Akademija (Kauno r.). Šių metų deklaravimo taisyklės yra neabejotinai geresnės nei pernai, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Kartu žemdirbiai siūlo sprendimus, kad deklaravimas vyktų dar sklandžiau.

Per visuotinį Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narių susitikimą su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir ministerijos atstovais, LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad šiemet yra kuo pasidžiaugti. Mat žemės ūkio sektoriuje vyksta daug pokyčių Europos mastu, kurių imtis neabejotinai paragino Lietuvos ir kitų šalių ūkininkų organizuotos akcijos.

„Galiausiai Europos Komisija ir nacionalinės vyriausybės suprato, kad ne viskas taip gerai, kaip iš pradžių bandė pateikti. (...)

Šiandien turime rezultatą, kai į visas mūsų pastabas daugiau ar mažiau atkreiptas dėmesys. Tai galėjo prasidėti gerokai anksčiau, bet džiaugiamės, kad iš viso vyksta. Tikimės, kad tokių grubių klaidų ateityje tiek ES, tiek Lietuvos institucijos nedarys ir bus daugiau dialogo“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Anot jo, ūkininkai neneigia klimato kaitos, supranta, kad reikia stengtis būti žalesniems ir tvaresniems, bet norėtų, kad pokyčiai būtų vykdomi protingai, t. y. nekenkiant žemės ūkio sektoriui.

LGAA pirmininkas konstatavo, kad šiųmečio deklaravimo taisyklės atrodo palankesnės ir naudingesnės: „Produktas yra gana neblogas. Su tuo sveikiname ir Ministeriją, ir ūkininkus.“

Pievų klausimas vėl dėmesio centre

Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiojo specialisto Skirmanto Ramoškos, už ariamosios žemės vertimą daugiametėmis pievomis bus mokama papildoma 202 Eur/ha išmoka. Pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, deklaruoti plotai taps daugiametėmis pievomis.

Ūkininkas Dainius Arlauskas tai pavadino desperatišku bandymu išsaugoti daugiamečių pievų plotus. Jo teigimu, pareiškėjai gali tiesiog deklaruodami daugiametes pievas bendrai susirinkti nemažą sumą išmokų, nors negamins žemės ūkio produkcijos.

„Kaip atrodys žemės ūkis po 5–8 metų, jei pareiškėjai rinksis šią priemonę? Galbūt pievos sieks 800 tūkst. ar net 1 mln. hektarų“, – apmaudo neslėpė ūkininkas.

Tiesa, Asociacijos nariai anksčiau patys siūlė taikyti tokią priemonę, tačiau kartu su ribojimu, siekiant apsisaugoti nuo piktnaudžiavimų.

Tad kai kurie ūkininkai neslėpė nusivylimo, kad į tai atsižvelgta tik iš dalies. Vis dėlto, anot viceministro Egidijaus Giedraičio, prašymas įvykdytas pagal galimybes.

„Mes siūlėme riboti tą plotą iki 3 proc. nuo viso deklaruoto ploto ūkyje. (...) Bazinė išmoka kartu su papildoma išmoka už pievas išeina apie 300 Eur/ha. Tikrai atsiras noro atsiimti iš ūkininko žemę anūkui, kuris dabar gyvena Londone, organizuoti pievų atkūrimą ir pasiimti išmoką“, – pabrėžė A. Macijauskas.

Nestigo siūlymų ir prašymų

LGAA pirmininkas pateikė pavyzdį, kai ūkininkas, pernai deklaruodamas pasėlius, nebuvo įspėtas, kad dar turi tęstinių įsipareigojimų.

„Ūkininkas galvojo, kad įsipareigojimai dėl tarpinių augalų jau baigėsi, tad jų nedeklaravo, tačiau jam dar buvo likę paskutiniai (įsipareigojimų – red. past.) metai.

Prašome, kad šiais metais ši klaida būtų išspręsta. Nes sistema turi įspėti ūkininką apie tęstinius įsipareigojimus“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad geriausia būtų, jei deklaruodami pasėlius žemdirbiai matytų, kokia likusių įsipareigojimų trukmė pagal konkrečias priemones. Mat vis keičiasi įsipareigojimų laikotarpiai, tad ūkininkus tai gali klaidinti.

Klausimų ir siūlymų per susitikimą su ministru Kęstučiu Navicku bei Žemės ūkio ministerijos atstovais netrūko

Kitas siūlymas, apie kurį užsiminta ir anksčiau, susijęs su terminų suvienodinimu. Anot LGAA pirmininko, dabar nustatyta apie 14 datų įvairiems darbams atlikti, tad nepasimesti tokioje gausoje vis sunkiau.

„Jeigu dabar tręšti leidžiama nuo kovo 1 d., tai kuo daugiau darbų reikia priartinti prie kovo 1 dienos. (...) Tiek datų įsiminti sunku, tai užprogramuoja klaidas“, – neabejojo A. Macijauskas. Jo teigimu, optimalu būtų numatyti 4–5 skirtingas datas.

Viceministro E. Giedraičio teigimu, terminų suvienodinimas ne visada yra gerai, ypač vasarą, kai net dvi savaitės reiškia labai daug, tarkime, posėliui pasėti ir pan.

Rusiškiems grūdams ketinama didinti muitus

Asociacijos pirmininkas teiravosi ministro, kokių rezultatų tikimasi pasiekti kontroliuojant rusiškus grūdus.

K. Navickas priminė, kad Lietuvoje jau įvesta kontrolė visiems į Lietuvą importuojamiems grūdams iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Tai reiškia, kad didėja sąnaudos importuotojams iš Rusijos, Baltarusijos. Tad tikimės, kad patrauklumas importuoti pasibaigs“, – kalbėjo ministras.

Jo taip pat klausta, ar bus priimtas įstatymas, draudžiantis rusiškų grūdų importą Lietuvoje. K. Navickas teigė, kad tokio įstatymo priėmimas kol kas atidėtas, tačiau „dėl importo latviškasis variantas turėtų atkeliauti“.

„Dėl grūdų tranzito ES kalba gana rimtai, greičiausiai bus nuspręsta gerokai padidinti muitus ir tokiu būdu padaryti šią rinką nepatrauklią“, – teigė ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad vis dažniau pasigirsta politinių pareiškimų, kad  rusiškų grūdų importo ribojimai neišvengiami.

***

Per susitikimą ministras K. Navickas taip pat aptarė pakeitimus, kurių imasi Briuselis, kad sumažintų įtampą dėl žaliojo kurso ir atlieptų žemdirbių poreikiams.

Viceministras E. Giedraitis kartu su ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiuoju specialistu S. Ramoška susirinkusiems pristatė pagrindines 2024 m. deklaravimo naujoves.