Šiaulių r. „Vieną dieną su marškinėliais dirbame, kitą – vėl tenka traukti žiemines striukes. Gamta vis labiau neprognozuojama, bet negalime sėdėti sudėję rankų ir stebėti, kas bus, todėl kaupiame žinias ir bandome ieškoti sprendimų, kurie padėtų išsaugoti derlių“, – sako ūkininkas Robertas Norkus.

Kartu su tėvu Vitoldu jis valdo 2 200 ha mišrų ūkį. Be augalininkystės, šeima verčiasi ir gyvulininkyste – augina beveik 300 mėsinių galvijų.

Ūkininkas pasakoja, kad kiekvienas sezonas – tarsi loterija. Ir, kai jau atrodo, kad išmoko pamokas, įgijo naujų žinių ir patirties, žiūrėk, ir vėl tenka spręsti naujus iššūkius.

Todėl R. Norkus į savo ūkį noriai įsileidžia mokslą. Nors jis sutinka, kad su gamta nepakovosi, tačiau vis dėlto turint žinių ir praktikos, galima sumažinti nuostolius ir užtikrinti stabilesnį derlių.

Dvejus metus iš eilės jo ūkyje vyksta tradicinės „Agrokoncerno“ lauko dienos.

Čia suvažiuoja Šiaulių regiono ūkininkai, kuriems įdomu apžiūrėti javų kolekcijas, sužinoti, kokios technologijos buvo taikytos ir kurios rekomendacijos pasiteisina realiomis sąlygomis.

Labiausiai nuo šalnų nukentėjo Pietų Lietuva

Pasak „Agrokoncerno“ komercijos vadovo Arno Radzevičiaus, nors šalies regionus skiria vos keli šimtai kilometrų, klimato sąlygos juose smarkiai skiriasi. Dėl šios priežasties rekomendacijos ir technologiniai sprendimai yra individualizuojami atsižvelgiant ne vien į klimato sąlygas, bet ir dirvožemio sudėtį bei kitus svarbius aspektus.

„Tęsiantis lauko dienoms regionuose mes labai aiškiai pastebime, kad Pietų Lietuvoje dėl sausų oro sąlygų ir užsitęsusių pavasarinių šalnų yra didelės problemos laukuose.

Esant tokioms sąlygoms viena iš rekomendacijų – rinktis vėlyvesnes veisles, kurios yra atsparesnės pavasarinėms šalnoms.

Tuo tarpu šiaurinė Lietuva dažniausiai šiemet turi geresnes drėgmės sąlygas, tačiau ten yra kitų iššūkių, tokių kaip augalų ligos, kenkėjai“ – pasakoja A. Radzevičius.

Šiuo metu klientų ir partnerių laukuose pasėta 14 grūdinių augalų kolekcijų. Tai leidžia įvertinti, kaip atrinkti technologiniai sprendimai pasiteisina realiomis ūkininkavimo sąlygomis.

Pasak A. Radzevičiaus, geriausiai pasėliai kol kas atrodo vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Prieš akis dar du vegetacijos mėnesiai, tačiau, jeigu neįvyks didelių gamtos stichijų, galima tikėtis gero derliaus.

Vis tik ūkininkai neramiai stebi orų prognozes – šalnos jau pridarė daug neatitaisomos žalos daugelyje regionų, ypač nukentėjo žieminiai rapsai.

„Paradoksalu, tačiau nuo šalnų labiausiai nukentėjo Pietų Lietuva. Pavasario šalnos iki kelių laipsnių nėra staigmena, tačiau kai jos užsitęsia ir yra kur kas šalčiau, visa tai radikaliai žaloja augalus ir mažina derliaus potencialą. Kai yra šalnos, negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, atlikti kokybiškų tręšimų“, – paaiškina specialistas.

Sunkiu metu gręžiasi į mokslą

A. Radzevičiui, kuris pats aktyviai dalyvauja lauko dienose, tenka daug bendrauti su ūkininkais. Be nepalankių ūkininkavimui klimato sąlygų įtampą kelia ir grūdų kainos. Globaliu mastu grūdų rinkoje šiuo metu situacija yra gera, todėl ūkininkai priversti ieškoti ekonomiškai labiausiai atsiperkančių sprendimų.

„Galima sudėti rankas ir laukti, stebėti, kas bus, bet ne vienerių metų praktika parodė, kad tie ūkininkai, kurie domisi mokslo sprendimais, augalų auginimo technologijomis, semiasi patirties, bendrauja su ūkininkų bendruomene, užsitikrina geresnius rezultatus“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Jam pritaria ir ūkininkas R. Norkus, kuris ūkyje nevengia eksperimentų ir, kartu su savo sričių specialistais ieško būdų, kaip užtikrinti gerą ir kokybišką derlių.

Jis noriai įsileidžia į savo ūkį ir kitus ūkininkus, nes žino, kad vienas negali visko žinoti, o dalijantis patirtimi, kitų klaidomis ir sėkmėmis – galima ūkininkauti kur kas efektyviau.

Iš pasiteisinusių sprendimų ūkyje jis įvardija darbą su tręšimo žemėlapiais. Jų sudarymas leidžia tiksliau paskirstyti trąšas ir taip sutaupyti. Taip pat tikslingas, pagal augimo tarpsnius suplanuotas augalų apsaugos priemonių parinkimas ir naudojimas padeda kovoti su piktžolėmis, augalų ligomis.

Lauko dienose dalyvaujantis A. Radzevičius sako, kad yra ir gerų naujienų. Iš bandymų laukuose matyti, kad net ir prie žemų temperatūrų gerai veikia fungicidinė apsauga. Taip pat gerus rezultatus rodo žieminių rapsų veislė Triathlon, kuri mažiau nukentėjo nuo šalnų.

Tai rodo, kad nors iššūkių žemės ūkyje netrūksta, investicijos į mokslą – atsiperka. Šie metai – geriausias to pavyzdys. Jis įsitikinęs, kad būtent žiniomis grįsti sprendimai, o ne atsitiktinumai, lemia ūkininkavimo sėkmę.