Biržai. Penktoji specializuota mėsinių galvijų paroda surengta kiek netradiciškai – pirmoji diena skirta žinioms, o antrąją dieną kolegas į savo limuzinų veislės galvijų ūkį (Biržų r.) pakvietė Audrius Stačkūnas.   

Limuzinų veislės klubas buvo parodos globėjas ir iniciatorius, todėl didesnis dėmesys buvo skirtas šiai Lietuvoje populiariausiai mėsinių galvijų veislei.

Iš viso eksponuoti penkių veislių galvijai – limuzinai, aubrakai, angusai, šarolė ir galovėjai. Juos, be ūkio šeimininko, atvežė Jurgita ir Virginijus Stumbriai, Alma ir Mantas Rutkauskai, „Baltos avies kooperatyvas“ ir jo vadovas Gintautas Migonis, Kęstutis Kavaliauskas ir Ričardas Šakickas.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė teigė, kad Vabalninke vykusioje parodoje akcentuotas ne tik mėsinės gyvulininkystės populiarinimas, bet ir ekologija, gyvulių ganymas, laikymo sąlygos.

Penktoji specializuota mėsinių galvijų paroda surengta Audriaus Stačkūno ūkyje Vabalninke

„Didžiuojamės, kad atitinkame ES žaliąjį kursą, užtikriname gyvulių gerovę“, – teigė V. Živatkauskienė, pridūrusi kad tam labai padeda ūkininkų švietimas. Todėl informacijos sklaidai buvo skirta visa pirmoji parodos diena.

Parodos programoje – ūkių lankymas, praktinė ir šviečiamoji veikla

Limuzinų augintojas iš Vabalninko A. Stačkūnas – vienas aktyviausių LMGAGA narių, pažangus ūkininkas. Parodai jis skyrė angarą, iš jo laikinai iškraustęs techniką ir grūdus. Renginio vietą 5–6 vyrai intensyviai rengė savaitę – reikėjo išvalyti, sustatyti gardus, parūpinti biosaugos priemones. Ir kelią patvarkyti reikėjo, kad didelis automobilių srautas be rūpesčių pravažiuotų.

Audrius Stačkūnas ėmėsi sunkios misijos – parengti parodai vietą savo ūkyje ir ją sėkmingai įvykdė. LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pasidžiaugė, kad tokie kaip A. Stačkūno ūkiai užtikrina gyvulių gerovę ir atitinka ES žaliąjį kursą

„Smagu, kad pirmą kartą paroda surengta Šiaurės Lietuvoje, – Audrius tikras savo krašto patriotas. – Renginys, manau, pavyko ir jeigu ne pandemija, žmonių būtų atvažiavę dar daugiau.“

Parodos lankytojams jis parodė tris šeimos nariams priklausančius skirtingų laikymo technologijų ūkius. Tvarte laikomi gyvuliai turi mociono aikštelę. Karvėms žindenėms pašarų maišytuvas–dalytuvas pašarus išpila dukart per savaitę, po to jie tik pristumiami. Pasak A. Stačkūno, gal tai rečiau taikomas šėrimo būdas, bet tikrai nėra naujovė.

Penimų galvijų ūkyje laikoma nuo 60 iki 100 atjunkytų buliukų. Trečiajame ekstensyvaus auginimo ūkyje laikomi hailendai ir danieliai, kurie ganosi durpingoje, nederlingoje žemėje. Ganydamiesi gyvuliai nuskabo visus nereikalingus krūmynus, skatina bioįvairovę ir tuo pačiu mažina emisijas. Jiems įrengtos stoginės, kur gali pasislėpti nuo darganos rudenį ar saulės karštą vasarą.

Audriaus Stačkūno ūkio limuzinų veislės galvijų ferma

Praktinėje parodos dalyje vyko galvijų eksterjero vertinimas, svėrimas, konsultantas-ekspertas iš Estijos Targo Pikkmets‘as (Targo Pikmetsas) mokė išvedžioti buliukus ir paruošti juos parodai. Dėmesio skirta ir šėrimui – analizuoti įvairūs pašarai. Susidomėjimo sulaukė rodytos jautienos išpjaustymo subtilybės.

Ne pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs konsultantas-ekspertas iš Estijos Targo Pikkmets mokė išvedžioti buliukus 

Pirmą kartą vyko ir galvijų kirpimas – kaip nukirpti jaučio nugaros kailį rodė V. Stumbrys. Pasirodo, tai verta daryti dėl kelių priežasčių – užtikrinama kailio higiena (apsaugo nuo plaukagraužių ir kitų parazitų), gerai išryškėja nugaros raumenys.

Limuzinų klubo vadovas Virginijus Stumbrys parodoje demonstravo aukštos veislinės vertės galvijus

Gyvai ir nuotoliniu būdu vyko informatyvių paskaitų ciklas, kurias skaitė lektoriai iš Lietuvos bei užsienio. Prancūzijos genetikos įmonės „Interlim“, besirūpinančios limuzinų veislės galvijų veislininkyste departamento vadovas Olivier Rambert‘as (Olivjė Ramberas) pristatė Prancūzijos mėsinių galvijų ūkių tendencijas ir atsakė į Lietuvos ūkininkus klausimus.

Apie šėrimo ypatumus pasakojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

V. Barkauskas: „Paroda pranoko lūkesčius“

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas, pats auginantis limuzinus, išsakė didelį dėkingumą Audriui ir Simonai Stačkūnams, kurie per trumpą laiką sugebėjo parengti vietą parodai ir priimti didelį būrį žmonių.

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas (dešinėje) įteikė parodos šeimininkui Audriui Stačkūnui simbolinį sėkmę nešantį varpą

„Paroda pranoko lūkesčius“, – teigė V. Barkauskas. Algirdiškyje rugsėjį vykstančioje veislinių gyvūnų parodoje eksponuojama daugiau galvijų, bet ten nėra galimybės surengti platesnę šviečiamąją programą. Specializuotoje parodoje ši spraga buvo užpildyta – LMGAGA sugebėjo išnaudoti abiejų parodų privalumus.

„Žinome, kuria linkme turime eiti ir kasmet žengiame žingsnį į priekį. Asociacijos narių gretos plečiasi – mėsinių galvijų šalyje daugėja, todėl reikia ir daugiau specialistų, ir žinių. Paroda mums parodo kryptį“, – kalbėjo V. Barkauskas.

Asociacija apsisprendė parengti profesionalų galvijų išvedžiotoją, didinti eksterjero vertintojų gretas, kad kuo greičiau gerėtų bandų kokybė. Beje, Asociacijos prezidentas viliasi, kad paroda paskatins dvejojančius atnaujinti savo bandas pirkti veislinius galvijus, pasinaudojant parama, nes gali būti, kad kitais metais tai bus paskutinė galimybė: „Nežinome, ar naujuoju BŽŪP laikotarpiu dar bus skiriama parama veisliniams įsigyti, todėl kitais metais bus organizuojami du šaukimai.“

Mėsinių galvijų augintojai parodoje nemažai tarpusavyje diskutavo dėl dabartiniu laikotarpiu skiriamos minimalios paramos šio sektoriaus ūkių modernizavimui, dėl ekoschemų projekto, kuris mažai patrauklus mėsinių galvijų ūkiams. Augintojų siunčiama žinia valdininkams, kad mėsinė galvijininkystė yra ta gyvulininkystės šaka, kuri didina pievas bei bioįvairovę, galvijus ganant mažiau palankiose ūkininkauti ir saugomose teritorijose, kol kas rezultatų nedavė.  

V. Barkauskas informavo, kad kitais metais Asociacija savo renginį ketina organizuoti tradicinėje parodoje „Ką pasėsi“. „Turime dar daug temų, apie ką kurias reikia kalbėti ir tai tęsime kitais metais“, – kalbėjo LMGAGA prezidentas.

MŪ inf.