Vilnius. Spalio pabaigoje atidėjus Europos Sąjungos šalių narių balsavimą dėl glifosato galiojimo pratęsimo, šalys tikslinasi savo pozicijas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), kaip socialinis partneris, teigia, kad Lietuva turėtų pritarti pozicijai pratęsti glifosato patvirtinimo atnaujinimą 5 metams.

Tokia pozicija priimta penktadienį vykusiame LŽŪBA prezidiumo posėdyje. Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rasa Rimkutė pristatė, kad spalio 25 d. indikacinio balsavimo metu dėl glifosato pratęsimo nebuvo kvalifikuotos daugumos, o spalio 26 d. Europos Komisija pateikė naują siūlymą - patvirtinimo balsavimą penkeriems metams. Dėl pastarojo balsavimas turėtų vykti jau šį ketvirtadienį - lapkričio 9 d.

„Indikacinio balsavimo metu Lietuvos pozicija buvo pritarti, mes pritarėme tam pratęsimui. Šiuo metu, kadangi laikotarpis yra sutrumpintas iki penkių metų, poziciją dar deriname. Mes esame prieš laikotarpio trumpinimą, nes nėra jokių mokslu pagrįstų įrodymų, kad tai yra kancerogenas, tokios pozicijos, galbūt, reikėtų ir laikytis. Tačiau svarstomas ir kitas variantas: galbūt galima būtų susilaikyti, parodant kažkokį lankstumą, jei didžioji dalis šalių narių pritartų penkių metų patvirtinimo atnaujinimui", - kalbėjo R. Rimkutė, pridėdama, kad pateikiant poziciją, bus įrašyta ir socialinių partnerių nuomonė.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rasa Rimkutė pristatė augalų apsaugos aktualijas

VAT direktoriaus pavaduotojai pristačius situaciją, LŽŪBA prezidiumo nariai, po aktyvių diskusijų tiek apie galiojimo pratęsimą, tiek apskritai apie cheminių preparatų naudojimą, bendru sutarimu nusprendė pritarti pozicijai pratęsti patvirtinimo atnaujinimą penkeriems metams.

Tuo tarpu prezidiumo narys Alfredas Bardauskas, ragino ne tik galvoti, kaip spręsti esamą situaciją, bet ir galvoti apie ateitį, bendrai visiems ieškoti išeičių, kad glifosatas nebūtų uždraustas. „Situacija labai paprasta. Visi atvirai pagalvokite - mes pradėjome per daug naudoti. Kažkas mato, skaičiai auga, auga, auga. Aš su šiuo apribojimu padaryčiau visai kitaip. Prisiminkime tuos metus, kai „Roundup" kainavo 54 litus, naudodavom mažas normas, prisipirkdavome klijų, kad tik mažiau... O dabar jis tapo pigesnis už klijus. Visi išloštų, ir tie patys aplinkosaugininkai, jei būtų kaip dyzeliui - įveskite akcizą ir visi iškart nusiramins. Ar yra geriau visai uždrausti, ar mes visiškai neberandame kitų galimybių?", - kalbėjo A. Bardauskas.

R. Rimkutė trumpai pristatė ir situaciją dėl endokrininei sistemai kenkiančių medžiagų. Liepos 4 d. šalys narės kvalifikuota balsų dauguma pritarė projektui, tačiau spalio 4 d. Europos Parlamentas projektą vetavo ir grąžino Europos Komisijai. Pasak R. Rimkutės, kol kas EK daugiau nėra pateikusi jokios informacijos.

Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovė prezidiumo nariams taip pat pristatė planuojamus Augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pakeitimus. „Teisinis reglamentavimas lieka toks, koks buvo. Šiuo metu galioja šešiolikos skilčių žurnalas, planuojama supaprastinti iki šešių", - sakė R. Rimkutė. Jos teigimu, forma jau yra apsvarstyta Žemės ūkio ministerijos darbo grupėje, kuri peržiūri, svarsto ir optimizuoja visus šiuo metu žemės ūkyje naudojamus žurnalus.

LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, asociacijos pozicija buvo atsisakyti ir konkrečių laukų nurodymo, tačiau vis dėl to projekte grafa „Lauko numeris arba objekto adresas" išlieka. R. Rimkutės teigimu, tai svarbu augalų apsaugos produkto atsekamumui, dėl gruntinių vandenų ir bet kokio įvykio. Tiksliai nurodytas žurnale nurodytas konkretus laukas, leistų atsekti, kur buvo panaudotas tam tikras augalų apsaugos produktas.

Supaprastintas Augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalas dar tebederinamas ir nėra patvirtintas.

Posėdyje - ir paramos klausimai

Be kitų klausimų LŽŪBA prezidiumui buvo pristatytos ir Kaimo plėtros programos gairės 2018 metams. ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistės Mildos Jusienės teigimu, kryptys 2018 metams jau yra aiškios ir pristatomos socialiniams partneriams.

„2018 metais planuojame, kad parama bus orientuota į gamybą ir į gamybai būtinų statinių statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą. Taip pat - į įrangos įsigijimą tai veiklai vykdyti. Planuojame daryti du šaukimus. Turėtų būti kovo ir lapkričio mėnesiais. Kiekvienam šaukimui skirti po 25 mln. eurų paramos lėšų", - kalbėjo M. Jusienė.

Jos teigimu, paramos projektams numatytos dvi ribos. Jei investuojama tik į įrangos įsigijimą, paramos dydis negalės viršyti 200 tūkst.eurų. Jei projekte numatyta statyba ir dar bus įsigyjama trūkstama įranga, tokiu atveju paramos dydis jau galės siekti 400 tūkst. eurų.

LŽŪBA prezidiumo posėdžio metu taip pat aptartas žemės ūkio naudmenų deklaravimas ir planuojami pokyčiai bei 2018 m. valstybės biudžeto projektas.

Posėdžio metu priimti ir trys nauji LŽŪBA nariai: UAB „Rovaltra", UAB „Konekesko" bei Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. LŽŪBA šiuo metu vienija daugiau kaip du šimtus žemės ūkio bendrovių, ūkininkų bei žemės ūkio sektoriuje veikiančių įmonių.

MŪ inf.