Lazdijai. Antroji specializuota mėsinių galvijų paroda, surengta Lazdijų hipodrome, pavyko. Pažiūrėti buvo į ką: įvairių veislių galvijai, jų vertinimas, improvizuotas aukcionas, tarptautinė konferencija, daugybė seminarų ir žemės ūkio technikos ekspozicija užpildė dvi parodos dienas.

Lazdijų hipodromas pasirodė iš tiesų tinkama vieta rengti parodai - didelė erdvė, gera infrastruktūra, puikios sąlygos teoriniams ir praktiniams seminarams vesti. Pirmąją parodos dieną, rugsėjo 8-ąją, trūko nebent šiltesnio ir sausesnio oro, tačiau šeštadienį gamta parodos dalyvius ir lankytojus palepino vasariška šiluma. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) parodą rengė kartu su Žemės ūkio rūmais, taip pat ir Lazdijų r. savivaldybe bei VšĮ Darbo vietų kūrimo fondu.

Antroji specializuota mėsinių galvijų paroda vyko Lazdijų hipodrome

Parodoje eksponuota apie 50 įvairių veislių galvijų, kuriuos atvežė žinomi ir patyrę Lietuvos mėsinių galvijų augintojai. Galvijus vertino tarptautiniai ekspertai: Ivas Jeno (Yves Yehanno) ir Danielis Migelis (Daniel Miquel) iš Prancūzijos bei Sorenas Risas Vesteris (Soren Riis Vester) iš Danijos. Jie taip pat skaitė pranešimus tarptautinėje konferencijoje.

Žemės ūkio rūmų patvirtinta komisija, kurią sudarė veislininkystės specialistai kartu LMGAGA atstovais ir ūkininkais, rinko geriausius parodos gyvulius. Geriausiuoju parodos intensyvaus auginimo buliuku pripažintas „Baltosios avies" kooperatyvo angusų veislės bulius. Šis 17 mėnesių vokiškos linijos bulius sveria 850 kg. Jis gimė 35 kg svorio, priesvoris per dieną nuo gimimo iki atjunkymo (210 d.) siekė 1 046, o iki 365 d. - 1 053 gramus. Manoma, kad Danijoje toks bulius kainuotų apie 4 tūkst. Eur.

Ekstensyvaus auginimo geriausia parodos karve pripažinti ūkininkų Arūno ir Kristinos Martinėlių hailendų veislės karvė. Parodos apdovanojimus taip pat pelnė: Remigijaus Urbanavičiaus angusų veislės bulius (6 metų), Lauros Mišeikienės šarolė veislės telyčia, Manto Rutkausko aubrakų ir Aidyno Zulfijevo angusų veislės buliai.

Specializuotos mėsinių galvijų parodos geriausiuoju intensyvaus auginimo buliuku pripažintas „Baltosios avies" kooperatyvo angusų veislės bulius

Praktiniame seminare LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos lektorius dr. Danielius Starevičius galvijų augintojams ant garsiosios Martinėlių ūkio hailendų veislės našlaitės Sigutės rodė, kaip tvarkyti gyvulių nagas. Su mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos galimybėmis supažindino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistų komanda. LŽŪKT surengė jų stendo lankytojams loteriją, kurioje 4 ūkininkai laimėjo mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos paslaugų.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė ekspertai iš Danijos, Prancūzijos ir Čekijos. Itin didelio susidomėjimo sulaukusius seminarus apie galvijų sveikatingumą vedė LSMU Veterinarijos akademijos lektoriai. Patirtimi dalijosi svečiai iš Čekijos, aubrakų augintojai iš Prancūzijos. Kodėl verta auginti galvijus ant žalienų, aiškino tarptautinio projekto su šveicarais „Baltijos lankų jautiena" koordinatorius Darius Dzekčiorius.

Tarptautinėje konferencijoje ir seminaruose apsilankė nemažai žmonių

Galvijus vertino užsienio specialistai

Galvijų vertinimas buvo vienas įdomiausių parodos akcentų. Prancūzijos šarolė asociacijos atstovas ir šios veislės ekspertas I. Jeno išaiškino, kaip šarolė galvijai vertinami jo šalyje. Pirmiausia nustatoma, ar tai yra mėsinio, parodinio ar mišraus tipo gyvulys. Raumeningumas  Prancūzijoje vertinamas pagal penkias skirtingas vietas (plotis tarp priekinių menčių, nugaros plotis, užpakalinio kumpio apvalumas ir raumens plotis, nugaros raumens storis) ir tai parodo, koks gyvulio tipas. Vertinant eksterjerą nustatomas kaulų dydis, storis, jie turi būti ne per ploni ir ne per stori, ypač užpakalinių kojų, nes turi išlaikyti gyvulio svorį kergimo metu. Taip pat vertinamas kūno ilgis nuo menčių iki klubų, nuo klubakaulio ir sėdinkaulio, tai svarbu telyčioms, nes pagal tai nustatomas veršiavimosi lengvumas. Ekspertas pabrėžė, kad tik 30 proc. savybių gyvulys atsineša genetiškai, o 70 proc. jų lemia šėrimas, priežiūra.

Prancūzai gyvulius vertina procentais (100 proc. yra viršūnė, kai raumeningumas yra dvigubas, o tai retas gyvulys pasiekia). I. Jeno įvertino ūkininkės Eglės Butkienės 15 mėn. buliuką, kuris gimęs svėrė 44 kg, sulaukęs vienų metų - 500 kg. Tai gerai subalansuotas gyvulys, aukščiau vidutinio. Ekspertas skyrė jam 70-75 proc. už raumeningumą ir eksterjerą. Jis įvertino šį buliuką kaip mišraus tipo gyvulį, kuris tinkamas ir produkcijai, ir dukterų gamybai.

Ūkininkės Eglės Butkienės 15 mėn. šarolė buliukas gavo gerus įvertinimus

Įvertintas buvo ir Artūro Sriebaliaus ūkio 17 mėn. šarolė buliukas, kuriam skyrė 80 proc. už raumeningumą ir 60 proc. už eksterjerą.

Aubrakų ekspertas D. Migelis vertino dar vieną šio ūkininko gyvulį - 19 mėn. aubrakų bulių. Tai - nelabai tipingas, nes beragis bulius, žinomo Vokietijos galvijų veisėjo Ernsto Baumerio (Ernst Baumer) eksperimento rezultatas. Beragiai aubrakai jau yra pripažinti aubrakų asociacijos. Ekspertas atkreipė dėmesį į labai ramų gyvulio charakterį, įvertino jį kaip mišraus tipo, su labai gerai išvystyta užpakaline dalimi. Bulius turi gilią krūtinę, tai rodo gerą pašarų konversiją. Minusų įžvelgė dėl nagų, kurios linkusios suktis į vidų. Už raumeningumą skyrė 7 balus, už eksterjerą - 6.  

Vidmanto Rasimo ūkio 20 mėn. angusų buliui už tipą Danijos ekspertas ir eksterjero vertintojas S. R. Vesteris skyrė labai aukštus 8,5 balo (Danijoje yra ir pusiniai balai), už eksterjerą - 7,5, už raumeningumą - 6,5-7 balo (per mažas užpakalinio raumens gylis). Šus bulius gimė 35 kg, 400 d. svėrė 518 kg. Angusams labai svarbu galvos trikampis, tai didele dalimi lemia tipingumą, vertinamas ir kūno ilgis, nugaros tiesumas, plotis, užpakalinio raumens gylis, turi būti subalansuota viršutinė ir apatinė kūno linija, svarbus sėklidžių dydis.

Vidmanto Rasimo ūkio 20 mėn. angusų bulius

Geriausiai buvo įvertintas 17 mėn. rudas angusas, auginamas „Baltosios avies" kooperatyve, kuris vėliau buvo pripažintas ir parodos nugalėtoju. Įspūdingas priesvoris, skerdenos išeiga, eksperto manymu, gali būti per 450 kg. Teisinga gyvulio galvos forma, labai geri kaulai, tik nugaros linija galėtų būti tiesesnė, bet tai yra didelio svorio pasekmė. Įžvelgė kiek per ilgas nagas - galbūt dėl to, kad gyvulys auginamas tvarte. Už eksterjerą ir raumeningumą šiam buliui skirta po 8 balus, o už tipą - 7,5 balai.

Gražų 18 mėn. buliuką demonstravo ir R. Urbanavičius. Gimęs jis svėrė 35 kg, atjunkius - 407 kg, dabar - 800 kg. Bulius turi gilią krūtinę, bet nėra pakankamai platus. Tiesi nugaros linija, subalansuota viršutinė ir apatinė linijos. Tačiau ekspertas įžvelgė trūkumų dėl kojų statymo, kiek per didelė ir buliuko galva. Jis skyrė po 6,5 balo už raumeningumą, eksterjerą ir tipą.

Dar buvo demonstruotas Rasos Babikienės 2 metų hailendų bulius. Pasak dano, labai sunku vertinti hailendų eksterjerą dėl ilgo plauko, bet būtent plaukai ir ragų ilgis yra vieni svarbiausių vertinimo kriterijų. Tai ekstensyvios veislės gyvulys, todėl šis buliukas nėra labai didelis ir raumeningas. Bet hailendai yra vėlyvesnės brandos, buliukai subręsta tik trejų metų. Daugelis šalių hailendus vertina pagal savitą sistemą.

Improvizuotas aukcionas

Šeštadienį parodoje vyko improvizuotas aukcionas. Tai dar nebuvo tas tikrasis aukcionas, kurio laukia ūkininkai, tačiau šiokia tokia repeticija jį galima pavadinti. Jį vedė D. Dzekčiorius ir D. Migelis.

Už pradinę 2,7 tūkst. Eur kainą buvo pasiūlytas vidutinio intensyvumo aubrakų veislės, vokiškos genetikos 17 mėn. buliukas, priklausantis UAB „Agrolina" ir eksperto įvertintas kaip puikus reproduktorius. Už skeletą jam skirta 8 balai, už tipą - 7, už raumeningumą - 6.

Aubrakų veislės buliukas pasiūlytas už pradinę 2,7 tūkst. Eur kainą

Almos Rutkauskienės, taip pat vokiškos linijos aubrakas, gavęs 7 balus už tipą, ir po 6 už raumeningumą ir skeletą, pasiūlytas už 2 tūkst. Eur.

Audriaus Stačkūno 18 mėn. limuzinas, gavęs puikius įvertinimus - 8 už eksterjerą ir po 7 už raumeningumą ir tipą, eksperto teigimu, yra labai geras reproduktorius. Jo pradinė kaina - 2,3 tūkst. Eur.

Jau Lietuvoje gimęs E. Butkienės šarolė 15 mėn. buliukas, turintis prancūziško ir vokiško kraujo ir dabar sveriantis 616 kg, pasiūlytas už pustrečio tūkst. Eur.

Kooperatyvo „Baltoji avis" vadovas Gintautas Migonis siūlė surengti danišką aukcioną dviem savo angusams - kai siūloma kaina mažėja, tačiau kol kas augintojai tam nepasiryžo, nes apie tokį aukcioną tiesiog nėra girdėję.

Parodos vertinimai

Šarolė galvijų augintojas Gytis Sadauskas, nors savo galvijų ir neatvežė, liko patenkintas tuo, ką matė ir išgirdo parodoje. „Buvo ypač įdomūs ir reikalingi seminarai, gavome daug žinių. Ir gyvuliai geri, buvo į ką pažiūrėti. Smagu susitikti su kitais augintojais, pabendrauti, pasidalyti patirtimi. Tokia specializuota paroda tikrai labai reikalinga. Tik, mano nuomone, nereikėtų skaidyti ar beveik vienu metu rengti dviejų parodų", - dėl šią savaitę vyksiančios veislininkystės parodos Algirdiškyje nuomonę išsakė ūkininkas.

Ūkininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena" vadovas Gintaris Petrėnas, daug keliaujantis po užsienio šalis, atvirai sakė, kad mums veislininkystėje dar reikia daug darbo nudirbti, kad užaugintume aukščiausios veislinės vertės gyvulių. Bet tokios parodos ir yra varomoji jėga, juk turime nuo kažko pradėti. „Manau, ir Lietuvoje dar yra labai gerų gyvulių, bet augintojai tiesiog nepasiruošia parodai ir jų neatveža, o ir aukciono reikia. Jeigu ūkininkas žinotų, kad parodoje jo gyvulio kaina gali stipriai užkilti, kitoks ir požiūris būtų. Tokia turėtų būti mūsų ateities vizija", -  

ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas atkreipė dėmesį, kad antrojoje specializuotoje mėsinių galvijų parodoje buvo daugiau elitinių gyvulių, naujų egzotiškų veislių, bet kiekvienas laisvas pasirinkti, ką auginti. „Ir gyvulių kokybė nebloga, daugelis gerai įvertinti, ir galėtų netgi pretenduoti į apdovanojimus užsienyje. Bet pasigedau vieno dalyko - gyvuliams trūksta estetinio paruošimo, mes dar nelabai mokame paruošti juos parodai. Taip, mačiau keletą ir iššukuotų, nuplautų gyvulių - turi rūpėti ir estetinė pusė. Žinoma, tai nėra lengva padaryti, vyksta specialūs mokymai, kaip paruošti gyvulį parodai. Manau, kitas asociacijos žingsnis turėtų būti tokie mokymai, kviečiant patyrusius ūkininkus ir ekspertus iš užsienio. Taip pat ateityje reikia galvoti apie tikrą aukcioną, kuris vyktų pagal visus reikalavimus. Bet reikia tik džiaugtis, kad žmonės parodoje noriai dalyvauja, randa rėmėjų, vietą tokiam renginiui - praktiškai viskas padaryta", - gyrė organizatorius E. Gedgaudas.

Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas einantis Sigitas Dimaitis taip pat liko patenkintas žemdirbių savivaldos surengta paroda. „Niekas mūsų nemokė, kaip ir ką daryti - patys gyvename, dirbame ir mokomės. O tobulėjimui ribų nėra, tad ir mes stengsimės tobulėti. Mėsinių galvijų asociacija - viena iš veiklesnių, susitelkusi, manau, ji eis į priekį", - kalbėjo S. Dimaitis, pridūręs, kad svarbiausias parodos tikslas - veislininkystė, tik gaila, „kad mūsų valstybėje suvokimo apie tai trūksta."

Parodos dalyvius per atidarymą sveikino Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas einantis Sigitas Dimaitis (dešinėje) ir Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas

LMGAGA viceprezidentė Laura Mišeikienė baigiantis parodai kiek lengviau atsikvėpė - renginys pavyko. „Asociacijos taryboje dar neaptarėme parodos, bet, mano asmenine nuomone, paroda buvo gera, pažiūrėti buvo, į ką - gyvuliai tikrai gražūs, kokybiški, nors įkalbėti ūkininkus atvežti į parodą pačius geriausius galvijus nėra lengva. Didžiausią įspūdį man padarė tai, kad seminarai buvo pilni ūkininkų. Vadinasi, pataikėme, palietėme tikrai aktualias temas. Juk veršelių netekimas, gyvulių sveikatingumas yra nesibaigiančios temos", - kalbėjo L. Mišeikienė.

Vienintelis dalykas, ko ji pasigedo parodoje - daugiau pačių asociacijos narių. „Gali būti, kad darbymetis, užsitęsusi javapjūtė, sutrukdė. Gal prie gyvulių paviljono, kur buvo daug žmonių, lankytojų, to nesijautė, bet technikos pardavėjai, turintys daug klientų iš mūsų asociacijos, atkreipė dėmesį, kad jų nebuvo daug", - pastebėjo LMGAGA viceprezidentė.

LMGAGA viceprezidentė Laura Mišeikienė parodoje pasigedo tik daugiau pačių asociacijos narių

L. Mišeikienė tikisi, kad Žemės ūkio ministerija ateityje nemažins paramos parodos organizavimui, nes ji deklaruoja, kad gyvulininkystė yra prioritetinė šaka, o veislininkystė - viso gyvulininkystės sektoriaus pagrindas. „Valstybės parama mums reikalinga, jeigu ji deklaruoja prioritetus, tegul jų laikosi. Juk mūsų renginys skirtas ne tik profesionalams, bet ir visuomenei šviesti, supažindinti su mėsine galvijininkyste. O mūsų gyvuliai auginami ant žalienų, tai yra draugiškas aplinkai ūkininkavimas, gyvuliai sutvarko apleistas pievas, mėsa - be chemijos. Bet mums nėra lengva, nes tvyro nestabilumas. Įstatymai, taisyklės keičiasi, išmokos mažėja, sunku gauti paramą, nėra tęstinumo ir stabilumo. O mes prisiimame įsipareigojimus 5 metams, nežinodami, ar galėsime juos įvykdyti dėl valstybės politikos. Tegul ir valstybė tuomet įsipareigoja 5 metus nekeisti sąlygų. Bent minimalaus stabilumo reikėtų", - išsakė ūkininkų lūkesčius L. Mišeikienė.

O Lazdijų meras Arūnas Margelis mėsinių galvijų augintojus į savo valdas pakvietė ir kitais metais. „Jeigu truks pinigų parodai surengti, vėl atvažiuokite pas mus, pridėsime kiek truks", - nuramino LMGAGA viceprezidentę A. Margelis.

MŪ inf.