Kaunas. Norint išsaugoti Lietuvos melioracijos turtą, būtina kuo skubiau spręsti melioracijos ūkio nuosavybės ir finansavimo klausimus. Pastarieji metai atskleidė išties prastą, o kai kur ir katastrofišką melioracijos būklę.

Pavienių ūkininkų, bendrovių, melioracijos naudotojų asociacijų pastangos tvarkyti melioracijos ūkį negali būti labai sėkmingos, nes jei šalies mastu problema iš esmės nesprendžiama.

Pasak Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo būklė yra kritiška – daugiau kaip pusės drenažo sistemų uždumblėjimas sudaro daugiau kaip 40 procentų.

Skiriant per metus vidutiniškai po 9,5 mln. eurų, patenkinama vos 17 proc. melioracijos lėšų poreikio. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas sudaro beveik 70 proc., o atskirų statinių grupių net 86 procentus.

Melioracijos problemoms aptarti Žemės ūkio rūmuose surengta konferencija, kurioje dalyvavo žemdirbiai, specialistai, mokslininkai

Kuris fondas efektyviausias

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio žodžiais, melioracijos turtą galima išsaugoti, atnaujinti, kartu užtikrinti tinkamas žemės ūkio plėtros sąlygas tik disponuojant atitinkamais finansiniais ištekliais. Tam gali pasitarnauti respublikinis melioracijos fondas.

K. Sivickis pristatė melioracijos asociacijų, savivaldybių ir respublikinio fondo galimybių palyginimą. Tarkime, kaimynystėje besidarbuojančių žemdirbių įkurta melioracijos naudotojų bendrija norėtų nusausinti 3 tūkst. ha. Mokėdami po 10 eurų nuo hektaro jie sukauptų 30 tūkst. eurų. Įvertinus metines drenažo rekonstravimo apimtis (kai 1 ha kaina – apie 4 tūkst. eurų), jie galėtų nusausinti 7,5 ha (po 20 metų – 150 ha).

Savivaldybių galimybės yra didesnės, bet ribotos. Jei nusausintos žemės plotas savivaldybėje sudaro 51 tūkst. ha, sukaupiama 510 tūkst. eurų, už kuriuos galima būtų rekonstruoti 130 ha melioruotą plotą (visoje Lietuvoje – 6370 ha arba 40-50 projektų).

Respublikinis melioracijos fondas sudaro 2,5 mln. ha, jame galėtų būti sukaupiama 50 mln. eurų (skirtingas įnašų dydis, priklausomai nuo subjekto veiklos ir nuleidžiamo vandens užterštumo). Pridėjus biudžeto lėšas, metinės drenažo rekonstravimo apimtys pasiektų 13 tūkst. ha (apie 100 projektų).

Anot K. Sivickio, valstybės nuosavybės teise priklausantį drenažą ir jo statinius reikėtų perduoti nusausintų žemių savininkams kaip jų žemių priklausinius. Tada apie 67 proc. melioracijos turto vertės tektų privačiai nuosavybei. Tiltus reikėtų atiduoti savivaldybėms kaip kelių statinius; polderius, magistralinius griovius su hidrotechniniais statiniais – valstybei; užtvankas su tvenkiniais, kurie naudojami ne atskiriems subjektais, o visai visuomenei – perduoti valstybei ar savivaldybinėms.

Vieno rajono pavyzdys

Šakių rajone visų nuosavybės formų valdomas 99,2 tūkst. nusausintos žemės plotas. Drenažu nusausinta 92,8 tūkst. ha arba 94 proc. Šakių rajono nusausintų žemių. Beveik visa nusausinta žemė yra žemės ūkio naudmenos, jos sudaro 98,8 tūkst. ha derlingų žemių.

Pagrindiniai melioracijos statiniai, kurie daro įtakos gausiems žemės ūkio produkcijos derliams Šakių rajone, yra: 1239 km magistralinių griovių (nusidėvėjimas 80 proc.), 62,5 tūkst. km drenažo tinklų (nusidėvėjimas 60 proc.), 1540 pralaidų (nusidėvėjimas – 58 proc.), 63 tiltai (nusidėvėjimas 40 proc.), 10 tvenkinių (nusidėvėjimas – 68 procentai).

Pasak Šakių rajono Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Vilhelm Haase, ES lėšomis rajone buvo sukurtos melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Jų pagrindu turėtų kurtis ir kitos asociacijos, kurių turėtų burtis į vieną organizaciją, pavyzdžiui, asociacijų tarybą, kadangi labai svarbu koordinacija ir požiūris į melioracijos ūkį kaip visumą.

Jo manymu, valstybės lėšos turėtų būti skiriamos nuvedamųjų griovių rekonstrukcijai, remontui, priežiūrai. Tiltai turėtų būti perduoti Susisiekimo ministerijai (Kelių direkcijai), nes neskiriant lėšų jų remontui bei rekonstrukcijai labai greitai galima sulaukti avarinių griuvimų. Tvenkiniai, kurie atlieka tik rekreacinę paskirtį, turi atitekti savivaldybių nuosavybėn.

Kalbėdamas apie melioracijos statinių tinkamos priežiūros problemas, V. Haase siūlė, kad visi žemės savininkai, prieš gaudami nuosavybės dokumentus, privalomai išklausytų mokymus apie jų valdomoje žemėje esančias melioracijos sistemas ir jų priežiūrą.

Be to, melioracijos sistemų priežiūros bei remonto darbams atlikti reikalingos technikos įsigijimui turėtų būti taikomos lengvatos kaip žemės ūkio dirbimo technikai įsigyti.

Drėgmės reguliavimo svarba

Konferencijoje dalyvavusios Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkės Inga Adamonytė ir Nijolė Bastienė pristatė dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo projekto rezultatus, kurie atskleidžia melioracijos svarbą ir įtaką derlingumui.

Pasak dr. N. Bastienės, klimato kaitos padarinius (vegetacijos kaitą, sausrų intensyvėjimą, kritulių kiekio pasikeitimą, dažnesnius upių potvynius bei ekstremalius reiškinius) įmanoma sušvelninti taikant naujus sprendimus, vienas iš jų – reguliuojamo drenažo sistemos, kai drenažo konstrukcijos pertvarkomos į reguliuojamo nuotėkio drenažo sistemas. Tokiose sistemose galima reguliuoti gruntinio vandens lygį pagal augalų poreikį ir sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą su drenažo vandeniu.

Reguliuojamas drenažas projektuojamas laukuose, kur jau yra įrengtos požeminės drenažo sistemos. Seniau įrengtos sausinimo sistemos ir daugelis rekonstruojamų/naujai rengiamų gali būti pritaikytos drenažo nuotėkiui reguliuoti.

Dr. Inga Adamonytė demonstravo drėgmės reguliavimo įrangą

Drenažo nuotėkio reguliavimo šuliniai gali būti statomi ant pagrindinio rinktuvo netoli nuo žiočių – melioracijos griovio apsauginėje juostoje arba kelių rinktuvų susijungimo vietose. Jei sausinimo sistemos naujai rekonstruotos, nuotėkio valdymo įrenginius galima rengti esamuose šuliniuose.

Vykdant projektą 2017 m. rudenį ūkininkų ūkiuose buvo įrengta 11 šulinių. Metai buvo šlapi, tad net ir įrengus nuotėkio reguliavimo šulinius drenažas veikė sausinamuoju režimu. Nuotėkis pradėtas reguliuoti 2018 m. kovą-balandžio mėn. Reguliuojamos drenažo sistemos užima nuo 2,25 iki 12,6 ha plotą. Iš viso patvenkta 34,54 ha.

Reguliuojant drenažo nuotėkį 2018 m. gautas vidutiniškai 37 proc. didesnis žieminių kviečių derlingumas, vasarinių miežių – 25 proc., žirnių – 12 proc., pupų – 24 proc.

Didesnis dirvožemio drėgmės kiekis 0,6 m gylyje reguliuotoje drenažo sistemoje buvo stebimas per visą 2018 m. vegetacijos laikotarpį.

Ministerija dar diskutuoja

Konferencijoje dalyvavę žemdirbiai dalijosi patirtimi tvarkant melioracijos sistemas, bet kur kas daugiau kalbėjo apie kliūtis ir problemas. Vienos jų susijusios su aplinkosaugininkų nustatytais ribojimais tvarkant melioracijos griovius-upelius, kitos – su bebrų gyvenamais saugomais plotais, o taip pat melioracijos statiniais miško žemėje ir kt.

Ne vienas nuogąstavo, kad valstybė perduos žemdirbiams melioracijos turtą, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje, bet lėšų tam neskirs.

Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė konferencijoje pasakė, kad Žemės ūkio ministerija tokių tikslų neturi. Šiuo metu diskutuojama apie fondo steigimą. Pozicija bus pristatyta, kai bus priimtas sprendimas.

A. Kalantaitė taip pat informavo, kad su Aplinkos ministerija rengiamas bendras projektas sprendžiant upelių-melioracijos griovių problemą.

MŪ inf.