Vilnius. Antimikrobinis atsparumas yra sudėtinga ir kompleksinė problema, apimanti ne tik žmonių ir gyvūnų sveikatą, bet ir visą maisto grandinę. Tai buvo pabrėžta Vilniuje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo (AMR) problemą".

Konferencijoje akcentuota žmonių gydytojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimo svarba, būtinybė propaguoti atsakingą antibiotikų naudojimą tiek žmonių, tiek ir veterinarinėje medicinoje, skatinti pažangius mikrobiologinius diagnostikos tyrimus antimikrobinių medžiagų poreikiui nustatyti. Tuo pačiu pripažinta, kad nemažiau svarbus gyvulių augintojų asociacijų ir ūkininkų vaidmuo, aktyvus mokslininkų dalyvavimas formuojant ir pagrindžiant kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmus.

Europos Komisija parengė naują veiksmų planą, kuris nuo 2017 m. sutelks ES fondus ir priemones, skirtas skatinti moderniausius AMR tyrimus ir paremti nacionalinius kovos su AMR planus. Pripažinta, kad konkrečius veiksmus nustatanti ilgalaikė nacionalinė programa ar strategija yra viena veiksmingiausių priemonių, skatinant tiek bendrą visuomenės suvokimą apie problemą, tiek efektyviai stabdant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimą.

Nuo 2016 m. pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė ir ėmėsi įgyvendinti ilgalaikį veiksmų planą, apimantį ne tik antimikrobinių medžiagų naudojimo kontrolę ir stebėseną, bet ir numatantį konkrečius veiksmus, mažinant šių medžiagų naudojimą šakiniuose gyvulininkystės sektoriuose. Į šią veiklą, pasak VMVT direktoriaus funkcijas atliekančio Deivido Kliučinsko, įsitraukė ir NMVRVI, LSMU Veterinarijos akademija, „Pieno tyrimai", gyvulių augintojų asociacijos.

VMVT direktoriaus funkcijas vykdantis Deividas Kliučinskas informavo, kokių veiksmų ėmėsi VMVT, mažinant antibiotikų naudojimą ūkiniams gyvūnams

EK sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Dvišalių tarptautinių santykių skyriaus vadovas dr. Kunas van Dikas (Koen van Dyck), AMR darbo grupės, koordinuojančios veiksmus, susijusius su antimikrobiniu atsparumu, vadovas konferencijoje kalbėjo apie AMR situaciją Europoje. Veiksmų planą, kaip sumažinti AMR problemą, turi 21 ES valstybė narė, daug kas jau daroma, bet nuveikti reikia dar daugiau, ypač kalbant apie Kiprą, Italiją, Ispaniją - šiose valstybėse antibiotikų ūkiniams gyvūnams sunaudojama daugiausia. „O Lietuvą galiu tik pasveikinti - jūs šiame sąraše esate tarp mažiausiai naudojančių antibiotikus ūkiniams gyvūnams", - sakė EK atstovas.

EK atstovas Kunas van Dikas apžvelgė AMR situaciją Europoje

Mažinant antibiotikų naudojimą, teigė K. van Dikas, kartais gali užtekti ir elementarių dalykų. Kadangi antibiotikai į ūkius dažniausiai patenka per vaistinius pašarus, juos skirti turėtų tik veterinarijos gydytojas, be to, ūkiuose būtina laikytis biosaugos reikalavimų, kad būtų iki minimumo sumažinta galimybė patekti infekcijoms. ES šiuo metu vykdo eilę projektų, kurie turėtų padėti sumažinti AMR problemą, suteikia tam tikras paskolas mažesnėms įmonėms, kad jos galėtų diegti naujus kovos su infekcinėmis ligomis būdus.     

LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas kalbėjo apie kampilobakterijų atsparumą antibiotikams. Nuo 2013 m. Lietuvoje sergančiųjų kampilobakterioze jau registruojama daugiau negu salmonelioze, ir visoje Europoje tai yra dažniausia žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. LSMU VA mokslininkai, atlikę daugybę mokslinių tyrimų apie Campylobacter bakterijų padermes, teigia, kad, pavyzdžiui, paukštienos užkrėtimas kampilobakterijomis priklauso ir nuo gamintojo. Šių bakterijų aptinkama ir tarp galvijų - kampilobakerijomis užsikrėtę nuo 50 proc. veršelių iki 100 proc. telyčių ir karvių.

Daugiau kaip 90 proc. visų žmonių susirgimų kampilobakterioze sukelia Campylobacter jejuni padermė. Mokslininkai nustatė ir šių bakterijų atsparumą antibiotikams. Buvo pasirinkti 5 pagrindiniai antibiotikai, priklausantys skirtingoms grupėms. Iš daugiau kaip 300 tirtų kampilobakerijų tik 11 iš jų (apie 3 proc.) buvo jautrios visiems šiems antibiotikams. Nemaža dalis bakterijų buvo atspari vienam iš antibiotikų, dar didesnė dalis - dviem, o Campylobacter jejuni buvo atspari 3 antibiotikams, tai reiškia, pasižymi dauginiu atsparumu.

Iš galvijų ir broilerių išskirtos kampilobakterijos labai dažnai atsparios tetraciklinui. Ciprofloksacinui atsparumas labai didelis, iš broilerių išskirtos visos kampilobakterijos buvo atsparios šiam antibiotikui. Cefalosporinui buvo atsparios iš galvijų, broilerių produktų, iš laukinių paukščių išskirtos padermės. Eritromicino atveju situacija geresnė, daugelis padermių buvo jautrios šiam antibiotikui. Visos tirtos padermės buvo jautrios gentamicinui, net maža šių antibiotikų koncentracija efektyviai naikino bakterijų augimą.

Prof. Mindaugas Malakauskas pateikė nerimą keliančių žinių apie dauginį kampilobakterijų atsparumą antibiotikams

Pasak prof. M. Malakausko, nerimą kelia faktas, kad net 80 proc. iš pieninių galvijų bandų ir beveik 50 proc. iš broilerių išskirtų kampilobakterijų pasižymėjo dauginiu atsparumu, t. y., buvo atsparios bent trims antibiotikams. Mokslininkų nuomone, kampilobakerijų, išskirtų iš pieninių galvijų mėginių, dažnesnis dauginis atsparumas antibiotikams susijęs su šių galvijų laikymo ypatybėmis ir antibiotikų naudojimu.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pasidžiaugė, kad Lietuva yra tarp mažiausiai antibiotikų sunaudojančių šalių - ūkiniams gyvūnams jų sunaudojama 39,4 mg/kg biomasės, o Europos vidurkis - 144 mg/kg biomasės. Tiesa, jis sakė negalįs būti tikras, ar šie duomenys yra visiškai teisingi, tačiau Lietuvoje veikia duomenų surinkimo sistema, privalu pildyti ataskaitas ir antibiotikų naudojimo tendencija jau kelis metus yra mažėjanti. „Bet tai nesuteikia pagrindo nusiraminti, bendra situacija nėra gera, o ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkų atlikti tyrimai su kampilobakterijomis tai iliustruoja", - kalbėjo V. Paulauskas.

VMVT griežtai kontroliuoja antimikrobinių medžiagų gamybą, tiekimą į rinką ir naudojimą gyvūnams gydyti, vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų paplitimo ir jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms gyvūnuose ir jų mėsoje valstybinės stebėsenos programą, taip pat skiria dėmesio gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų mokymui, informacijos sklaidai, konsultacijoms.

V. Paulausko teigimu,  veterinarijos gydytojai yra patys svarbiausieji, mažinant antibiotikų naudojimą ūkiniams gyvūnams. Reikia rūpintis gyvulių sveikata profilaktiškai (vakcinuoti, užtikrinti biosaugą). Antibiotikus svarbiausia naudoti pagrįstai ir veterinarijoje nenaudoti tų, kurie turi didelę reikšmę žmonių medicinoje (pvz., karbapenemų, fluorchinolonų, trečios ir ketvirtos kartos cefalosporinų). Veterinarijos gydytojai kartu su VMVT dėl atsakingo antibiotikų naudojimo turi mokyti ir šviesti veterinarijos gydytojus, gyvūnų augintojus ir visuomenę.

Penicilinas buvo atrastas 1928 m., žmonėms gydyti jis naudojamas nuo 1942 m. iki šiol. Gyvūnams gydyti antibiotikai pradėti naudoti 1940-ųjų metų pabaigoje ir daugiausia jų (60-80 proc.) sunaudojama būtent žemės ūkio gyvūnams.

MŪ inf.