Vilnius, liepos 2 d. Daugelis šalies žemės ūkio bendrovių šiais metais pažymi veiklos dvidešimtmetį, o penktadienį Vilniuje veiklos sukaktį pažymėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.
Renginio dalyviai tylos minute pagerbė asociacijos kūrėjų Virmanto Velikonio ir Algirdo Ražausko, bendrovių vadovų, specialistų, mokslininkų, visų tų, kurie padėjo apsaugoti bendroves nuo ardymo ir griūties, šviesų atminimą.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos veiklos dešimtmečius apžvelgė prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Įvertinus du veiklos dešimtmečius, konstatuota, kad žemės ūkio bendrovės ir žemės ūkio įmonės, naudodamos tik 13 proc. žemės, pagamina daugiau kaip trečdalį bendrosios žemės ūkio produkcijos. Jose darbo našumas beveik 3 kartus didesnis negu kituose ūkiuose. Žmonės turi darbo ir pajamų. Jie apdrausti socialiniu ir sveikatos draudimu. Bendrovės, skaičiuojant 1 ha naudojamos žemės, sumoka įvairių mokesčių kelis kartus daugiau nei kiti žemės naudotojai.
Vertinant Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos indėlį, pabrėžta, kad asociacija nuosekliai orientavo ir skatino bendroves rūpintis gamyba, pažangesnių metodų taikymu, mokslo žinių panaudojimu. Teigiamai įvertinta tai, kad bendrovės nesusižavėjo sezonine augalininkyste, o plėtojo daugiašakę gamybą, išsaugojo ir plėtojo gyvulininkystę, kuri ne tik užtikrino žmonėms nuolatinį darbą ir pajamas, bet ir sudarė galimybę tinkamai „įdarbinti" žemę, ją gerinti.
LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, kalbėdamas apie žemės ūkio gamybos gamybą, kaip visų ūkių ekonomikos, jų gyvybingumo variklį, pabrėžė, kad Lietuva, turėdama galimybes gausinti gamybą, jų neišnaudoja, o kaimo gyvasties pagrindas - darbas - yra nuvertintas, tapo antraeiliu. „Kyla klausimas, kieno interesais vadovaujantis meistriškai ir kryptingai daroma, kad Lietuva mažiau gamintų? Turėti gražų, švarų, natūraliomis žolelėmis kvepiantį kaimą ir, neturint jame darbo, važiuoti pragyvenimui užsidirbti svetur - tai nepriimtini dalykai Lietuvos žemės ūkio sektoriui, kuris yra kaimo pagrindas", - sakė J. Kraujelis.
LŽŪBA prezidento pranešime iškelta daug aktualių problemų, susijusių su išteklių naudojimu, konkurencingumo didinimu, finansine ir investicine parama, skolinimusi. Ypatingas dėmesys skirtas žemės klausimui.
„Labai svarbus yra žemės naudojimo stabilumo faktorius. Visi žemės ūkio bendrovių rodikliai būtų bent 30-40 proc. geresni, jei bent šiek tiek racionalesnė būtų žemėnauda. Dabar viena bendrovė vidutiniškai naudoja per 900 ha, iš jų nuosavos - apie 160 ha, kitą nuomoja. Vidutiniškai viena bendrovė sudariusi žemės nuomos sutarčių su daugiau kaip 150 savininkų. Tokia situacija nesuteikia minimalių garantijų investicijoms ir ūkių stabilumui, nes savininkai gali nutraukti sutartis, kada panorėję.
Asociacija teikė ne vieną siūlymą, kaip pagerinti žemės savininko ir naudotojo atsakomybės santykį. Tai sudėtingi procesai, tačiau neverta tikėtis, kad jie savaime išsispręs. Kitas klausimas - žemės nuosavybės teisė bendrovėms. Seimas netinkamai įvykdė Konstitucinio Teismo sprendimą, nustatydamas 500 ha žemės plotą ir fizinio, ir juridinio asmens ūkiui, nes neįvykdytas reikalavimas visiems ūkiams užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas: ūkininko ūkyje, kuriame dirba 2-3 žmonės, kiekvienam gali tekti po 250-170 ha, o bendrovėje, kurioje vidutiniškai dirba 32 darbuotojai, vienam tenka tik po 16 ha", - pabrėžė J. Kraujelis.
LŽŪBA prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės ūkio bendrovės yra tarsi atsidūrusios už ES Bendrosios žemės ūkio politikos ribų: daugelyje reglamentų ir kitų dokumentų vartojama vienintelė ūkininko (jaunojo, aktyvaus, smulkaus ir kt.) sąvoka. „Dažnai aukšti pareigūnai, sakydami pagiriamąsias kalbas, mini vien ūkininkus. Kaip jaustis bendrovių žmonėms? Kam reikia juos užgauti, atskirti, pamiršti?", - apeliavo J. Kraujelis.
LŽŪBA prezidentas priekaištavo valdininkams dėl pernelyg didelio uolumo įgyvendinant Briuselio nuostatas, nekritiško požiūrio į jas.
J. Kraujelis kalbėjo ir apie būtinas permainas pačioje Asociacijoje, būtinybę įvertinti savo galimybes bendrai veiklai ir naujos kartos žmonių įsiliejimą į ją.
Tarsi pratęsdamas J. Kraujelio mintis, nukreiptas į perspektyvą, ASU prof. Sigitas Daukilas savo pranešime analizavo pragmatizmo įtaką tolesnei kaimo raidai. Anot pranešėjo, pragmatiškas požiūris ne visada kuria, kartais jis ir griauna. Jei sprendimai agrariniame versle priimami vadovaujantis vien materialinės naudos, pelningumo kriterijais, bet pamirštami socialiniai santykiai, pasekmės gali būti labai skaudžios. Tokioms pasekmėms jis priskyrė žmonių nusivylimą, nereikalingumo jausmą, netikėjimą ateitimi, nes būtent šios priežastys, o uždarbio motyvas, skatina žmonių emigraciją.
Kėdainių rajono Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenka pateikė daugybę valdininkiško biurokratizmo ir nelogiškų sprendimų pavyzdžių, kurie, užuot padėję žemdirbiams dirbti, tampa neįveikiamomis kliūtimis jų kelyje. Anot N. Danilčenkos, šiandien ūkininkauti įmanoma tik gerą humoro jausmą turinčiam optimistui, nes priešingu atveju gali apnikti depresija, galima nuskęsti įsakymų ir potvarkių liūne.
Jubiliejiniame renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžė LŽŪBA svarbą ne vien gamybos skatinimo, bendrovių reikalų atstovavimo srityje, bet ir rūpinimąsi pačiais įvairiausiais kaimo reikalais, žmogiškojo faktoriaus puoselėjimu. Įvertindamas LŽŪBA prezidento nuopelnus šalies žemės ūkui ir kaimui, ministras K. Starkevičius įteikė J. Kraujeliui Žemės ūkio ministerijos garbės ženklą.
Jubiliejaus proga Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją sveikino Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Prezidentės, Premjero atstovai, mokslo ir mokymo įstaigų, savivaldybių, Žemės ūkio rūmų, žemės ūkio subjektus kontroliuojančių ir konsultuojančių staigų, įvairių firmų vadovai.
„Stambūs prekiniai ūkiai - tai Lietuvos žemės ūkio išlikimo ne tik Lietuvos , bet ir Europos bei pasaulio rinkoje garantas. Tie ūkiai - tai pagrindas susigrąžinti gerą Lietuvos žemės ūkio vardą ir atnaujinant kaimą. Manau, kad tokių tikslų siekiančios bendrovės ir jų įsteigta asociacija ilgam išliks reikalinga ir naudinga", - sakė J. Kraujelis.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūgtelėjusi paroda EIMA – technologinis atsakas į pasaulinius iššūkius
2024-11-12 -
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)