Vilnius. Ūkininkų ūkių stambėjimas ir nedidelių bei smulkių ūkių transformacija į akcinį kapitalą - naujas iššūkis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai. Pasak asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, naujų subjektų vienijimąsi asocijuotai veiklai galėtų skatinti Europos inovacijų partnerystės modelis.

Susirinkę Vilniuje į tradicinę metinę konferenciją, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai diskutavo apie žemės ūkio perspektyvas ir asociacijos ateitį.

LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis, pristatydamas struktūrinius žemės ūkio subjektų pokyčius, atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius trejus metus šalyje įsisteigė 478 žemės ūkio bendrovės, iš jų apie 150 bendrovių, kurios dirba iki 3 ha žemės. Pasak J. Kraujelio, tai visiškai naujos tendencijos.

Kitas laikmečio bruožas - stambių ūkininkų ūkių įsijungimas į LŽŪBA gretas: LŽŪBA vienija 169 bendroves ir 44 ūkininkus. „Ūkininkai prisijungė prie mūsų asociacijos tuomet, kai neatsirado, kas atstovautų jų interesams ginant teismuose teisę į nesumažintas išmokas (jos buvo sumažintos dėl vadinamosios moduliacijos - red. past.)", - komentavo J. Kraujelis.

Investicijų partnerystė padės susivienyti

LŽŪBA beveik prieš metus buvo iškėlusi mintį svarstyti galimybę kurti naują savivaldos darinį, kuris padėtų efektyviau atstovauti prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojams. Buvo siūloma diskutuoti, kas geriau atstovautų pažangiai ūkininkaujančiųjų interesams: konfederacija, asociacija ar susitarimu pagrįstas laisvas susivienijimas. Tačiau sulaukta kritikos, esą tai gali sužlugdyti dabar veikiančią bendrovių asociaciją.

Pasak J. Naujalio, naujų subjektų vienijimąsi asocijuotai veiklai galėtų skatinti Europos inovacijų partnerystės (EIP) modelis. „Šis modelis numato finansavimą mokslo tiriamųjų darbų, kurie realiai svarbūs gamintojams, pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovė iškelia problemą ir pateikia ją mokslininkams, šie imasi tirti, prie jų prisijungia konsultantai, kad paskleistų patirtį ir rezultatus. Tokiai veiklai iki 2020 metų numatyta 80 mln. litų", - pristatė J. Kraujelis EIP esmę.

Lietuvos kaime yra apie 140 tūkst. paramos gavėjų, o žemdirbių organizacijoms priklauso ne daugiau dešimtadalis. Tačiau iškovotais laimėjimais naudojasi visi, nepaisant narystės. Tačiau pačių žemdirbių finansiškai neremiama savivalda yra tapusi mažai efektyvi, jos nepriklausomumas ir savarankiškumas abejotini.

„Privalomas visuotinis narystės mokestis išspręstų žemdirbių savivaldos finansinio aprūpinimo problemą, bet lėšų sukoncentravimas Žemės ūkio rūmuose padarytų visas organizacijas priklausomas nuo Žemės ūkio rūmų administracijos, organizacijos nebūtų suinteresuotos plėsti veiklą", - sakė J. Kraujelis.

LŽŪBA prezidentas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad tiek asociacijoje, tiek aplinkoje vykstantys pokyčiai reikalauja esminio atsinaujinimo, kelia būtinybę kuo greičiau peržiūrėti LŽŪBA veiklos tikslus, strategiją ir taktiką. J. Kraujelis iškėlė mintį surengti ateinančių metų pradžioje, kol nebus prasidėjęs darbymetis, neeilinį LŽŪBA suvažiavimą.

Stambėjimas yra užprogramuotas

Apie agroverslo sektoriaus perspektyvas konferencijoje kalbėjo DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genyė-Pikčienė. Pristačiusi sektoriaus ir jį supančios aplinkos analizę, ji konstatavo, kad ilguoju laikotarpiu agroverslas yra perspektyvi verslo sritis, kadangi ji gamina pirmojo būtinumo produkciją, o maisto paklausa pasaulyje auga. Tačiau situacija pagrindinėse eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi ir atšiaurios geopolitikos aplinkoje.

Kitą vertus, žemės ūkis yra jautrus iš anksto nevaldomoms rizikoms (klimato išdaigos, politinė, ligų rizika ir kt.)ir yra priklausomas nuo valdžios bei ES paramos.

„Esant sąlygų neapibrėžtumui, labiausiai nukenčia mažiausieji rinkos žaidėjai, tad ilgainiui maisto sektoriuje koncentracija užprogramuota ir kooperacija būtina. Siekiant išlaikyti augimo tempą, būtina eksporto diversifikacija, našumo didinimas ir ypač naujų augančių rinkų paieška", - pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

***

Konferencijos dalyviams buvo pristatytos su euro įvedimu susijusios įstatymų naujovės ir aktualijos žemės ūkio įmonėse, tarp jų pajamų iš finansinių priemonių pardavimų apmokestinimas (pajų, akcijų, vertybinių popierių ir kt.). su jomis supažindino mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas.

LŽŪBA konferencijos dalyviai Žemės ūkio ministerijoje susitiko parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariais, Žemės ūkio ministerijos vadovais, specialistais.

„Šie metai žemės ūkiui nebuvo lengvi. Reikėjo atsakyti į daugybę klausimų, rasti išeitį iš sudėtingų situacijų, derėtis su Europos Komisija dėl palankesnių sprendimų. Dabar galime kalbėti apie pasiektus rezultatus ir išsikelti tikslus kitiems metams", - kalbėjo susitikime žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

MŪ inf.