Vilnius. Koks bus kitų metų biudžetas žemės ūkiui, kaip vyksta pasirengimas naujam BŽŪP laikotarpiui, kokios atskirų žemės ūkio šakų aktualijos – į šiuos ir kitus klausimus gilinasi į tradicinę kasmetę konferenciją susirinkę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai.

Trečiadienį Vilniuje prasidėjusi konferencija tęsis iki penktadienio, rytoj žemės ūkio bendrovių vadovai, vyr. buhalteriai kartu su valdžios, mokslo institucijų atstovais, politikais diskutuos, kokia yra Lietuvos žemės ūkio ateitis ir kodėl išsivaikšto kaimas.

Konferenciją pradėjęs LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis savo pranešime teigė, kad pastarieji treji metai žemės ūkio produkcijos gamybai buvo sudėtingi, tad „valdžios elgesys su žemdirbiais galėtų ir turėtų būti supratingesnis“.

Anot jo, įtakos turėjo ir vis besikeičiančių žemės ūkio ministrų skirtingas požiūris į sektorių, prekinį ūkį bei apskritai kaimą. O tuo tarpu žemdirbių piniginės tik plonėjo, ypač – dirbančių pieno, sodininkystės sektoriuose ar nederlingose žemėse.

LŽŪBA prezidentas vardijo ir kitus skaudulius: vis dar tebekuriamą sektorinį rizikos fondą, niekaip nepasiekiamą ES tiesioginį išmokų vidurkį, draudžiančius ir baudžiančius, o ne skatinančius gamybą politikų sprendimus.

„Pagrindiniu gerovės šaltiniu buvo ir išliks darbu sukurtos vertybės. Asociacijai ir toliau svarbiausiu uždaviniu liks įrodinėti, kartoti ir siekti, kad būtų mažinamos kliūtys gamybai vystyti, didinti našumą, skatinti techninę pažangą ir racionalesnį išteklių naudojimą, tobulinti precizinį ūkininkavimą. Tik pažangus ūkininkavimas padės išsilaikyti rinkoje, tik tada nebūsime nustumti į pakraščius“, - susirinkusiems kalbėjo P. Puskunigis.

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis savo pranešime pasigedo supratingesnio valdžios elgesio su žemdirbiais

Jis priminė, kad, nors dažnai kaltinama atstovavimu tik stambiesiems, LŽŪBA atsakingai dirba dėl visų žemės ūkio produkcijos gamintojų, aktyviai dalyvaudama Lietuvos žemės ūkio tarybos veikloje ir likdama „priekiniame kovos fronte dėl pamatinių visų Lietuvos žemdirbių reikalavimų“, ypač kai tai susiję su darbų Briuselyje kryptimis ir pobūdžiu.

LŽŪBA vadovas atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio gamintojų laukia nauji iššūkiai, nes ES iki 2030 m. užsibrėžė gerokai mažinti emisijas, o iki 2050 m. pasiekti klimato atžvilgiu neutralią ekonomiką. „Žodžiai „tvarus“ ir „tausojantis“ tampa nebe mados reikalu, bet realybe ir ateityje turės būti naudojami kartu su sąvoka „žemės ūkio produkcijos gamyba“, - akcentus dėliojo P. Puskunigis.

Vis dėlto tokiame fone žemdirbiai turi gaminti daugiau, nes pagal Jungtinių Tautų sutarimą ES, taigi – ir Lietuva, yra įsipareigojusios iki 2030 m. prisidėti prie bado panaikinimo pasaulyje, tačiau kol kas trejus metus iš eilės badaujančiųjų skaičius pasaulyje tik auga. „Todėl kiekvienas žemdirbys turi gaminti daugiau, o valdžia privalo šalinti visas kliūtis ir sudaryti tam visas sąlygas. Kitaip deklaruojami tikslai liks tik tuščiais lozungais“, - gaires brėžė LŽŪBA prezidentas.

Nors siekiai ir tikslai – kilnūs, tačiau realybė rodo kitokius skaičius. Pagal bendrosios produkcijos vertę, tenkančią 1 ha žemės ūkio naudmenų, Lietuvos atsilikimas didėja. Galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turėjo klimato negandos, tačiau tiek estai, tiek latviai atsilikimą mažina. „Ar tai ne ilgalaikės žemės ūkio strategijos neturėjimo pasekmė?..“ - retoriškai klausė P. Puskunigis.

Kalboje jis priminė ir perdirbtos produkcijos, o ne žaliavos eksporto būtinybę, komplikuotą sėjomainą, grėsmę miežių bei cukrinių runkelių išnykimui, kooperacijos – kaip galimybės stiprėti smulkiems ir vidutiniams ūkiams - stoką, gyvulininkystės problemas, „kurioms surašyti ir jaučio odos nepakaktų, nors ir jaučių odas greitai reikės importuoti“... Ir nors dažnai dėl negandų kaltinama Briuselio politika, vis dėlto, P. Puskunigio nuomone, dažniau kaltas ypač nuolankus ES reglamentų vykdymas bėgant visiems priešakyje.

„Valdžios priedermė - užtikrinti žemės ūkio produkcijos tiekimą vartotojams prieinamomis kainomis“, - pabrėžė LŽŪBA vadovas, primindamas, kad to reikalauja ir dešimtmečio sulaukusi Lisabonos sutartis.

ŽŪB „Jotainiai“ vyr. finansininkė Angelė Narbutienė teigė, kad esant dabartinei situacijai verslui sunku ką nors planuoti

Konferencijoje dalyvaujanti Panevėžio r. ŽŪB „Jotainiai“ vyr. finansininkė Angelė Narbutienė sakė, kad šių metų pabaigoje vyraujančios nuotaikos – vidutinės. Ji priminė sunkius trejus metus, juolab, kad „Jotainių“ bendrovė yra atsidūrusi tų gamtinių kataklizmų epicentre.

„Kiekvieną dieną reikia galvoti, mąstyti, skaičiuoti, norint išgyventi. Tai viena. O antra, tos nuotaikos šiandien gal kiek ir pozityvesnės, reikia manyti, kad visos tos taikios kryžių ir traktorių akcijos padarė tam tikrą įtaką mūsų politikams, kurie vis tik atsižvelgė į tai ir šiandien žemdirbiams kuras brangsta minimaliai, minimaliai didėja kiti mokesčiai“, - portalui manoūkis.lt kalbėjo A. Narbutienė.

Jos teigimu, nors įprasta metų gale padiskutuoti apie biudžetą bei kaip bus gyvenama kitais metais, šiandien vargu ar pavyks tai padaryti, nes valstybės biudžeto dar nėra, o naujo BŽŪP laikotarpio - tik paruošiamosios direktyvos.

„Dabar galime tik prognozuoti, kas ir kaip čia bus, kas laukia nuo sausio, nes nieko tikro nežinome. Labai sunku ką nors planuoti į priekį. Verslas iš tiesų kol kas „pakabintas“, - sakė ŽŪB „Jotainiai“ vyr. finansininkė Angelė Narbutienė.

Tuo tarpu ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius buvo kiek optimistiškesnis, teigdamas, kad nors galutinių rezultatų dar nėra, bet jo vadovaujamai bendrovei šie metai kiek geresni nei vidutiniai.

Pasak ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktoriaus Edmundo Adomavičiaus, jei verslas sėkmingai dirbs - pilnas bus ir biudžetas

„Augalininkystė nuvylė, o gyvulininkystėje (mes auginame kiaules) mums pavyko apsisaugoti nuo ligų, kainos šiandien yra gana palankios. Tad sumuojant augalininkystės ir gyvulininkystės rezultatus, jie bus šiek tiek geresni nei vidutiniai. Džiaugtis reikia, kad gyvas, atvažiuoji, pamatai, pasišneki“, - sakė E. Adomavičius.

Kalbėdamas apie kitus metus, jis teigė, kad svarbiausia – sėkminga veikla. „Biudžetas yra kiek mes uždirbsim ir sunešim. O mokesčiai? Duok, Dieve, mums gerai uždirbti, mokesčius gerai atskaitys, bus sklidinas biudžetas ir visi patenkinti“, - kalbėjo žemės ūkio bendrovės vadovas.

Trečiadienį konferencijos dalyviai aptarė planuojamą kitų metų žemės ūkio biudžetą, klausė, kaip rengiamas strateginis 2021-2027 m. BŽŪP planas, diskutavo aplinkosaugos klausimais.

MŪ inf.