Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Renginiai
LŽŪBA posėdis: kol vieni kalba, kiti pasipusto padus Papildyta

Pakruojo r. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) išplėstiniame prezidiumo posėdyje aptarti aktualiausi pastarojo meto klausimai, susiję su deklaravimu, sausra, pieno sektoriumi ir Melioracijos fondu. Tiesa, ministras posėdyje nedalyvavo, o keletas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų paliko salę net paprašius perduoti žinutę Ministerijai.

„Tai jūs jau išeinate? Daugiau niekam neįdomi pieno sektoriaus situacija? Gal bent žinutę parneštų tie, kurie dar geba girdėti?“ – nustėro tragišką pieno sektoriaus padėtį ketinusi aptarti ŽŪB „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė, kai prieš jai pradedant kalbėti pakilo keli ŽŪM darbuotojai.

Vis dėlto paaiškinus, kad Ministerijos atstovams priskirti klausimai apie tiesiogines išmokas jau aptarti, šie išėjo iš salės, liko tik viceministrai Egidijus Giedraitis ir Donatas Dudutis.

Bioversija 2024 04 26 m7

Anot O. Puronaitės, pieno sektoriaus situacija yra tragiška, krizė tik gilėja ir veda į neviltį. „Šiemet, palyginti su pernai, 32 proc. sumažėjo vidutinė natūralaus pieno kaina, gamybos savikaina išaugo 36 proc. dėl trąšų, elektros, didelės konkurencijos dėl žemės, kuri užstatoma saulės parkais. Ir tai tinka valdžios žmonėms. Lietuvoje natūralaus pieno kaina, palyginti su ES, yra 20 proc. mažesnė. Kodėl? Aiškus kartelinis susitarimas. Tik aklas ir kurčias gali to nesuvokti“, – daug kartų aptartas problemas priminė O. Puronaitė.

Tačiau šį kartą viskas dar blogiau – kirto dar ir sausra, žolės užaugo 3 kartus mažiau, tad pašarų trūksta. Galvijų augintojai tikisi, kad bus leidžiama šienauti žaliąjį pūdymą, tačiau bent jau kol kas to daryti, E. Giedraičio teigimu, negalima.

„Į klausimą, ar galima šienauti negamybiniuose plotuose, gautas oficialus atsakymas – kol kas ne. Bet ieškome išeičių“, – teigė viceministras.

Neariminė žemdirbystė gerokai viršijo planuotą plotą

Anot pirminius deklaravimo rezultatus pristačiusio ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiojo patarėjo Artiomʼo Volkovʼo, birželio 26 d. duomenimis, deklaravimo tempas šiemet buvo labai panašus kaip ir pernai, o patvirtintų paraiškų plotas sudaro 2,841 mln. ha, kas atitinka 98 proc. pernai deklaruoto ploto (2022 m. – 2,9 mln. ha). Kartu su nepatvirtintomis paraiškomis siekė 2,899 mln. ha – 99,97 proc. praėjusiais metais deklaruoto ploto.

„Svarbu tai, kad plotas, tinkantis bazinėms išmokoms, siekia 2,77 mln. ha, o Strateginiame plane suplanuota skirti 2,73 mln. ha. Po visų patikrų dažniausiai paramai tinkami plotai sumažėja 1–1,5 proc., tad gali būti, kad tiesioginė išmoka mažės labai minimaliai“, – pabrėžė A. Volkovʼas.

Kartu jis pristatė populiariausias ekologines sistemas, kurios gerokai viršijo suplanuotą plotą. Pavyzdžiui, neariminė žemdirbystė sudarė net 248,8 proc., augalų kaita – 207,8 proc., tarpiniai pasėliai – 168,5 proc. suplanuoto ploto.

„Smagu, kad kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“ suveikė ir paskatino ūkininkus dalyvauti.  Nors vokas ir nėra didelis, bet džiugu, kad ūkininkai prašė šių pinigų, nes visą tą voką jiems ir išdalysime“, – sakė E. Giedraitis.

Vis dėlto, pasak LŽŪBA viceprezidento Alfredo Bardausko, to nereikėtų laikyti Ministerijos nuopelnu. „Mumis nepasitiki ir visada kartoja, kad nesilaikome reikalavimų, esame blogiečiai ir pan. Tačiau šiandien atverstos kortos – dėl kai kurių priemonių ūkininkai kreipėsi 2 ir daugiau kartų, nei suplanuota.

Negalvokite, kad tai yra  jūsų nuopelnas ir privertėte mus tai padaryti. Tai rodo, kad mes jau seniai to siekėme, kitaip tokių rezultatų dabar nematytume. Jeigu būtumėte į tai įsiklausę, galbūt rezultatai dabar būtų dar geresni“, – pabrėžė A. Bardauskas.  

O štai ekologinių sistemų veiklos kraštovaizdžio elementų priežiūra ir perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo buvo labai nepopuliarios – sudarė atitinkamai 6,6 ir 27,3 proc. suplanuoto ploto.

Sausra akivaizdi, bet postūmio ekstremalios situacijos link jokio

Nors šalies mastu ekstremalią situaciją dėl sausros jau būtų galima skelbti, tačiau, panašu, to tikėtis nevertėtų.

„Kodėl neskelbiame sausros? Kad neatsidarytų varteliai į valstybės rezervą“, – kaip galimą priežastį įvardijo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jo teigimu, sausros akivaizdoje gyvulininkystės ūkių ateitis niūri. „Pašarų nėra. Tai ką daryti? Karves pjauti? Jų ir taip mažėja“, – sakė J. Sviderskis.

„Jei metai būtų įprasti, žolinių pašarų tikrai būtų pakakę, bet įsivyravus sausrai žolynų derlingumas krito perpus, tad matome, kad nešienaudami žaliojo pūdymo nepasiruošime užtektinai pašarų. Todėl privalėsime keisti deklaracijas ir galbūt neatitiksime reikalavimų ir prarasime nemažai išmokų“, – rūpesčiais dalijosi Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės technikos inžinierius Tomas Puskunigis.

O. Puronaitės manymu, žaliasis pūdymas – viena iš galimybių tokiomis sudėtingomis sąlygomis išlaikyti galvijus ir įgyvendinti reikalavimus iki galo.

„Labai norėtume, kad būtų į tai atsižvelgta ir netaikomos sankcijos, jei neatitiksime tam tikrų rodiklių“, – lūkesčius išsakė ŽŪB „Berčiūnai“ vadovė.

Vis dažniau vyraujant sausrai, labai svarbios ir meteorologinės stotelės, kurių Lietuvos žemės konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) turi 67 visoje Lietuvoje.

Anot Tarnybos direktoriaus Sauliaus Cironkos, stotelės duomenis renka kas valandą. „Stotelės duomenis fiksuoja ir siunčia į sistemą, kuri susieta su įvairiais prognozių moduliais“, – kalbėjo S. Cironka.

„Ar Ministerija, eidama derėtis su Krizių valdymo centru, jam pateikė šiuos LŽŪKT surinktus duomenis?“ – viceministro klausė J. Sviderskis.

E. Giedraitis patikino, kad duomenys pasiekia Ministeriją, nes Meteorologijos tarnyba dirba kartu su LŽŪKT. Tai patvirtino ir Tarnybos direktorius.

O štai LŽŪBA prezidento Eimanto Pranausko manymu, paskelbus ekstremalią situaciją dėl sausros pavyktų susitvarkyti su 5 proc. atidėjimu negamybinei veiklai.

„Pagal Europos sausros observatorijos žemėlapį, (...) Lietuvos teritorija beveik visa padengta rudai, tai reiškia, kad yra sausra. Nuo pirmojo gegužės dešimtadienio iki dabar turime rudą spalvą. Ką tai reiškia? Kad iš esmės ES neturėtų kontrargumentų, kaip paneigti stichinę sausrą.

Jeigu būtų paskelbta ekstremali situacija dėl sausros, įsijungtų reglamento straipsnis, pagal kurį dėl stichinės sausros galima netaikyti sankcijų. Tokiu atveju mes pagal savo taisykles galėtume nesankcionuoti tų 5 proc. ir išspręstume šią problemą“, – pabrėžė E. Pranauskas.

Melioracijos situacija jau kritinė

Anot žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, melioracijos nusidėvėjimas siekia 74,4 proc. „Perspektyva tokia – su tokiu finansavimu, koks yra dabar, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, per artimiausius 20 metų praradimai už negautą žemės ūkio produkciją sudarytų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. eurų“, – įspūdingus skaičius pristatė viceministras. Mat nemelioruotose žemės plotuose žemės ūkio naudmenų derlingumas yra net iki 30 proc. mažesnis.

Tad, pasak D. Dudučio, Melioracijos fondą būtų galima steigti tik užtikrinant pajamų, kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, surinkimą, t. y. įvedant fiksuotas įmokas.

Kol kas ŽŪM siūlo, kad per pirmus 5 metus Melioracijos fondo pajamos būtų didinamos palaipsniui (kasmet po 5 mln. Eur per metus), vėliau jos būtų diferencijuojamos kas 5 metus, atsižvelgiant į infliaciją ir rangovų pajėgumus atlikti rekonstravimo ir priežiūros darbus.

Anot D. Dudučio, po pirmų penkių metų (2025–2029 m.) Fondo pajamos galėtų sudaryti po arba iki 50 mln. Eur per metus (kintant žemės savininkų ir kitų naudotojų įmokai už ha/per metus, nustatytu santykiu kistų ir valstybės biudžeto lėšų dalis), iš kurių valstybės biudžeto lėšų dalis siektų 45 proc., o žemės savininkų ir kitų naudotojų – 55 procentus.

Tačiau nemažai žemdirbių ir be fondo savo lėšomis tvarko melioraciją. „Kasmet apie 30 tūkst. Eur skiriu melioracijai, mes ir dabar valstybei padedame“, – sakė Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas Valdemaras Liorenšaitis.

Pasak Radviliškio r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfredo Juozapavičiaus, pinigai nėra pagrindinis veiksnys tvarkant melioraciją.

„Ne pinigai lems melioracijos sutvarkymą – specialistų nėra, kurie sutvarkytų. Tai yra didžiausia problema. Grioviai – tai arterijos, kurias reikia verkiant prižiūrėti. Čia ir prasideda melioracija. Jei kapiliarai užsikemša nieko baisaus, bet kai taip nutinka arterijai, kyla infarktas. Buvo galima griovių šienavimui skirti daugiau finansavimo.

Kodėl melioracija buvo tvarkinga anksčiau? Nes grioviai buvo šienaujami ir prižiūrimi. Mano manymu, renatūralizacija, švelniai tariant, yra nusikalstama veikla. Verčiame kelmus, akmenis...“ – kalbėjo A. Juozapavičius.

Vis dėlto D. Dudutis tikino, kad atsiradus melioracijos specialistų paklausai, ji iš karto būtų užpildyta.

***

Išplėstiniame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos posėdyje preziudimas priėmė kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame prašoma perkelti iš užribio į aktualių darbotvarkės temų sąrašo pradžią krizės žemės ūkyje suvaldymo klausimą. „Šiandieną, kaip niekuomet anksčiau, reikalingi skubūs ir išmintingi aukščiausio lygio sprendimai“, – teigiama rašte šalies vadovams.

Autorius: Eulalija Jonuškienė, nuotr. Indrės Salyklytės
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos