Kauno r. Prie steigiamo Melioracijos fondo turėtų prisidėti ir žemdirbiai: nuo 2025 m. jie mokėtų atitinkamą sumą pagal valdomo ploto dydį. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pristatant naujausius pasiūlymus tokio fondo steigimui, ūkininkai sako, kad šįkart į daugelį jų pastabų yra atsižvelgta.

Melioracijos fondo steigimas išsamiai aptartas Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) išplėstiniame susirinkime. „Šitas pasiūlymas maksimaliai atspindi mūsų išsakytas mintis“, – sakė KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, pritariantis savivaldybių lygmens Melioracijos fondo su privalomomis įmokomis žemės savininkams steigimui.

Fondo detales susitikime su Kauno r. žemdirbiais pristatė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Fondas valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams (MIS) rekonstruoti ir prižiūrėti būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą valstybės ištekliams kaupti ir naudoti bei būtų laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu.

Šiuo metu yra nusidėvėję trys ketvirtadaliai (75 proc.) valstybei priklausančių melioracijos įrenginių ir kasmet šis procentas didėja. „Po 25 metų melioracijos sistema Lietuvoje, esant dabartiniam finansavimo lygiui, apskritai nustotų funkcionuoti“, – akcentavo viceministras.  

Melioracijos fondą būtų galima steigti tik užtikrinant pajamų, kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, surinkimą – įvedant fiksuotas įmokas žemės savininkams ir kitiems naudotojams. „Norint pokyčių melioracijos srityje būtinas bent 130 mln. Eur kasmetinis finansavimas. O iš biudžeto pagal galimybes skiriama kasmet tik 13–18 mln., t. y. tik 13–15 proc. to, ko reikėtų, ir nematyti, kad finansavimo galimybės galėtų didėti. Todėl siūloma tiesiogiai prisidėti visiems melioruotos žemės naudotojams – ūkininkams, miškininkams, infrastruktūros objektų valdytojams ir kitiems“, – teigė žemės ūkio viceministras.

„Po 25 metų melioracijos sistema Lietuvoje, esant dabartiniam finansavimo lygiui, apskritai nustotų funkcionuoti“, – kodėl reikia visuotinio Melioracijos fondo argumentavo viceministras Donatas Dudutis.

Per pirmus 5 metus fondo pajamos būtų didinamos palaipsniui (kasmet po 5 mln. Eur), vėliau jos būtų diferencijuojamos kas 5 metus, atsižvelgiant į infliaciją ir rangovų pajėgumus atlikti MIS rekonstravimo ir priežiūros darbus. Nes didinti pajėgumus reikės ir verslui.

Todėl startas, anot, D. Dudučio, galėtų būti nuo 30 mln. Eur per metus. Žemdirbiai ir žemės naudotojai į fondą už vieną hektarą kasmet mokėtų vienu euru didesnes įmokas. Jei 2025 m. mokėtų iki 6,6 Eur/ha, tai 2029 m. – iki 11 Eur/ha. Po pirmų penkerių metų fondo pajamos galėtų siekti iki 50 mln. Eur per metus, iš jų valstybės biudžeto lėšų dalis siektų 45 proc. (iki 22,5 mln. Eur per metus), žemės savininkų ir kitų naudotojų įmokos – 55 proc. (iki 27,5 mln. Eur per metus).

Valstybės biudžeto dalis ir žemės savininkų bei kitų naudotojų įmokos galėtų būti indeksuojamos kas penkerius metus ir 2025–2046 m. (22 metai) laikotarpiu sudarytų iki 2,048 mlrd. Eur.

Ne mažiau svarbus klausimas, kaip surinkti pinigai bus panaudoti. Didžiausia savivaldybių ir žemės naudotojų baimė – kad surinkti pinigai bus panaudoti kitos savivaldybės melioracijos darbams. Vis dėlto pabrėžiama ir žadama, kad savivaldybės teritorijoje surinkti pinigai ir bus naudojami tik tos savivaldybės reikmėms. O valstybės biudžeto lėšas būtų galima naudoti perskirstymui arba netolygumams išlyginti pagal konkrečius kriterijus, numatytus įstatyme.

„Privalumų tokio fondo būtų daugiau negu trūkumų“, – įsitikinęs D. Dudutis. Kaip trūkumai įvardijami papildoma finansinė našta žemės sklypų savininkams ir fondo administravimo išlaidos, kurios siektų iki 1 proc. fondui skiriamos metinės sumos.

Šis variantas, parengtas atsižvelgiant į žemdirbių organizacijų ir savivaldos pasiūlymus, jau bus teikiamas Seimui ir Vyriausybei.

Ūkininkams kilo klausimas, o kaip bus dėl nuosavuose laukuose esančių privačių MIS priežiūros, ar jie turės mokėti ir už savus, ir už valstybinius? „Taip, privačių MIS priežiūra yra paties savininko atsakomybė – kaip savo kiemo asfaltavimas. O už naudojimąsi pagrindiniais keliais, šiuo atveju – valstybiniais MIS, moku papildomai“, – naudodamas palyginimus paaiškino viceministras.

Ar savo lėšomis greitai susitvarkęs gedimą ūkininkas galėtų tikėtis kompensacijos iš fondo? „Mano supratimu, tokiam fondui egzistuojant, taip, tokia nuostata galėtų būti įteisinta. Tai būtų paskata ūkininkui ar susikooperavus keliems imtis iniciatyvos patiems ir gal net pigiau viską padaryti“, – išsakė nuomonę D. Dudutis.  

M. Maciulevičius kolegoms ūkininkams aiškino, kad tai būtų sumokamo žemės mokesčio dalis. „Tik svarbu, kad savivaldybėje surinkti pinigai ir liktų toje savivaldybėje. Pridedant valstybės dalį tai būtų ženklus paskatinimas MIS atnaujinimui. Tas fondas apmokėtų ir infrastruktūros priežiūros darbus, tarkime, griovių šienavimą. Todėl turime susidėti visi kartu solidariai“, – argumentus „už“ išsakė M. Maciulevičius, pridūręs, kad privalomas mokestis liestų ne tik ūkininkus, bet ir namų valdų savininkus.