Jelgava. Teigiama, kad tonai pieno pagaminti ūkiuose išskiriama maždaug toks pat kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ar įmanoma iš viso gyvulininkystėje pasiekti nulinį ŠESD emisijų rezultatą?

Latvijos kaimo konsultacijų ir švietimo centras (LKKŠC) organizavo virtualią konferenciją „Klimatui neutrali pienininkystė Latvijoje – galimybės ir iššūkiai pieno gamintojams“, kurioje kalbėta apie tai, kaip reikės įgyvendinti ES žaliojo kurso reikalavimus, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.

Renginyje nuotoliniu būdu dalyvavo LKKŠC vadovai bei specialistai, kviestiniai svečiai iš Vokietijos, Anglijos bei kitų šalių.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo vadovas Saulius Cironka portalui manoūkis.lt pasakojo, kad renginyje buvo pristatytas Latvijos pieno sektorius ir kalbėta, kokie iššūkiai laukia šalies, kadangi Latvija, kaip ir visos ES šalys, įsipareigojo iki 2030 m. ŠESD reikšmingai sumažinti, o 2050 m. šalis klimato kaitos požiūriu turėtų taptų neutrali.

Gyvulininkystės sektoriuje, pasak konferencijos pranešėjų, daugiausiai ŠESD emisijų atsiranda dėl amoniako išsiskyrimo ir skrandžio fermentacijos veiklos, o auginant pašarus laukuose atsiranda azoto emisijos.

Pasidalyta patirtimi, ką daro kitos šalys, siekdamos mažinti ŠESD išsiskyrimus gyvulininkystės sektoriuje. Tuo tikslu peržiūrimi gyvulių racionai, keičiami gyvulių pašarų ruošimo būdai, sprendžiami mėšlo tvarkymo klausimai ir t.t.

„Į šį klausimą stengiamasi žiūrėti kompleksiškai. Kaip teigė konferencijos pranešėjai, galbūt ne visuose ūkiuose pavyks imtis tiek priemonių, kad emisijos būtų nulinės. Todėl dabar reikia stebėti situaciją, daryti išvadas ir priimti tinkamus sprendimus“, – sako S. Cironka.  

Tonai pieno - tona ŠESD?

LKKŠC įgyvendina projektą, kuomet pasirinktuose skirtinguose 5-uose Latvijos pieno ūkiuose (jie skiriasi plotu, karvių skaičiumi, vienas – ekologinis) atliekama stebėsena dėl ŠESD. Renkami duomenys apie naudojamus pašarus šiuose ūkiuose, skaičiuojama, kokį ŠESD pėdsaką palieka konkretus ūkis gamindamas pieną.

Matydami realią situaciją konsultantai ieškos sprendimų, kaip pasiekti ŠESD emisijų mažinimo Latvijos pieno ūkiuose. 

Anglijos specialistai darė tyrimus, kaip reikėtų vertinti ŠESD emisijas pieno ūkiuose. Po ilgų skaičiavimų prieita išvados, kad vienai tonai (ar kilogramui) pieno pagaminti paliekamas 1 t (1 kg) anglies pėdsakas. Taigi, santykis yra 1:1.

Latvijoje, kaip parodė minėtų 5 ūkių analizės pirmieji duomenys, anglies pėdsakas siekia nuo 0,89 iki 1,05 kg CO₂/kg pieno.

Tiki, kad pasieks užsibrėžtus tikslus

„Kalbant apie ŠESD emisijų stebėseną bendrai, reikia pasakyti, kad Airijos mokslininkai ir žemės ūkio konsultantai šį klausimą tiria nuo 2013 metų. Šie klausimai nagrinėjami ir Vokietijoje, Anglijoje, kitose šalyse. Rengiami pasiūlymai, strategijos skirtingų tipų ūkiams, kaip jie turėtų persitvarkyti, kad būtų galima pasiekti keliamus tikslus“, – pasakoja S. Cironka. 

Pasak jo, šie sprendimai yra kompleksiški, galima išskirti kelias jų grupes. Vieni susiję su žemės dirbimu, t.y. augalininkyste. Kiti skirti konkrečiai gyvulininkystei, o trečioji grupė numato priemones ūkio energetikai (ūkyje suvartojamo kuro ir elektros energijos optimizavimas).  

Konferencijos klausytojams kilo klausimas, ar įmanoma iš viso gyvulininkystėje pasiekti nulinį ŠESD emisijų rezultatą? Taip pat buvo paklausta renginio dalyvių, ūkininkų, ar jie tiki, kad iki 2050 metų galima pasiekti žemės ūkio neutralumą ŠESD emisijų atžvilgiu?

Apklausos rezultatai parodė, kad 80 proc. renginyje dalyvavusių žmonių atsakė teigiamai, kad jie tiki, jog įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Galima pradėti nuo paprastų sprendimų

Augalininkystėje ŠESD emisijų mažinimo gali būti siekiama įvairiais būdais, tiek paprastais, tiek ir sudėtingais, pasitelkiant naujausias technologijas. Pavyzdžiui, įvedant tinkamas augalų sėjomainas, ištiriant dirvožemius ir pagal gautus rezultatus padarant tręšimo planus, nustatant tręšimo organinėmis trąšomis laiką. Taip pat kalbama apie kitas tiksliojo ūkininkavimo priemones: tikslaus išsėjimo, tręšimo ir purškimo techniką, galiausiai – dronų ar robotų panaudojimą.

Panašiai ir gyvulininkystės sektoriuje. ŠESD emisijas galima mažinti ir gana paprastais bei pigiais būdais, ir imtis sudėtingesnių bei brangesnių. Pavyzdžiui, airiai siūlo prailginti ganiavos sezoną, kad gyvuliai kuo daugiau būtų pievose. Daug gali pakeisti ir veislininkystė, tarkime, optimizavus visus karvės gyvenimo laikotarpius, sutrumpinus neefektyvų laiką ir pasiekus, kad karvė atsivestų daugiau veršelių ir ilgiau būtų pieninga.

Daug dėmesio skiriama pašarams, ieškoma geriausios jų sudėties variantų. Pavyzdžiui, airiai kalba apie tai, kad reikia keisti pašarų struktūrą, mažinant įvežtinių priedų ir juos pakeičiant vietiniais. Tarkime, sojų rupinių, nes sojų plantacijų plėtra susijusi su miškų kirtimu ir pan.

Kitas siūlymas – pievose daugiau auginti dobilų, kaip azotą kaupiančių kultūrų.

Tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkiams tinkama priemonė – anglies sekvestracija, t.y. kaupimas dirvožemyje.

Ūkio energetikos srityje irgi galima pradėti nuo gana paprastų sprendimų. Štai airiai siūlo pieno ūkiui pasiskaičiuoti, koks tiksliai yra karšto vandens poreikis ir pagal tai optimizuoti karšto vandens gamybą naudojant tinkamą boilerį, kad nebūtų be reikalo šildomas vanduo, tam naudojant elektros energiją.

Siūloma būdų, kaip kituose ūkio procesuose panaudoti energiją, iš pieno išsiskiriančią jį šaldant.

Aišku, kalbama ir apie vėjo ar saulės jėgainių įrengimą ūkiuose ir šios energijos panaudojimą. 

„Latvijos ūkininkams ŠESD emisijų klausimas labai aktualus, šioje srityje jie mato ir iššūkių, ir galimybių. Akcentuota, jog žinant situaciją, kiek emisijų palieka kilogramas pieno, ir sudėliojus tam tikrus technologinius veiksnius (racionai ir kiti paminėti dalykai), rezultatą įmanoma pasiekti“, – išvadą daro S. Cironka.  

Latvijos pieno ūkiai, kaip parodė konferencijoje pateikti duomenys, stambėja, nes maži ūkiai nyksta, atsiranda daugiau ūkių, kurie laiko per 100 karvių. Latviai kalba apie tai, kad pienininkystei išgyventi kito kelio nėra, kaip kooperacija ne tik perkant, bet ir perdirbant pieną. Renginyje paminėta ir tai, kad Lietuvos perdirbimo įmonės iš latvių irgi perka žaliavinį pieną, kurį išsiveža perdirbti. Todėl Latvijos ir Estijos ūkininkai dabar kuria bendrą kooperatyvą, kuris ateityje planuoja steigti ir pieno perdirbimo įmonę.