Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ragina valdžios atstovus spręsti krizę žemės ūkyje ir, kartu su skubia pagalba iš nacionalinio biudžeto, imtis kitų žingsnių.

Ketvirtadienį nuotoliniame prezidiumo posėdyje aptarus sektoriaus padėtį, penktadienį LŽŪBA išplatino pareiškimą Seimo pirmininkui Juozui Olekui, premjerei Inga Ruginienei, žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Broniui Ropei.

Pareiškime LŽŪBA teigia, kad rudenį prasidėjusi ir toliau tebesitęsianti pieno krizė už šį sektorių atsakingus Žemės ūkio ministerijos padalinius užklupo nepasiruošusius, nors, atsižvelgiant į cikliškumą, tai turėjo būti padaryta.

„Oligopolinėje pieno supirkimo ir mažmeninės prekybos rinkoje pieno gamintojai ir toliau palikti vienui vieni, nors apie kitų pieno grandinės dalyvių įtraukimą buvo kalbama ir rašoma seniai ir daugybę kartų“, – teigiama Asociacijos rašte.

LŽŪBA taip pat išreiškia pasipiktinimą, dėl ankstesnės krizės metu pieno gamintojams taikytos pagalbos schemos, kuri, jų teigimu, buvo parengta paviršutiniškai, tendencingai ignoruojant stambesnius pieno gamintojus. 

Kartu su skubia pagalba sektoriui iš nacionalinio biudžeto, LŽŪBA taip pat prašo koreguoti žemės ūkio veiklos apibrėžimą ir nutraukti išmokų mokėjimą gamybos nevykdantiems subjektams, atsisakyti nacionalinio 10 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų skyrimo perskirstomajai išmokai, diferencijuoti bazinę išmoką už daugiamečius žolynus. 

Taip pat prašoma peržiūrėti ekoschemų „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ dydžius, įvertinus negautų pajamų ir išaugusių išlaidų balansą. Atsižvelgiant į mėlynojo liežuvio ligos kontrolės rekomendacijas atsisakyti tam tikrų ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ aspektų.

Visas išvardintomis priemonėmis sutaupytas lėšas siūloma nukreipti krizėje atsidūrusių ūkių rėmimui.

„Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija apeliuoja į politinę valią iš esmės sprendžiant Lietuvos pieno ir kitų sektorių išlikimo klausimą ir tiki, kad žemės ūkio pripažinimas valstybės nacionaliniam saugumui svarbia šaka nebus tik „popierinis“ šūkis“, – teigiama LŽŪBA pareiškime.

Pieno kaina mažėja visur, Lietuvoje stebimas spartesnis kritimas

Nuotoliniame LŽŪBA prezidiumo posėdyje šalies pieno ūkių struktūros pokyčius pristačiusi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Informacinių išteklių tvarkymo departamento Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė atkreipė dėmesį, kad bendrai šalyje stebimas galvijų ir karvių skaičiaus mažėjimas, tačiau LŽŪBA priklausančios žemės ūkio bendrovės pieninių karvių skaičių didina.

„Bendrai Asociacijos bendrovių laikomos karvės skirtingais metais sudaro apie 17-20 proc. visų Lietuvoje laikymo pieninių karvių“, – teigė J. Šataitė.

ŽŪDC duomenimis, šalies ūkių struktūra yra tokia, kad apie 81 proc. ūkių laiko iki 10 karvių, 17 proc. ūkių – nuo 11 iki 100 karvių. Ūkiai virš 100 karvių sudaro 2 proc., tačiau jų laikomų karvių skaičius sudaro 47 proc. visų pieninių karvių.

Kalbėdama apie pieno supirkimo kainas, J. Šataitė konstatavo, kad visoje ES matomas pieno supirkimo kainos mažėjimas, tačiau mūsų šalyje tas kritimas stebimas spartesnis.

„2025 m. gruodį matome, kad Lietuvoje natūralaus pieno kaina lieka gerokai už Europos Sąjungos vidurkio – priešpaskutinėje vietoje. Asociacijos įmonė vidutinė kaina yra kiek aukštesnė nei bendrai Lietuvos vidutinė, bet taip pat nesiekia ES vidurkio (...)

Kaimyninės Lenkijos vidutinė pieno supirkimo kaina mažesnė už ES vidurkį 2 proc., bet už Lietuvos – didesnė 10 proc. Latvijos vidutinė kaina taip pat mažesnė už ES vidurkį 8 procentais, už Lietuvos – 4 proc. didesnė. Estija lenkia ES vidurkį 2 proc., o Lietuvos vidutinę kainą – 16 proc.“ – duomenimis dalijosi J. Šataitė.

Ministerija: girdime ir sprendžiame, kiek galime

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius teigė, kad ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje Italijos ir Vengrijos pasiūlymai dėl padėties pieno rinkoje suvaldymo (privataus pieno ir sviesto sandėliavimo, savanoriško pieno gamybos mažinimo, vartojimo skaitinimo ir pan.) nebuvo palankiai įvertinti kitų šalių narių. Europos Komisija, anot S. Jasiaus, kol kas bando stebėti rinką ir vengia skubotų intervencijų. Lietuva krizių rezervo aktyvavimą palaikė.

„Žiūrint į mūsų nacionalinius sprendinius, tai mes amortizacinį mechanizmą turime – susietąją paramą pieninėms karvėms. Šiuo metu būtent šitai paramai skirtas vokas yra šiek tiek didesnis“, – kalbėjo S. Jasius, tačiau sutiko, kad šioje situacijoje tai galėtų tik šiek tiek amortizuoti padėtį.

„Dar turime papildomas priemones, jei susiduriama su apyvartinių lėšų problemomis. Galbūt galėtų būti tam tikros priemonės ir pagalbos mechanizmai per šiuo metu aktyvius paskolų mechanizmus (...)

O dėl tiesioginių intervencijų iš valstybės biudžeto, kad būtų tikslinė parama, neteko mums viduje kalbėtis, bet jeigu krizė tęsis, tai, matyt, čia yra politinių sprendinių klausimas“, – teigė S. Jasius.

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas patikino, kad susietosios paramos pieninėms karvės ankstesnio išmokėjimo galimybės bus kiek įmanoma greičiau aptartos žemės ūkio ministro politinėje komandoje.

Jis taip pat svarstė, kad parama ir jos diferencijavimas pagal ūkių dydį, vargu ar galėtų būti pagalba, nes sunkmečiu bandoma išgyventi, o ne galvojama apie investicijas.

„Dabar pieno supirkimo kaina yra maža, daug optimizmo smulkiems ir labai mažiems ūkiams nesukelia. Tikėtina, kad jie esant tokioms supirkimo kainoms negalvoja apie investicijas, plėtrą, o galvoja kaip išlaikyti ūkį“, – kalbėjo G. Vorobjovas.

„Ministerija tikrai girdi, nori spręsti ir kiek gali sprendžia“, – tikino žemės ūkio ministro patarėjas.

Bendrovėse optimizmo mažai

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas konstatavo, kad padėtis sudėtinga ir priminė, kad ankstesnės pieno krizės metu, kai buvo gauta papildoma parama sektoriui, stambūs pieno gamintojai liko už borto.

„Visi važiavome į Europos Komisiją, susitikome su komisaru, jis paramą prižadėjo, bet paskui, kai tą paramą ministerija dalino, mes likome už borto, nepaisant to, kad parama turėjo būti skirstoma remiantis subjektyviais kriterijais. Tokių kriterijų nebuvo“, – apie tai, kodėl būtina iš anksto ruoštis krizėms ir diskutuoti apie galimus jų sprendimo būdus kalbėjo E. Pranauskas.

Apie padėtį ir pieno supirkimo kainas kalbėjo ir LŽŪBA prezidiumo nariai. Nuotaikos jų bendrovėse – ne itin optimistinės.

„Staiga mes antri nuo apačios (Lietuva gruodį pagal pieno supirkimo kainą visoje ES – red. past.). Tai laimės, natūralu, kad nėra. Kaip visada, turime du rezervus. Nacionalinis, kaip suprantu, yra nejudinamas ir nei ministeriją kažkokiu žingsniu daro, nei stengiasi (...) Kaip Jonas Sviderskis sakė, krizei reikia ruoštis iš anksto“, – kalbėjo LŽŪBA prezidiumo narys, ŽŪB „Vazniškiai“ vadovas Džiugas Grigaliūnas, ragindamas paremti ES masto priemones, siūlomas krizei spręsti.

Alytaus r. bendrovės „Atžalynas“ Algis Žėkas buvo dar tiesesnis, retoriškai klausdamas, ko buvo vertas žemės ūkio sektoriaus pripažinimas valstybės saugumui svarbia šaka.

„Kas liečia pieną, galėtų Seimas ir Vyriausybė pasirūpinti. Kai pripažino žemės ūkį strategine šaka, tai buvo eilinį kartą gražiai išreklamuota. Bet jei Vyriausybė, Seimas nieko, jokios pagalbos nesuteikė, tai tada kam to reikia?“ – kalbėjo A. Žėkas.

Tai, kad situacija sudėtinga ir jai prastėjant būtų labai apmaudu prarasti ilgametį sektoriaus įdirbį, kalbėjo LŽŪBA viceprezidentas, Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas Petras Puskunigis.

„Įdėta labai daug darbo ir toliau belieka labai stipriai stengtis, dirbti, kad išlaikyti tą ūkį. Nors, su kolektyvo administracija jau tarėmės, kad jei matysime, jog labai prastėja mūsų reikalai, turbūt, mažinsime bandą. Nors ji, iš tikrųjų yra labai išpuoselėta: olandai jau mūsų telyčių su tokiu produktyvumu neįperka.

Bendrovių, LŽŪBA narių bandų toks aukštas yra produktyvumo lygis, tai būtų labai gaila prarasti. Ir jei iki ketvirto ketvirčio tai gali tęstis, tai, manau, jei nebus atsižvelgta, bus labai graudžių dalykų“, – kalbėjo P. Puskunigis.

Jiems antrino Panevėžio r. ŽŪB „Jotainiai“ vyr finansininkė, LŽŪBA prezidiumo narė Angelė Narbutienė, pasakodama, kad jų bendrovėje renovuota ferma, pastatyti robotai, projektai daryti skolinantis ir orientuotasi į pieno kiekio didinimą, pagal tai buvo išdėlioti ir paskolų grąžinimo grafikai. 

„Dabar atsidūrėme visiškoje aklavietėje. Ir ne tik mes, kiek tenka šnekėti su kitais ūkiais, banko darbuotojais (...) Situacija yra sudėtinga, reikia kažkaip bandyti visiems bendrai žiūrėti (...) Galėtų būti dėl šios pieno krizės skirtos netgi papildomos išmokos.

Sakyčiau, kad Ministerija turi groti pirmuoju smuiku ir bandyti modeliuoti situaciją, kaip padėti tam kažkada buvusiam žemdirbių lokomotyvui, kad tas garvežys galėtų dar bent šiek tiek pūškuoti“, – kalbėjo A. Narbutienė.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskis, primindamas ŽŪDC pateiktus duomenis, teigė, kad bendrovės nuolat didina karvių skaičių, efektyvina veiklą, tad krizės atveju labai svarbu jas palaikyti.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis akcentavo, kad labai svarbūs ir būtini įvairaus dydžio ūkiai ir labai svarbus teisingas lėšų paskirstymas,  vis dėlto kai kuris rėmimas yra daugiau socialinių klausimų sprendimas. „Neinant tuo principu, kad iš vieno atimsiu, kitam atiduosiu. Ir jie turi išgyventi, bet ir tie turi išgyventi, nes tai yra kaip stuburas, iš to apie kurį sukosi visos kitos grandys“, – sakė J. Sviderskis.

***

Nuotoliniame LŽŪBA prezidiumo posėdyje taip pat aptarti žemdirbių protestai, „Mercosur“ susitarimas, CBAM mokestis ir kitos aktualijos.