Raseiniai. Mastitas – viena iš dviejų dažniausių (kartu su nevaisingumu) karvių brokavimo priežasčių. Kaip kovoti su liga? Apie tai pieno gamintojams pasakojo lektorius iš Nyderlandų Mart‘as-Jan‘as Bluemink‘as (Martas Janas Bluminkas).

Konferencijoje „Pieno ūkio efektyvumo didinimas mažinant šiltnamio dujas pieninėje galvijininkystėje“ pieno kokybės konsultantas J.-M. Bluemink‘as skaitė pranešimą tema „Mastitas – mitai ir tikrovė“.

Lektoriaus teigimu, yra keturi geros tešmens sveikatos veiksniai: šėrimas, laikymas, melžimo įranga ir melžimo higiena.

Tačiau apie produktyvumo ir finansinių nuostolių sukeliantį mastitą, būdus jo išvengti sklando ir daug nepagrįstų teiginių.

Problemą žino visi, bet ją sprendžia skirtingai

J.-M. Bluemink‘asvardijo dažniausius mitus apie mastitą:

• su tešmens vilgikliu visos jūsų problemos išnyks (tai nėra sprendimo būdas!);
• naudokite kalkes, kad guoliavietėse Ph būtų didesnis nei 12 – tai sunaikins bakterijas (kad pasiektumėte tokį Ph, 1 kg mėšlo reikia 10 tonų kalkių!);
• jei įrengiate melžimo aikštelę / robotą, daugiau problemų dėl mastito neturėsite (tai iš dalies gali būti tiesa, jeigu prieš tai įranga buvo bloga, bet savaime mastitas neišnyks);
• karves užtrūkinu su antibiotikais, todėl jos neturėtų susirgti tešmens infekcija (žinant bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, antibiotikai gali neveikti);
• paskiepijau karves nuo mastitą sukeliančių bakterijų, todėl daugiau problemų neturėtų kilti (vakcinos veikia ne visus mastito sukėlėjus);
• melžėjai nesupranta, kaip nustatyti mastitą, todėl nėra prasmės tuo rūpintis (yra priemonių nustatyti ir klinikiniam, ir slaptajam mastitui);
• bandoje nėra mastito, visos mano karvės sveikos, nors somatinių ląstelių skaičius (SLS) bandoje didesnis negu 200 000 tūkst./ml (jeigu SLS skaičius siekia 250 tūkst. /ml, vadinasi, 50 proc. bandos serga mastitu).

Yra ir neginčytinų faktų apie mastitą: jis didina naujų infekcijų riziką. Taip pat, jeigu telyčių spenio kanalas trumpesnis negu vidutinis, rizika susirgti mastitu yra tris kartus didesnė. Daug dažniau mastitu serga šviežiapienės ir vyresnės karvės. Riziką didina ir platus spenių kanalo skersmuo bei greitas pieno atidavimas.

Problemų, anot lektoriaus iš Nyderlandų, kyla ir dėl netinkamai susiformavusių keratino kamščių – tik švarūs ir sveiki speniai gali būti tinkamai užsandarinti. „O hiperkeratozė (pažeisti spenių kanalai) gali būti susijusi su melžimo technologija, bet reikia įvertinti, ar tam įtakos turėjo įranga, ar aplinka“, – kalbėjo J.-M. Bluemink‘as.

Kaip nustatyti mastitą?

Pirmasis rodiklis – SLS, pagrindinis pieno kokybės indikatorius. Į infekciją reaguoja ir leukocitai – didėja jų kiekis. Tačiau lektorius pastebėjo, kad leukocitai reaguoja į visus uždegimus ir nebūtinai tai gali būti mastitas.

Didelis limfocitų kiekis rodo lėtinę ligą, o neutrofilai – aktyvią uždegimo formą. Mažesnis kaip 100 tūkst./ml SLS rodo sveiką karvę, didesnis kaip 200 tūkst./ml – bent vieno tešmens ketvirčio uždegimą, didesnis kaip 300 tūkst./ml – ryškų tešmens uždegimą. Makrofagai rodo, kad infekcija baigėsi ir organizmas yra atsparus.

Klinikinio ir slaptojo (subklinikinio) mastito požymiai skirtingi, todėl būtina daryti pieno tyrimus.

Per 50 metų mastito kontrolė bandose pasikeitė iš esmės. 1968 m. 100 karvių per metus tekdavo 121 mastito atvejis (t. y., kiekviena karvė kasmet sirgdavo daugiau kaip vieną kartą) ir pagrindinis sukėlėjas buvo S. aureus, o 2021 m. – jau tik 30 atvejų, o pagrindiniai patogenai – Str. uberis ir E. coli.

Kaip kovoti su mastitu? „Pirmiausia reikia identifikuoti, su kuo kovojate, koks sukėlėjas labiausiai paplitęs ūkyje. Kartą per mėnesį reikia atlikti pieno talpų tyrimą, kad būtų nustatyti patogenai. Kitas svarbus žingsnis – sudaryti prevencinį planą kaip užkirsti kelią mastitui atsirasti, kad nereikėtų kovoti su liga“, – aiškino lektorius.  

Mastitą sukeliantys patogenai skirstomi į infekcinius (Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae, mikoplazma) ir aplinkos (Streptococcus Uberis, E. coli, Klebsiella, koliforminės bakterijos), priklausomai nuo infekcijos šaltinio ir perdavimo būdo.

Infekcinės bakterijos geriausiai jaučiasi tešmenyje, aplinkoje gyvena trumpai. Dažniausiai plinta melžimo metu, bandos įprastai turi didelį SLS ir sukelia slaptąjį mastitą.

Norint išvengti mastito, kurį sukelia infekciniai patogenai, lektorius pirmiausia rekomenduoja nustatyti bandos karves, turinčias didžiausią SLS ir laikytis taisyklės tokias karves gydyti ne daugiau kaip 3 kartus. Šitas karves reikia melžti paskutines ir laikytis higienos bei dezinfekcijos reikalavimų. „Užtrūkindami karves patikrinkite kiekvieną spenį ir dar kartą – prasidėjus laktacijai, kad įsitikintumėte, ar gydymas buvo veiksmingas“, – patarė specialistas iš Nyderlandų.

Aplinkos bakterijos, dažniausiai sukeliančios klinikinį mastitą, geriausiai jaučiasi, aišku, aplinkoje. Tešmenyje jos ilgai neišgyvena, todėl gydymo antibiotikais paprastai nereikia, karvės pasveiksta pačios. Aplinkos bakterijų galima išvengti pagerinus karvių komfortą ir tvarto higieną.

„Veiksmų planas žinomas – nuolat testuoti, nedelsiant gydyti ligą, kasmet tikrinti melžimo įrangą, brokuoti dažnai sergančias karves, dezinfekuoti spenius prieš melžimą ir rūpintis sveiku tešmeniu“, – reziumavo J.-M. Bluemink‘as.

MŪ inf.