Lazdijai. Geriausius šių metų ūkininkus lazdijiškiai rinko iš 12 pretendentų. Pirmosios vietos laimėtoju tapo augalininkystės ūkio savininkas Valdas Sujeta. Konkurso „Metų ūkis" baigiamajame renginyje pagerbti ir inovatyviausių bei etnografiškiausių sodybų šeimininkai.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Algio Balčiaus, konkurso dalyviai nustebino komisijos narius darbštumu, pažangiu ūkininkavimu, pavyzdingai tvarkoma aplinka, todėl teko gerokai pasukti galvas, išaiškinant geriausius šių metų ūkininkus.

Pirmosios vietos nugalėtojas Valdas Sujeta verčiasi augalininkyste. Nuo 1990 metų ūkininkauja Krosnos seniūnijos Krasenkos kaime, dirba 204 ha žemės. Pagrindinės auginamos kultūros - kviečiai, rapsai, kvietrugiai.

Antroji vieta atiteko Teizų seniūnijos Teizų kaimo ūkininkui Renaldui Židžiūnui. Šiuo metu jis laiko 234 galvijus, iš jų 150 melžiamų karvių. Dirba 184 ha žemės. Trečią vietą laimėjo Vilius Rudinskas iš Būdviečio seniūnijos Varnakampio kaimo, ūkininkaujantis nuo 1989 metų. Jis laiko 75 galvijus, iš jų 35 melžiamas karves. Dirba 44 ha žemės. Praėjusiais metais ūkininkas tapo respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2013" nugalėtoju.

Apdovanojimus geriausiems 2014 metų ūkininkams įteikė rajono meras Artūras Margelis (antras iš dešinės)

Ūkininkų šventėje paskelbti ir Lazdijų rajono savivaldybės organizuoto apžiūros-konkurso geriausiai 2014 m. tvarkomai rajono gyvenvietei, įstaigai (įmonei, organizacijai), etnografiškiausiai sodybai ir inovatyviausiai sodybai  išrinkti rezultatai.

Geriausiai tvarkomos gyvenvietės konkurse dalyvavo tik 3 gyvenvietės. Dėl etnografiškiausios sodybos vardo varžėsi 7, o dėl inovatyviausios sodybos - 10 pretendentų. Iš viso konkursui buvo pateiktos 29 paraiškos.

Anot Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Pipiro, šie skaičiai džiugina, nes konkurse dalyvauja ne tie patys asmenys, o kasmet atsiranda vis naujų pretendentų. ,,Visgi ne visos rajono gyvenvietės nori „pasitempti", tai rodo ir nedidelis konkurso dalyvių skaičius. Tvarka ir aplinkos grožis gyvenvietėse priklauso nuo seniūnų, seniūnaičių, bendruomenės narių sutelktų jėgų, visi turi jausti atsakomybę ir tvarkytis", - sakė A. Pipiras.

Sunkiausia buvo išrinkti inovatyviausią sodybą. Komisijos narius, aplankiusius 10 sodybų, nustebino jose įrengti saulės kolektoriai, kurių energija naudojama vandens ir patalpų šildymui, vėjo jėgainės, sename ūkiniame pastate įrengtos konferencijų, pobūvių salės, kluone - technikos garažas su šiuolaikiškai atveriamais vartais.

Pasak A. Pipiro, džiugu, kad rajone yra ir etnografinių sodybų. Jose puoselėjami senoviniai gėlių darželiai, akį traukia medinės šulinių svirtys, tradiciniai vaismedžiai, tvoros, kryžiai, inkilai, aviliai, gandralizdžiai.

Geriausiai tvarkoma gyvenamąja vietove šiemet pripažintas Seirijų miestelis (seniūnė Česlova Šmulkštienė). Jį galima pavadinti ne tik seniūnijos, bet ir viso rajono vizitine kortele. Jau ne vienus metus miestelis garsėja originaliais gėlynais, išradingai tvarkomomis viešomis erdvėmis, puoselėjamu Senjorų parku, esančiu šalia bažnyčios. Seirijuose originaliai įrengtos poilsio zonos prie paslaugų centro „Šilas" , autobusų stoties, seniūnijos. Miestelyje yra daug medžio skulptūrų.

Gražiausiai tvarkoma Lazdijų rajono įstaiga pripažinta Veisiejų gimnazija (direktorė Angelė Mizerienė). Etnografiškiausios titulą pelnė Vinco Markevičiaus sodyba, esanti Būdviečio seniūnijoje, Paliūnų kaime. Kaip liudija sodybos šeimininkas, kluonas šiemet sulaukė 100 metų. Gyvenamasis namas, kiti pastatai yra tipiški senovinio dzūkų kaimo statiniai.

Inovatyviausia rajono sodyba paskelbta Vytauto Jono ir Onos Olertų sodyba, įsikūrusi Noragėlių seniūnijoje, Juozapavičių kaime. Sodyboje rekonstruotas vienas pastatas, kuris pastatytas ant senųjų ūkinio pastato pamatų juos praplečiant. Namo rekonstrukcijai panaudotos originalios medžiagos. Sodybos teritorijoje iškastas originalus vandens telkinys, įrengta sporto aikštelė, poilsio vietos.

MŪ inf.