Vilnius. Į tradicinę metinę konferenciją susirinkę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nariai diskutuoja, kaip keisis požiūris į žemės ūkį prasidėjus naujam politiniam sezonui.

Pradėdamas renginį LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas minėjo, kad pastaruoju metu įvyko daug pasikeitimų: rinkimai JAV ir Lietuvoje, griuvo Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės. Anot jo, tai neišvengiamai įneš pokyčių, nes būtent pastarosios šalys – vienos pagrindinių ir ES finansuotojų.

„Viena labai aišku – nuo vienų žaliųjų perėjome prie kitų. Nuo žaliojo kurso prie žalių dolerių ir žalių eurų. Niekas šiuo metu nekalba apie tai, kad reikia žalesnės politikos, mėlynesnio vandens ar dar ko nors. Visiems reikia daugiau žalių, t. y. pinigų“, – sakė E. Pranauskas.

Anot jo, tokios permainos – logiškos, nes ir Asociacija visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pirma – ekonomika, paskui – socialiniai klausimai, galiausiai – aplinkosauga.

„Toks gyvenimas. Nėra pinigų – nėra ir aplinkosaugos. Yra pinigų – aplinkosauga gerėja. Tą mato visi, kas nori ir tiki žemės ūkiu, o kas nenori, tam ir neįrodysi“, – kalbėjo LŽŪBA vadovas.

Jis priminė, kad pastaruoju metu žemės ūkio politikoje vykusios permainos nebuvo „tik portretų perkabinimas“. E. Pranauskas pabrėžė, kad žemės ūkyje itin svarbus požiūris, o pastaruoju metu paaiškėjo, kad tai, kas anksčiau buvo neleistina, tapo leistina.

LŽŪBA vadovai J. Sviderskis ir E. Pranauskas kvietė diskutuoti apie žemės ūkio ateitį

Sveikindamas gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius ir svečius E. Pranauskas svarstė, kad galbūt tai reiškia, jog vis dar yra kam rūpi žemės ūkis, „kurio beveik tris su puse metų niekam nereikėjo“.

Trumpai apžvelgdamas padėtį jis konstatavo, kad rezultatai prasti, išskyrus vieną – Lietuva pagal bendrą produkcijos gamybą 1 ha kilo aukščiau, nors anksčiau buvome paskutiniai.

„Bendrosios produkcijos gamyba 2023 m. krito, šie metai vargu ar bus geresni. Bendrovių rezultatai iš esmės buvo daug stabilesni“, – teigė E. Pranauskas.

Konferencijai skirtame leidinyje skaičiuojama, kad žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) valdo stabilų žemės ūkio naudmenų plotą, 2023 m. jos sukūrė daugiau kaip 30 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, vienam hektarui žemės ūkio naudmenų vidutiniškai sumoka 326 Eur mokesčių valstybei.

Praėjusiais metais žemę ir pasėlius deklaravo 994 ŽŪB ir kitos įmonės, iš viso 398 tūkst. ha, tai sudarė 13,7 proc. visų ūkių šalyje deklaruoto ploto.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis akcentavo, kad ŽŪB kuria ne tik produkciją, bet ir darbo vietas kaimo vietovėse. „To lyg ir nematome, nors ir kalbame apie regioninę plėtrą, kaimo gyvybingumą“, – apie vyraujantį požiūrį kalbėjo J. Sviderskis. Jis pateikė Okainių ŽŪB pavyzdį, kurioje vidutinis darbuotojų amžius yra 36 metai.

Konferecijos dalyviai per dvi dienas aptars ne vieną žemės ūkio aspektą. Teminius pranešimus pradėjusi Žemės ūkio ministerijos Europos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė kalbėjo apie Strateginį planą ir jo korekcijas.

ŽŪM Europos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė J. Stakėnienė pristatė laukiančius Strateginio plano pokyčius

Be jau anksčiau viešojoje erdvėje skelbtų pakeitimų, J. Stakėnienė apgailestavo, kad nepavyko su Europos Komisija išsiderėti palankesnio sprendimo dėl kukurūzų sėjomainos.

„Kukurūzai Europos Komisijai (EK) yra lyg raudonas skuduras buliui. Mūsų prašė pateikti mokslinių tyrimų, įrodančių mažą neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, jei kukurūzai būtų auginami toje pačioje vietoje. Kreipėmės į mokslininkus, deja, niekas mums negalėjo tokių tyrimų pateikti“, – kalbėjo Departamento vadovė, vėliau patikslinusi, kad tyrimų prašyta LAMMC.

Diskusijų kilo dėl į pakeitimų paketą įtrauktos naujos priemonės „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.

Pasak J. Stakėnienės, EK laikosi nuostatos, kad griovių priežiūra – gamybinė veikla, tad manoma tam galima tik kompensacija iš dalies. Vis dėlto galiausiai  rastas kompromisas, kad griovių šlaitai gali būti tvarkomi ir tai gali būti laikoma aplinkosaugine priemone, jei ten būtų naikinami invaziniai augalai.

Minimalus paramai tinkamas plotas numatytas 0,1 ha, bet jį sudarantys ploteliai gali būti ir ne mažesni kaip 0,01 ha. Jie turi patekti į Invazinių rūšių informacinės sistemos sluoksnį. Prie griovio dar turi būti 50 m buferinė zona į abi puses ir 5 m virš griovio šlaito.

Galimi pareiškėjai – melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kelių asmenų grupės, savivaldybės. Įsipareigojimas – 5 metai, paraišką teikiant kasmet.

Tokiose zonose būtų draudžiama naudoti organines ir mineralines trąšas, ganyti gyvulius. Juo privalu du kartus numatytu metu nušienauti ir išvežti žolę. Svarbu, kad žaliosios masės nebus galima išvežti bet kur. Utilizavimas turės būti pagrįstas priėmimo ir perdavimo aktais iš kompostavimo aikštelės arba energetikos įmonės.

Vis dėlto E. Pranauskas klausė, ar jau yra peržiūrėtas melioracijos griovio apibrėžimas ir ar jis vis dar įrašytas į Strateginį planą. Nes, anot jo, vienur nustačius ydingą apibrėžimą, jį dar perkėlus į kitus dokumentus, kyla daug įvairių neaiškumų.

LŽŪBA nariai šiandien dar dalyvaus diskusijoje apie žemės ūkio ateitį su politinių partijų atstovais, išklausys įvairių žemės ūkio institucijų pranešimus.