Šilutė. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) pirmą kartą surengė teorinį-praktinį galvijų vertinimo seminarą, kurį vedė vienas geriausių šios srities Europos specialistų Torstenas Kirštainas (Torsten Kirstein). Susidomėjimas seminaru pranoko visus lūkesčius.

Veislininkystė - turbūt silpniausia šalies gyvulių augintojų sritis. Pažangūs ūkininkai tai supranta ir, padedami asociacijų, stengiasi gilinti žinias. Tai parodė ir šie LMGAGA surengti dviejų dienų mokymai, į kuriuos vietoje planuotų 30 ūkininkų atvyko 50. O asociacijos pakviestas lektorius T. Kirštainas - visame pasaulyje žinomos Vokietijos įmonės „Masterrind" mėsinių galvijų vertintojas ir aukcionatorius - turėjo, ką pasakyti Lietuvos augintojams. Tarp seminaro dalyvių buvo žinomų mėsinių galvijų augintojų - Remigijus Urbanavičius, Laura Mišeikienė, Virginijus Stumbrys, Vaida Pajarskienė, Gytis Sadauskas, Rasa Babikienė, Andrius Baublys ir kiti, taip pat buvo svečių iš Latvijos.

Vokietijos įmonės „Masterrind" mėsinių galvijų vertintojas ir aukcionatorius Torstenas Kirštainas Lietuvos ūkininkams akcentavo, į ką labiausiai reikia kreipti dėmesį, vertinant gyvulį

Po teorinės dalies ūkininkai kartu su T. Kirštainu dvi dienas važiavo vertinti galvijų į UAB „Šilutės veislininkystės" penėjimo stotį ir į Jono Oželio ūkį. UAB „Šilutės veislininkystėje" Vokietijos specialistas vertino angusų ir galovėjų veislių galvijus. T. Kirštainas akcentavo, kaip vertinti galvijus, į kokius požymius labiausiai reikia kreipti dėmesį.

Seminaras sulaukė didelio mėsinių galvijų augintojų ir specialistų susidomėjimo

Specialistas vertino praėjusių metų balandį-gegužę gimusius galovėjų veislės buliukus. Galovėjų yra trys pagrindinės spalvos, 80 proc. dominuoja juoda. Retas derinys - šokoladinės spalvos apjuostasis galovėjus, jis įvertintas kaip tipiškas apjuostasis, su veislei būdinga galva. Apjuostųjų būna siauresnė ir ilgesnė, vadinamojo kanadinio tipo, o tradiciniam škotiškam tipui būdinga trikampio formos galva. Vertindamas vieną iš apjuostųjų galovėjų  T. Kirštainas atkreipė dėmesį į truputį per mažą jo svorį, o tai priklauso nuo motinos pieningumo. Kasdien iki pirmojo vertinimo jie turėtų priaugti po 700 g, bet galovėjai, kaip ir hailendai, Vokietijoje yra nesveriami, jų veislinės vertės indekse svoris nenaudojamas. Jie sveriami tik kartą po 18 mėn. o veislei atrenkami pagal eksterjerą.

Vertindamas kitą apjuostąjį galovėją ir matydamas nebūdingą šiai veislei galvijo didelį raumeningumą, patyręs gyvulių vertintojas iš Vokietijos net suabejojo, ar tai tikrai grynaveislis galovėjas. Jis įžvelgė ir daugiau trūkumų: balta juosta per daug giliai įlindusi ir į krūtinės ląstą, ir į užpakalinę koją; neturi būti baltų juostelių ties čiurnomis; per šviesi naga, kuri turėtų būti tamsi. Trūkumas ir baltas uodegos galas. „Tai galovėjas, turintis daug spalvos ydų, o tai verčia abejoti, ar tai grynakraujis galovėjas", - teigė T. Kirštainas.

Apjuostajam galovėjui vertintojas turėjo pastabų

Tačiau labai gerai įvertino jo raumeningumą (skyrė 8 balus) ir eksterjerą dėl ilgo liemens ir kojų, įvertindamas 8 balais. O už tipą skyrė tik 4 balus, tai reiškia, kad šis bulius veislinės bandos reproduktoriumi negali būti.   

Pagal tipą ir eksterjerą T. Kirštainas geriausiai įvertino juodą galovėjų. Buliui reproduktoriui svarbu ir sėklidžių dydis, jos turi būti ilgos, atitinkamos formos (aukcionuose dar būna atliekamas spermos gyvybingumo testas). Vertintojas atkreipė augintojų dėmesį į krūtinės ląstos gilumą ir pilvą, nes nuo to priklauso, kaip galvijas žolinius pašarus perverčia į mėsą. Šio juodojo galovėjaus eksterjeras geras, kūnas harmoningas, pečių juosta taisyklinga; veislei tipinga galva. Už tipą skyrė labai aukštą 8 balų įvertinimą, už raumeningumą - 7,8, už eksterjerą - irgi 8. „Tai - perspektyvus reproduktorius", - pagyrė gyvulį vokietis.

Šis galovėjų veislės buliukas - perspektyvus reproduktorius

Jono Oželio ūkyje jis vertino 3 metų šarolė veislės bulių. „Tai - labai geras, tipingas bulius, su šiai veislei būdingu skeletu, harmoningas, ilgo kūno, viršutinė linija tiesi, geras raumeningumas. Labai svarbu, kad gili krūtinė - tai reiškia, kad žolinius pašarus jis labai gerai perverčia į mėsą. Graži priekinė dalis, pečiai. Geras, harmoningas užpakalinės dalies raumeningumas. Geros proporcijos", - vardijo visus buliaus privalumus T. Kirštainas.  

Trūkumų rado nedaug: galbūt galva kiek per ilga, o galinėse kojose įžvelgė mažą defektą - per didelį sąnarį, nors kojas bulius stato gerai. Taigi, vertintojas šiam buliui davė labai gerus balus: už tipą 8, už eksterjerą 8 ir už raumeningumą 8.

Ūkininko Jono Oželio šarolė veislės bulius sulaukė vertintojo pagyrimų

Veislininkystė Lietuvoje į priekį eina labai mažais žingsniukais

Teorinėje dalyje ūkininkai buvo supažindinti su atskirų veislių ypatybėmis, su Vokietijos veislininkystės sistema, sužinojo, kaip apskaičiuojamas gyvulio veislinės vertės indeksas Vokietijoje. Ūkininkams įteiktas tarptautinis sertifikatas, kad išklausė seminarą apie mėsinių galvijų veisimą ir auginimą ir vertinimo ypatybes.

Pasak žinomo mėsinės galvijininkystės specialisto, tarptautinio projekto su šveicarais koordinatoriaus Dariaus Dzekčioriaus, tokių specifinių veislininkystės žinių poreikis yra labai didelis. „Reikia pripažinti, kad mes dar esame sustoję laike, bet turime eiti į priekį", - teigė jis. Lietuvoje taip pat naudojama vokiška vertinimo sistema, deja, jau pasenusi. Vokietijoje į veislinės vertės indeksą įtraukta nepalyginti daugiau duomenų, jį suskaičiuoja programa, tad subjektyvumo nelieka. „Mes įvertiname eksterjerą, ačiū Dievui, pagaliau jau sveriame gyvulius, nors dar neseniai kas sverdavo, o kas ne. Vokietijoje privalomas svėrimas yra du kartus. Jie neturi kontrolinio penėjimo stočių, bet visą dėmesį sutelkia į svėrimą", - aiškino D. Dzekčiorius, kodėl Lietuvos ir Vokietijos veislininkystės pasiekimus skiria didžiulė praraja.  

Mėsinės galvijininkystės specialistas, tarptautinio projekto su šveicarais koordinatorius Darius Dzekčiorius (dešinėje) teigia, kad specifinių veislininkystės žinių ūkininkams labai reikia

Jis mano, kad patys augintojai pirmiausia turi rodyti norą keisti veislinės vertės indekso skaičiavimą, o po to jau reikėtų tikėtis valdininkų, kurie turėtų keisti taisykles, lankstumo. „Aišku, kad tokie dalykai Lietuvoje vyksta lėtai. Be to, tenka pripažinti, kad toli gražu ne visi ūkininkai dar supranta veislininkystės esmę, jiems atrodo nereikalinga svėrimo prievolė, tad veislininkystė Lietuvoje į priekį eina labai mažais žingsniukais, - sakė D. Dzekčiorius. - O Vokietijoje tai yra numatyta veislininkystės direktyvose. Bet jeigu norės išeiti toliau Lietuvos ribų, mūsų ūkininkai turės sekti geriausiais veislininkystės pavyzdžiais."

O pažangių ūkininkų yra, dalis jų ir dalyvavo šiame seminare. Naujovėmis ir pažangiausiais metodais labai domisi jaunieji gyvulių augintojai, kurie seka naujienas internete, kaupia duomenis. Tik bėda, pasak D. Dzekčioriaus, kad nėra galimybių tų duomenų įtraukti į kilmės knygą, veislinės vertės indeksą. „Taigi, darbo laukia daug, nes pažanga eina pernelyg lėtai. Ir net nesame nustatę, kad mūsų prioritetas - veislininkystė", - kalbėjo D. Dzekčiorius.

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė (centre) veislininkystės aktualijas aptarė su viešnia iš Latvijos. Dešinėje - ūkininkai, angusų augintojai Vaida Pajarskienė ir Remigijus Urbanavičius

O LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pažadėjo, kad bendradarbiavimas su T. Kirštainu turės tęsinį - dar vienas papildomas seminaras vyks rudenį, nes šįkart pateko ne visi norintys. Taip pat su jo pagalba ketinama atversti naują puslapį - pradėti rengti aukcionus UAB „Šilutės veislininkystėje", su juo jau preliminariai tariamasi. „Esu matęs, kaip Torstenas veda aukcioną - fantastika", - teigė D. Dzekčiorius. Beje, pas jį mokėsi ir Lietuvoje gerai žinomas Latvijos aukcionų organizatorius Kasparas Adamsas.  

Kitas didžiulis LMGAGA renginys - antroji specializuota mėsinių galvijų paroda, kuri rugsėjo 8-9 d. vyks Lazdijuose.

MŪ inf.