikliosios medžiagos. Nelygu augalų rūšis ir šalis, jų naudojimas gali labai skirtis.

Danų atliktas tyrimas parodė, kad glifosato uždraudimas sukeltų 254 mln. eurų nuostolį (apie 118 Eur/ha), apsunkintų (ar padarytų neįmanomą) bearimę žemdirbystę, padidintų kitų augalų apsaugos produktų naudojimą 20 proc., lemtų daugiau nei 6,7 t/ha azoto išsiplovimą iš dirvožemio bei 1 proc. išaugusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Mokslininko teigimu, priimant sprendimus dėl glifosatų naudojimo ar ribojimo, būtina atsižvelgti į platesnį jų poveikį žemės ūkio sistemoms, siekiant išlaikyti tvarumą ir sumažinti neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek žemės ūkio sektoriui.

Pabrėžta bendradarbiavimo svarba

Vilniuje vykusio NORBARAG susitikimo tikslas – ne tik pasikeisti mokslo žiniomis ir ieškoti sprendimų, bet ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant geriau suprasti augalų apsaugos  iššūkius ir numatyti efektyviausias ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių kontrolės strategijas.

NORBARAG tinklo veikla yra svarbi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir žemės ūkio sektoriui, nes padeda užtikrinti tvarų augalų apsaugos produktų naudojimą ir mažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai, o vykstantys ir dar vyksiantys susitikimai parodo, kad žaladarių atsparumo augalų apsaugos produktams problema išlieka aktuali visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

NORBARAG susitikime dalyvavo daugiau nei 70 mokslininkų, konsultantų, agroverslo atstovų ir politikos formuotojų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos.